Pijus Brazauskas. Laiko tėkmėje...

Spalio 7 d. sukanka 85 metai, kai Vilkaviznos kaime, Kalvarijos rajone, gimė buvęs Skriaudžių buities muziejaus direktorius, Kalendorių muziejaus įkūrėjas, kolekcininkas, Prienų, Marijampolės, Kalvarijos krašto šviesuolis, ekonomistas Pijus Brazauskas.

1947 m. Pijaus Brazausko tėvų šeima sovietų okupacinės valdžios buvo iškeldinta iš Vilkaviznos kaimo į Santakos kaimą (Kalvarijos r.). Pijus Brazauskas 1947–1954 m. mokėsi Nemunaičių septynmetėje mokykloje, 1954–1958 m. – Kalvarijos vidurinėje mokykloje, kur ir gavo brandos atestatą. Dar besimokydamas aštuntoje klasėje susidomėjo fotografija, o būdamas devintoje (1955 m.) klasėje, kai Lietuvos kaime dar nebuvo elektros, pasigamino detektorinį radijo imtuvą, kurio klausytis ateidavo beveik visas Santakos kaimas. 1959–1961 m. mokėsi Kauno statistikos technikume, o 1962–1970 m. Vilniaus universitete studijavo ekonomiką.
Daugiau kaip 30 metų dirbo ekonomistu. Pirmiausia Marijampolės Žemės ūkio valdyboje, vėliau išėjo tarnauti į sovietinę kariuomenę, iš jos grįžęs dirbo Marijampolės teritoriniame statybos treste. Po trejų metų, jį panaikinus, įsidarbino viename iš Marijampolės kolūkių, o vėliau – Prienų r., Skriaudžiuose, „Dainavos“ kolūkyje vyriausiuoju ekonomistu.
Sugriuvus kolūkinei sistemai jis daug prisidėjo atgaivinant Kupriuose buvusį Buities muziejų, kuris 1988 m. buvo pervežtas į Skriaudžius. Kolūkio pirmininko A. Sinkevičiaus paprašytas jis baigė muziejaus įrengimo darbus. 1989 m. ankstyvą pavasarį muziejus Pijaus dėka jau priėmė pirmuosius lankytojus – Prienų rajono pedagogus ir mokinius, o rajoninio laikraščio „Naujasis gyvenimas“ redakcijos darbuotojai atvežė muziejų apžiūrėti tuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos Erfurto apygardos žurnalistų delegaciją.
1988–1989 m. P.Brazauskas aktyviai prisidėjo ieškant ir atstatant okupacinės valdžios paliepimu nugriautą Skriaudžiuose buvusį Nepriklausomybės paminklą žuvusiems savanoriams atminti. Paminklo paieškas ir iškėlimą jis įamžino savo fotografijose. Jo ir A. Sinkevičiaus iniciatyva buvo parašytas „Laiškas ateities kartoms“ ir kartu su keletu nuotraukų įbetonuotas į paminklo pamatą. 1989 m. vasario 16 d. prie paminklo jau buvo iškelta Trispalvė, o galutinai užbaigus paminklo atstatymo darbus, 1989 m. gegužės 7-ąją, Motinos dieną, paminklas buvo iškilmingai pašventintas. Yra išlikę gausybė P. Brazausko darytų Nepriklausomybės paminklo atstatymo darbų, atidengimo ir pašventinimo renginio nuotraukų.
P. Brazausko rūpesčio dėka muziejus gražėjo, eksponatų gausėjo, o kartu gausėjo ir lankytojų, todėl Prienų rajono valdyba 1991 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 160 nusprendė „Skriaudžių visuomeninį muziejų pavadinti Skriaudžių buities muziejumi ir perimti savivaldybės globon“. Ta proga muziejaus kiemo viduryje buvo pasodintas 10 metų ir 1,5 m aukščio ąžuoliukas, kurį savo sodyboje Skriaudžiuose, Kaštonų gatvėje, iš gilės išaugino P. Brazausko uošvė Izabelė Alenskienė. Ąžuoliuko pasodinimas sutapo su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pirmosiomis metinėmis. Nuo 1992 m. P. Brazauskas tapo Skriaudžių buities muziejaus direktoriumi. Jo darbo metu, 2002 m. gegužės 31 d., kuomet Prienai šventė 500-ąsias įkūrimo metines, šiame muziejuje lankėsi Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma.

