Gyvasis kultūros paveldas: tradicijos kalba iš praeities

Panevėžio kraštotyros mu­ziejuje 1991 m. įkurtas Etninės kultūros skyrius, kurio uždaviniai – išsaugoti kultūros paveldą ir užtikrinti tradicijų tęstinumą bei gyvybingumą.

Siekiant kaupti, saugoti ir skleisti Aukštaitijos bei Panevėžio krašto etninės kultūros paveldą, buvo įkurtas Etninės kultūros skyriaus archyvas.

Jame saugomos, tvarkomos bet kokia dokumentine forma užfik­suotos nematerialiosios kultūros vertybės ir kita su jomis susijusi archyvinė medžiaga (kūrinių ar kalbos garso, vaizdo įrašai, etno­grafiniai aprašai, fotografijos, anketos ir kiti lauko tyrimų do­kumentai, empiriniai mokslinių tyrimų duomenys ir pan.).

Šiuo metu archyve jau virš 1400 val., daugiau kaip 21 000 kūrinių vienetų.

Iš gryčios į gryčią

Jau daugiau nei 33 metai Etni­nės kultūros skyrius kiekvienais metais rengia ekspedicijas Pane­vėžio krašte bei įvairiose Lietuvos vietose.

Iš pradžių etnologinė medžiaga buvo renkama kompleksinėse eks­pedicijose, kuriose ne tik Etninės kultūros skyriaus darbuotojai, bet ir kiti „folkloro draugai“ vaikščiojo po kaimus, ėjo iš vienos gryčios į kitą ir užrašinėjo, kas į magneto­fono kasetes, kas ranka į sąsiuvinį vietinių žmonių išlaikytas ir vis dar gyvuojančias dainas, papročius ir tikėjimus.

Vienos pirmųjų ekspedicijų suorganizuotos dar 1987 m. būre­lio entuziastų, kurie labai mylėjo dainą, domėjosi senolių gyvenimo būdu, senaisiais amatais ir šventė­mis. Jų surinkta medžiaga pirmiau­sia ir pateko į Etninės kultūros skyriaus archyvą.

Per tuos metus surengta dešim­tys kompleksinių ir vienadienių ekspedicijų įvairiose vietovėse – nuo Nibragalio, Raguvos, Ra­mygalos, Šilų iki Šeduvos, Biržų ar Kretingos apylinkių.

Šiose ekspedicijose rinkta įvai­riausia etnologinė medžiaga: mu­zikinis folkloras – nuo seniausių, dar pateikėjų tėvų dainuotų dainų (lopšinių, jaunimo bei vestuvinių ar darbo dainų) iki tarpukario romansų ar tarybinio laikotarpio „dažnučių“, rateliai, šokiai ir instrumentinė muzika, grojama armonika, smuiku ar kitais ins­trumentais.

Pateikėjai mielai pasakojo pa­sakas, sakmes, padavimus (pvz., apie Čičinską), minė mįsles, aiški­no miškų, pievų ar balų pavadini­mus, dalinosi prisiminimais, kaip šventė didžiąsias šventes (Kalėdas, Velykas, Jonines ir kt.), kaip dirbo sunkiausius darbus, kaip linksmi­nosi vakaruškose ir kaip išleisdavo žmogų anapilin.

Per 30 metų sukauptą medžia­gą palaipsniui tvarkant – šifruo­jant, katalogizuojant ir kuriant duomenų bazes, reikėjo užfiksuo­tus duomenis sisteminti.

Tačiau ekspedicijose sukaup­tos medžiagos buvo tiek daug ir tokios įvairios, kad ji netilpo garso ir vaizdo archyvo skyriuo­se. Sukaupta nemažai nuotraukų, dalis tautosakos užrašyta tiesiog ranka (neturėjo garso ar vaizdo atitikmens).

[caption id="attachment_440205" align="aligncenter" width="400"] Ekspedicija Raguvos miestelyje (Panevėžio r.). Pateikėjas filmuoja ir kalbina Etninės kultūros skyriaus muziejininkės Daina Snicoriūtė ir Lina Vilienė. 2007 m.
PKM EKS archyvo nuotr.[/caption]

Penkių rinkinių paveldas

Archyvo rinkiniuose kaupiama bei saugoma ir kita Panevėžio, šio krašto istoriją atspindinti etnologi­nė, taip pat kitokia, etninei kultū­rai platesniame kontekste pažinti reikalinga medžiaga.

Visa ji skirstoma į penkis rinki­nius – garso, vaizdo, fotografijų, rankraščių ir kopijų rinkinį, kuria­me originalo savininkas yra kita institucija, įstaiga, organizacija ar privatus asmuo.

Garso juostose užfiksuota me­džiaga pateko į Etninės kultūros skyriaus archyvo Garso rinkinį. Šiame rinkinyje taip pat saugoma ir dabar naujomis technologijo­mis (skaitmeniniais įrenginiais) užfiksuotas muzikinis folkloras, tautosaka, papročiai bei etnogra­finiai aprašai.

Filmavimo kamera užfiksuota etnologinė medžiaga saugoma Vaizdo rinkinyje. Filmuota me­džiaga svarbi tuo, kad mes ne tik išgirstame pateikėją, įrašytą garso juostelėje, bet galime pamatyti ir jo bruožus, aplinką, kurioje gyve­na, ar tuos dalykus, apie kuriuos neturėdami filmuotos medžiagos, negalėtume susidaryti viso vaizdo (šokiai, rateliai, amatų demonstra­vimas ir t. t.).

Greta diktofono ir filmavimo kameros amatai, šventės ar kiti įvykiai, užfiksuoti ir fotoaparatu, kuriuo įamžinami pateikėjai, jų buitis, amatai, šventės, vietovės, architektūra ir t. t.

Ekspedicijose užfiksuotos nuo­traukos taip pat saugomos Etninės kultūros skyriaus archyvo Foto­grafijos rinkinyje. Šiame rinkinyje saugomi ir nuotraukų dublikai.

Pasaulio išmintis lietuviškose pasakose

Muziejaus Etninės kultūros skyriaus archyvo Rankraščių (Tautosakos) rinkinyje kaupia­mos pasakos, sakmės, padavimai, smulkioji tautosaka, žodynas, dau­giausia ranka užrašyta etnologinė medžiaga.

Tautosakos rinkinys pradėtas kaupti nuo skyriaus įsteigimo – 1991 m. Jame esančių pasakų siužetai pilni, išplėtoti. Daugiausia – stebuklinių ir juokų pasakų. Vi­sos jos pasektos pietų arba šiaurės panevėžiškių tarme, nelygu kurio­je rajono vietoje užrašyta pasaka.

Vertingiausios yra raguviškės Emilijos Vaičiulienės pasakos su dainuojamaisiais intarpais.

[caption id="attachment_440206" align="aligncenter" width="689"] Ekspedicija Kulbių k. Panevėžio r. Janina Bikinienė kepa duoną. 2002 m.
V. Skibiniauskaitės nuotr[/caption]

Vertingos kopijos

Dar vienas Etninės kultūros skyriaus archyvo rinkinys – Kopi­jų rinkinys. Jo didžiąją dalį sudaro Lietuvos muzikos ir teatro aka­demijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus Muzi­kinio folkloro archyvo kopijos, taip pat saugome ir privačių asmenų archyvų (Eugenijaus Urbono, Emi­lijos Brajinskienės) kopijas.

Kopijų rinkinyje saugoma medžiaga iš įvairių Aukštaitijos regiono rajonų: Panevėžio, Pas­valio, Biržų, Kupiškio, Pakruojo, Radviliškio, Anykščių, Rokiškio, Ukmergės ir Kėdainių. Kopijų rinkinyje daugiausia sukaupta vokalinio folkloro kūrinių, kiek mažiau – kitų muzikinio folkloro (instrumentinės muzikos, choreo­grafijos) kūrinių. Tiek Eugenijaus Urbono, tiek Emilijos Brajinskie­nės etnologinės medžiagos kopijų rinkinyje, be muzikinio folkloro kūrinių, saugoma daug sakytinės tautosakos kūrinių, etnografinių aprašų.

Panevėžio kraštotyros muzie­jaus Etninės kultūros skyriaus archyve sukaupta etnologinė medžiaga nuolatos tvarkoma, šif­ruojama, katalogizuojama.

Gyvoji tradicijų tąsa

Remiantis archyve esančia medžiaga sukurti keturi vaizdo filmai, atspindintys Aukštaitijos etninę kultūrą: „Pavasario šventės. Verbos“, „Velykų būgnai“, „Bikina alus“, „500 metų kartu“.

Taip pat paruošti etnologinės medžiagos rinkiniai: „Panevė­žio krašto laidotuvių papročiai“, „Panevėžio krašto dainos ir rate­liai“, „Burvelių kaimas“, „Iciūnų kaimas“, „Nibragalio kaimas“, „Vadoklių apylinkės“, „Raguvos apylinkės“, „Krekenavos apylin­kės“, „Panevėžio krašto burtai, tikėjimai ir prietarai“, „Panevėžio krašto pasakos, sakmės ir padavi­mai“. Šie rinkiniai kasmet pildomi, rengiami nauji.

Parengtos seminarų metodinės medžiagos – „Folkloras – uni­versali vaikų ugdymo terpė“, „Nuo sutartinių iki romansų“, „Būties ratu“.

Archyve sukauptos dainos, ra­teliai, šokiai, pasakos, sakmės bei kalendorinių ir šeimos švenčių pa­pročiai naudojami kuriant naujas edukacines muziejaus programas – „Kelionė laiku“, „Saulėgrįžos ratu“, „Aukštaičių Užgavėnės“, „Vėlinės“, „Kryždirbystė Aukštai­tijoje“, „Duona lietuvių liaudies buityje, papročiuose ir tikėjimuo­se“, „Velykų margutis ritas“.

Išsaugota ateičiai

Didžioji dalis archyvinės me­džiagos saugoma rankraštiniu pavidalu, senose garso juostose ir kasetėse, vaizdo juostose.

Siekiant išsaugoti šį unikalų Aukštaitijos regiono etnokultūrinį paveldą, archyvo medžiaga skai­tmeninama.

Taip pasitelkdami naujausias technologijas išsaugosime mūsų senolių palikimą ateities kartoms. Skaitmeninta etnologinė medžiaga prieinama ne tik Panevėžio kraš­totyros muziejaus darbuotojams, bet ir kitų įstaigų mokslininkams, dėstytojams, studentams, mokslei­viams bei kiekvienam, norinčiam susipažinti su senąja lietuvių etni­ne kultūra.

Lina VILIENĖ

Etnomuzikologė, Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja

Autorius: Lina VILIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama