Sąjūdžio judėjimo pradžia Šilalės krašte

1988-ųjų birželio 3 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, išrinkta 35 narių iniciatyvinė grupė, o pavasario permainos sostinėje išjudino visą visuomenę – per Lietuvą nuvilniję tūkstantiniai Sąjūdžio organizuoti mitingai neaplenkė ir Šilalės, kur tų pačių metų spalį į Sąjūdžio grupės iniciatyvą susiburti atsiliepė tūkstančiai gyventojų.

Šilalėje Sąjūdžio iniciatyvinę grupę sudarė teisininkas Kazys Juknius, muziejininkas Klemensas Lovčikas, mokytojai Rožė Žulkutė, Stefa Statkevičienė, Motiejus Martišius ir Eugenijus Ivanauskas. 1988 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šilalės iniciatyvinės grupės vardu buvo išsiųstas pareiškimas tuomečio Šilalės rajono vykdomojo komiteto pirmininkui Zigmui Puidokui, prašant leisti organizuoti mitingą Šilalėje ir supažindinti rajono gyventojus su Sąjūdžio tikslais bei uždaviniais.

1988 m. rugsėjo 27 d. Šilalės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto potvarkiu Nr. 108 p. buvo leista spalio 8 d. surengti mitingą. Daugiatūkstantinė minia susirinko miesto centre, prie senųjų kultūros namų, toje vietoje, kur dabar stovi paminklas Lietuvos partizanams, žuvusiems Šilalės rajone. Būtent šio mitingo data ir tapo Sąjūdžio grupės Šilalėje įkūrimo pradžia, pirmą kartą viešai Šilalėje buvo iškelta Lietuvos vėliava, Sąjūdžio stendas su Gediminaičių stulpais, sugiedota Vinco Kudirkos Tautiška giesmė.

Mitinge dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šilalės iniciatyvinės grupės narys K. Juknius, rašytojas Kazys Saja, profesorius Kazimieras Antanavičius, tuometis Šilalės komunistų partijos pirmasis sekretorius Jonas Jagminas, buvęs tremtinys, vaistininkas Kęstutis Balčiūnas, Kvėdarnos vidurinės mokyklos mokytojas E. Ivanauskas.

„Mes sveikiname persitvarkymą, išlaisvinantį dvasią, mintį, darbą, kūrybą ir po jo vėliavom – viešumo ir demokratijos – siekiam atsinaujinti, atgimti žmogui ir tautai“. Šiais poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais prasidėjęs mitingas, sutelkęs daugiau nei 1000 šilališkių ir svečių, truko beveik 4 valandas.

Tų pačių metų spalio 11 d. įvyko Sąjūdžio Šilalės rėmimo grupės susirinkimas, kuriame buvo svarstytas vienas klausimas – delegatų rinkimai į 1-ąjį Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą. Šilalei jame atstovauti patikėta K. Lovčikui, Kvėdarnos vaistinės vedėjui K. Balčiūnui, Laukuvos vidurinės mokyklos mokytojai, gimusiai tremtyje Verai Bernickienei (Macienei) ir K. Jukniui, kuris dar atstovavo ir Šilalės rėmimo grupei Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžiui Seime. Mokytojas M. Martišius į suvažiavimą deleguotas svečio teisėmis.

Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22-23 d. Vilniuje. Jo metu buvo priimta Sąjūdžio programa, įstatai, rezoliucija, išrinktas Sąjūdžio seimas ir taryba.

Po šio suvažiavimo Pajūryje, Kvėdarnoje, Vytogaloje ir kitose rajono vietose vyko mitingai, kurių metu buvo iškeltos vėliavos ir giedama Tautiška giesmė. Žmonės, pakviesti Sąjūdžio, aktyviai dalyvavo renginiuose, akcijose, piketuose, tautinis atgimimas sukrėtė ir išjudino gyventojus.

Ir nors Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvios veiklos istorija buvo trumpa, tačiau nepaprastai turtinga įvykių, turėjusių lemiamą svarbą tiek Lietuvos valstybingumui, tiek ir didžiausios bei vienos galingiausių pasaulio valstybių – Sovietų sąjungos iširimui, o Sąjūdis pasiekė svarių rezultatų, keisdamas politinę situaciją Lietuvoje.

1991 gruodžio 3 d. drobinis stendas su Gediminaičių stulpais ir užrašu ,,Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis 1988“ Sąjūdžio rajono tarybos pirmininko K.Jukniaus buvo perduotas tuometiniam Šilalės kraštotyros muziejui. 2010 m. vasario 8 d. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui K. Juknius perdavė ir vėliavą, plevėsavusią 1988 m. spalio 8 d. pirmojo Sąjūdžio mitingo Šilalėje metu. Ją iškėlė Juozas Arcišauskas, pasiuvo Šilalės rajono gyventoja Birutė Bitinienė, saugojo K. Juknius ir Aleksas Kažukauskas.

2003 m. spalį buvo minima Sąjūdžio 15 metų sukaktis. Į Šilalės meno mokyklos salę susirinko apie 20 bendražygių, tarp kurių buvo pirmieji Sąjūdžio aktyvistai K. Juknius, Rozvita Beržinienė, Vanda Apulskienė, Zita Lazdauskienė, K. Lovčikas, J. Arcišauskas ir kt. su gražia sukaktimi pasveikino visus aktyvius mūsų krašto žmones.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorija yra reikšmingas ir nepamirštamas mūsų tautos, istorijos bei viso gyvenimo faktas, todėl jo jubiliejai ir sukaktys kasmet prisimenami. Ta intencija vis dar susirenka ir Šilalės sąjūdiečiai, prieš porą metų iškilmingai paminėję Sąjūdžio 35-metį, o šiemet, spalio 8 d., nuo 10 val., kviečiantys susiburti Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje ir pakeliauti Sąjūdžio keliais, besidriekiančiais per visą šalį jau 37 metus.

Rita DIRŠKUVIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktoriaus pavaduotoja – muziejaus vyriausioji rinkinių kuratorė

Muziejaus ir „Šilalės artojo“ archyvo nuotr.