Kalendorių muziejaus Skriaudžiuose įkūrėjas
Daugelį metų P. Brazauskas Skriaudžiuose puoselėjo buities muziejų. Artėjant muziejaus įkūrimo 30-osioms metinėms, jam kilo mintis Skriaudžiuose surengti kalendorių parodą. Savo namuose surinko buvusius senus kalendorius, kurių, metams pasibaigus, niekada neišmesdavo, tarp jų ir 1930-aisiais išleistą Šv. Antano kalendorių, kurį buvo įsigijęs žmonos tėvas, anksčiau dirbęs eiguliu. Į kalendorių paiešką įtraukė draugus, gimines, pažįstamus, vietos gyventojus, kurie taip pat nešė savo turimus kalendorius. Per keturis mėnesius pavyko surinkti apie 400 kalendorių. Kalendorių parodos atidarymo metu buvo eksponuojami kalendoriai iš aštuonių valstybių. 1997 m. birželio 15 d. Skriaudžių buities muziejaus 30-mečiui surengtoje kalendorių parodoje buvo parodyti 336 eksponatai, iš kurių net 75 – iš Pijaus ir jo žmonos Myros asmeninės kolekcijos. Būtent ši paroda ir tapo didžiausio Lietuvoje kalendorių muziejaus pradžia.
Žiniasklaidos dėka žinia apie dar neregėtą muziejų sparčiai paplito po Lietuvą. Buvo įvestas negirdėtas (jumoristinis) muziejaus lankymo mokestis – už muziejaus lankymą reikėjo mokėti… kalendoriais. Ypač pradžiugindavo kalendoriai iš egzotiškų šalių, taip pat ir su įžymių žmonių autografais. Po metų, 1998 m. gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, muziejui buvo iškilmingai įteiktas 1000-asis kalendorius. Jį dovanojo Kauno leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Naruševičius. Netrukus apie muziejų parašė ir Amerikos spauda: laikraštis „Draugas“, „Amerikos lietuvis“. Vienus seniausių kalendorių, datuojamus 1848 m., 1849 m. ir 1864 m., muziejui padovanojo kaunietė, knygnešio anūkė Nijolė Lietuvninkaitė. Muziejuje veikė „Garbės lenta“, kurioje muziejininkas skelbdavo seniausią kalendorių padovanojusio žmogaus nuotrauką. Nuo tada tarp lankytojų prasidėjo lyg ir varžybos, kas padovanos kuo senesnių kalendorių.
Į įdomų muziejų atvykdavo ekskursijos iš Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Lankytojams buvo įdomūs ir kalendoriai, ir juose sukaupta išmintis. Anot buvusio muziejininko, viena pagyvenusių vokiečių pora buvo sužavėta, kai pagal ponios gimimo datą buvo nustatyta, kad ji gimusi antradienį ir turėtų būti gabi muzikai – moteris išties giedojo bažnyčios chore. Jos vyras, kuris gimęs sekmadienį ir, anot kalendorių, turėtų būti labai pamaldus, gyvenime tikrai dirbo bažnyčios vargonininku. Lankytojai liko nustebę.

„Skėčių“ pakėlimo akcijos Lietuvoje organizatorius
Gyvendamas ir dirbdamas Skriaudžiuose P. Brazauskas visuomet buvo pilietiškai aktyvus. Jis organizavo „Skėčių“ pakėlimo akciją Lietuvoje. Akcija buvo skirta Lietuvos įstojimui į ES 2004 m. gegužės 1-ąją. 2004 m. pradžioje Pijus Brazauskas gavo vokiečio Michael pasiūlymą 2004 m. gegužės 1-ąją organizuoti Lietuvoje skėčių pakėlimo akciją naujų valstybių priėmimo į Europos Sąjungą proga. Jis kreipėsi į LRT laidoje „Ryto garsai“ dirbusį Artūrą Matusą (kuris ne kartą lankėsi Skriaudžių muziejuose), prašydamas paskelbti Lietuvos radijo klausytojams apie organizuojamą skėčių pakėlimo akciją. Tiesioginio eterio metu buvo pristatyta idėja ir viešai paskelbtas P. Brazausko telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Netrukus organizatorius sulaukė radijo klausytojų skambučių ir laiškų. Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių norėjo jungtis prie iniciatyvos. Skėčių akcijai praėjus, iš akcijos organizatorių Lietuvoje P. Brazauskas gavo laiškų apie dalyvių skaičių ir nuotraukų. Ši akcija, kurioje dalyvavo 8 495 žmonės, jis vyko 42-ose Europos valstybėse. Pirmoje vietoje pagal akcijos dalyvių skaičių buvo Ispanija – iškėlė 1796 skėčius, antra Slovėnija – 1272, trečia buvo Lietuva – išskleidusi 978 skėčius!

Gyvenimas baigus muziejininko karjerą Skriaudžiuose
2008 m. balandžio 16 d., išdirbęs muziejuje lygiai 16 metų, Pijus Brazauskas išėjo užtarnauto poilsio, pasitraukė iš muziejininko pareigų, išvyko gyventi į Kauną. Skriaudžių muziejuje paliko apie 11 000 įvairaus dydžio, daug retų, įdomių, unikalių, per 200 pavadinimų kalendorių iš 60 valstybių. Gyvendamas Kaune, savo pomėgio neatsisakė ir iki šių dienų kaupia kalendorius. Jiems paskirta erdvaus buto Kaune, kur šiuo metu gyvena, palėpė. Nuo 2008 m. gyvendamas Kaune Pijus Brazauskas vėl surinko beveik 10 000 kalendorių kolekciją (iš jų per 7 tūkst. yra maži vieno lapelio kalendoriukai iš 35 valstybių).
Už aktyvų dalyvavimą gimtosios Kalvarijos visuomeniniame gyvenime jam suteikta „Kalvarijos krašto šviesuolio nominacija“. 2019 metais atidarant Kalvarijos krašto muziejų, jo garbės svečias iš savo gausios kolekcijos muziejui padovanojo tūkstantį kalendorių.
Šiuo metu jo kolekcijoje seniausias yra 1907 m. Vilniaus kalendorius. O vertingiausiu Pijus Brazauskas įvardina 1997 m. kelininko iš Prienų dovanotą, ant plono šilkinio audinio atspaustą Baltijos kelio kalendorių. Šių kalendorių buvo išleista vos 30 vienetų (Kauno kelių projektavimo institute). Kalendoriaus istoriją vyrui papasakojo viena iš Skriaudžių kalendorių muziejaus lankytojų, atvykusių su grupe iš Kauno, kuri jį ir sukūrė, kalendoriaus kūrimo metu moteris dirbo tuometiniame Kelių projektavimo institute. Pasak jos, institute Atgimimo metu buvo susidariusi grupė projektuotojų, kurie drauge pagamino šį šilkinį kalendorių, ir, nors išleido 30 Baltijos keliui skirtų kalendorių, bet išplatino tik 10. Antras iš 10-ties išplatintų kalendorių taip pat pateko į P. Brazausko rankas, jį padovanojo vilnietis Kęstutis Skerys, dirbęs Vilniaus technikos universiteto Kelių katedroje. Tad šiuo metu vieną egzempliorių turi Skriaudžių buities muziejaus Kalendorių ekspozicija, o kitą saugo Pijus Brazauskas savo asmeninėje kolekcijoje.

Įdomūs faktai iš kalendorių istorijos...
P. Brazauskas valandų valandas gali kalbėti apie tai, ką yra perskaitęs kalendoriuose. O juose yra daug vertingos ir įdomios informacijos. Turbūt nedaugelis iš mūsų žinome, jog pirmą lietuviškąjį kalendorių sukūrė Laurynas Ivinskis, o senovės Romos laikais metai buvo dalijami į 10 mėnesių ir turėjo 304 dienas. Naujieji metai prasidėdavo kovą ir baigdavosi gruodžio mėnesiu. Mūsų naudojamo kalendoriaus ištakos – senovės Egipto kalendorius, kuris sudarytas maždaug IV tūkstantmetyje prieš Kristų – tada buvo nustatyta 365 parų trukmė. Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. Kr. įteisino Aleksandrijos astronomo Sozigeno perdirbtą Egipto kalendorių, kuriame metai turėjo 365,25 paros. Tada ir buvo apskaičiuota, kad pirmoji Velykų diena turi būti pirmąjį sekmadienį po pavasario pilnaties (kovo 21 dienos). Nuo 1915 m. Lietuva gyvena pagal Grigaliaus kalendorių.

Unikalaus kalendoriaus kūrėjas
Daugybę metų būdamas kalendorių apsuptyje, pristatinėdamas juos atvykstančioms ekskursijoms, pervertęs tūkstančius kalendorių, Pijus Brazauskas pastebėjo, kad kalendoriai periodiškai kartojasi. Tad norėdamas sudaryti kompaktišką kalendorių, tinkamą ilgesniam laikui, o ne vieneriems metams, pradėjo ieškoti „rakto“, padedančio nustatyti dėsningumą. Ilgos paieškos davė rezultatą, atsakymas buvo rastas. Pijus Brazauskas sukūrė universalų kalendorių, kuris yra tinkamas naudoti net 500 metų (nuo 1700 iki 2200). Šis žinynas labiau tinkamas istorikams, genealoginių medžių sudarinėtojams ar šiaip žingeidiems žmonėms. Jame trumpai pateikiamos žinios apie Žemę, Galaktiką, klimatą, laiko vertę, galima rasti įvairių istorinių faktų, spėjimų apie Vandenio eros pradžią ir net pasaulio pabaigą. Leidinys iliustruotas fotografijomis, kurios primena pačius geriausius Skriaudžių kalendorių muziejaus, įkurto 1997 m., laikus, kuomet jį lankė įvairios delegacijos, vestuvininkai, užsienio svečiai, pavieniai keliautojai. Tarp garbingų lankytojų – Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, rašytojai V. Bubnys, J.Marcinkevičius ir kt. Leidinio pagrindas – unikalus 500 metų kalendorius su 15 lentelių, kuriomis naudojantis paprasta surasti norimą atsakymą. Kalendoriaus esmė tame, kokią savaitės dieną prasideda Naujieji metai. Jeigu žinote savo protėvių, tėvų ar giminaičių gimimo datas, galite surasti, kuriomis savaitės dienomis jie gimę, kokie jų Zodiako ženklai. Kalendorius atskleis, kokiomis savaitės dienomis vyko ir mūsų istorijai svarbūs įvykiai. Anot Pijaus Brazausko, jis nėra girdėjęs apie tokius kalendorius pasaulyje.
Atsižvelgdamas į pastabas, 500 metų kalendorių patobulino ir sukūrė „Unikalų žinyną su 400 metų kalendoriumi 1800–2200“, kuriame yra žinių iš kalendorių istorijos, apie Zodiako ženklus, daug žinių apie 1918 m. ir 1990 m. Nepriklausomybės aktų signatarus, Velykų datas visam XXI amžiui, pasaulio valstybes, jų valiutas, vestuvių jubiliejus, graikų abėcėlę, svarbiausius pasaulio politinius įvykius ir daug kitų įdomybių. Jis labai praverčia mėgstantiems spręsti kryžiažodžius. Beje, šiems 2025 m., tinka 1997 m., 2014 m. buvę kalendoriai, tas pats tiks 2070 m. ir 2200 m.

Pijus Brazauskas – šiandien
Pijus Brazauskas net ir dabar, būdamas garbaus amžiaus, išlieka aktyvus ir visuomeniškas. Laisvalaikiu ne tik renka, bet ir pats gamina kalendorius, mėgsta fotografuoti, meistrauti baldus, keliauti ne tik po Lietuvą. Jau ne kartą aplankė sūnaus šeimą, anūkus už Atlanto.
Dar viena Pijaus Brazausko idėja buvo įgyvendinta Skriaudžiuose 2024 m. vasarą, švenčiant Skriaudžių 360 metų sukaktį. Jo iniciatyva prie Skriaudžių laisvalaikio salės buvo pastatyta 13 suolelių šiame kaime ir krašte gyvenusių bei dirbusių iškilių asmenybių įamžinimui. Kiekvienas suolelis – vardinis, skirtas šio kaimo, krašto istoriją ir kultūrinį gyvenimą kūrusiam garbiam žmogui.
Laisvalaikiu Pijus Brazauskas kasdien įveikia bent 10 tūkstančių žingsnių ribą, kuri, anot jo, yra energijos šaltinis. Nors gyvena vienas, kolekcininkas palaiko idealią tvarką ne tik savo namuose, garaže, kur savo tvarkingą vietą turi kiekvienas varžtelis, uogienės stiklainis, bet ir palėpėje, kur vyras laiko jam mielą kalendorių kolekciją.
2025 m. Pijui Brazauskui buvo skirta laikraščio „Gyvenimas“ padėka už Krašto mecenatų sutelkimą ir vardinių suoliukų idėjos įgyvendinimą.
Sukauptus eksponatus kolekcininkas mielai rodo kalendoriais besidomintiems žmonėms, jo namuose ne kartą lankėsi įvairių spaudos leidinių žurnalistai, buvo filmuojamas ne vienas televizijos reportažas, skirtas pristatyti įdomius laisvalaikio pomėgius, TV laida „Mano Pasas meluoja“ ir kt. P. Brazauskas dažnai rengia kalendorių parodas įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose, yra kviečiamas į mokyklas, muziejus, bibliotekas. Dalį savo sukauptų kalendorių jis neseniai eksponavo Birštono sakraliniame muziejuje, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Pijus Brazauskas gyvena aktyvų, veiklų pilną gyvenimą, turi ką prisiminti, turi ką papasakoti ir ką parodyti. Na, o mes galime tik džiaugtis, kad Prienų kraštas, Skriaudžiai ir turi šią iškilią asmenybę, kurios dėka mes turime tai, ką turime. Tai žmogus, kuris ir anksčiau, ir dabar rūpinasi Skriaudžiais, aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime ir nuolat jungiasi prie įvairių idėjų įgyvendinimo, pats jas inicijuoja. Tad linkime Pijui Brazauskui stiprios sveikatos, neišblėstančios energijos ir dar ne vienos įgyvendintos iniciatyvos.
Kristina Pažėrienė
Prienų krašto muziejaus padalinio Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė

Autorius: Kristina Pažėrienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama