Kultūros darbuotojai streikuoti neskubės

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė šalies Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas kultūros ministru paskirti partijos „Nemuno aušra“ narį Ignotą Adomavičių. Kultūros ir meno žmonės šį sprendimą sutiko protestais, o nepavykus įtikinti Prezidento, jog paskirtajam ministrui trūksta kompetencijos, šį savaitgalį rengia įspėjamąjį streiką. Tačiau trečiadienio popietę nė vieno Tauragės regiono kultūros centro vadovas negalėjo pasakyti, ar palaikys streikuotojus – vieni atsisakė komentuoti situaciją, kiti žadėjo tartis su bendruomene, treti aiškino, jog negalima atšaukti suplanuotų renginių. 

Į Vilnių vykti nesiruošia

Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis tiesiai šviesiai pareiškė, kad šituo klausimu kalbėti nenori.

„Ministras yra ministras, turiu savo nuomonę, bet ne žiniasklaidai“, – sakė Tauragės kultūros centro vadovas.

Ar palaikyti įspėjamojo streiko orga­nizatorius, nuotoliniame pasitarime ket­virtadienio rytą sprendė Jurbarko kultūros centro darbuotojai. Laikinai šiai įstaigai vadovaujanti Rosita Maksimovienė teigė, kad ministro paskyrimas jos tiesioginio darbo nepaveikė, todėl į Vilnių nevažiuos ir nestreikuos.

„Aišku, labai nesmagu, mes tikrai nepritariam tam politikavimui, bet tiesiogiai mūsų tas neveikia“, – aiškino R. Maksimovienė. 

Šilalės kultūros centro laikinasis vadovas Antanas Kazlauskas į Vilnių šį savaitgalį taip pat nesiruošia – sekmadienį Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyks tituliniai atlaidai. 

„Jokios oficialios pozicijos mes neturime ir aš jokios iniciatyvos nesiėmiau – jei kas norės važiuoti, tai įspėjamajame streike dalyvaus savo iniciatyva. Kiekvienas žmo­gus turi teisę streikuoti ar kitu būdu išreikšti savo valią, tai visiškai pateisinama demokratijos išraiškos priemonė ir aš nematau tame nieko blogo“, – tikino A. Kazlauskas. 

Ministerija tiesiogiai nevadovauja

Šilalės kultūros centrui laikinai vadovaujantis režisierius neslėpė manantis, jog ministru I. Adomavičių skirti paskubėta, buvo galima paieškoti ir labiau kompetentingų kandidatų. Ir nors tiesioginiam rajonų kultūros cent­rų darbui Kultūros ministerija nevadovauja, o finansavimas priklauso nuo savivaldybės tarybos pasirinktų prioritetų, A. Kazlauskas neneigė, jog ministro paskyrimas yra reikšmingas įvykis visai kultūros bendruomenei. 

„Ministerijos nuostatos mus pasiekia per Nacionalinį kultūros centrą, kuris yra tarsi ministerijos padalinys, skirtas kuruoti visiems Lietuvos kultūros centrams. Dainų švenčių organizavimas, instrumentų, tautinių rūbų įsigijimas – Nacionalinio kultūros centro rūpestis. Per jį mus pasiekia įvairiausioms programoms skirti Kultūros ministerijos pinigai, kurių mes labai nemažai gauname“, – sakė A. Kazlauskas.

Ministerijos lėšas skirsto ir Lietuvos kultūros bei Re­gionų kultūros tarybos, kurioms kasmet Šilalės ra­jo­­no kultūros įstaigos pateikia pluoš­­tą projektų. Kaip tik šiuo metu, pasak A. Kazlausko, vyksta intensyvus projektų rengimas. Mi­nist­ro politinės pažiūros ga­li turėti įtakos ir rengiant svarbius kultūros sričiai teisės aktus – kultūros strategiją, veik­los gaires. 

„Kur kas labiau nuo ministerijos yra priklausoma tiesiogiai finansuojama visa aukštoji kultūra – nacionaliniai teat­rai, muziejai, nacionalinė bib­lioteka, festivaliai. Skirtingai nei komercinės kultūros įstaigos, lėšų gyvenimui ir kūrybai jie neužsidirba, todėl yra finansuojami iš valstybės biudžeto“, – paaiškino A. Kazlauskas. 

Pasieks per projektinę veiklą

Kultūros centrų asociacijos viceprezidentė Virginija Naudžiūtė, vadovaujanti Prienų lais­valaikio ir kultūros centrui, tikino, kad šalies kultūros cent­rų darbuotojams yra suteikta galimybė patiems apsispręsti, kaip reaguoti į kvietimą dalyvauti įspėjamajame streike. 

„Mūsų bendruomenė yra nevienalytė ir turi įvairių nuomonių, todėl kiekviena kultūros įstaiga reaguoja ir veikia savarankiškai. Atsižvelgiame į šalies Prezidento kvietimą nesusipriešinti dėl ministro vertinimo, nesusiskaldyti – kad išliktume vieningi ir stiprūs savo kolektyvuose, reikia kalbėtis su savo bendruomene, kurioje yra ne tik darbuotojai, bet ir daugybė meno mėgėjų kolektyvų narių”, – įsitikinusi V. Naudžiūtė. 

Pasak viceprezidentės, regio­nų kultūros centrus finansuoja savivaldybės, daugelio įstaigų vadovai džiaugiasi, jog lėšos renginiams ir veiklai kasmet didėja – yra net tokių centrų, ypač kurortiniuose miestuose, kurie net nežino, kaip išleisti pinigus, nes renginiams organizuoti trūksta kultūros darbuotojų. 

„Prienų rajone galime džiaug­tis kasmet didėjančiu finansavimu ir dėmesiu kultūrai. Dirbu devyni metai ir kai palyginu, kas buvo anksčiau ir kas dabar, tai finansavimo augimas jaučiamas kasmet – džiaugiamės, jog didėja savivaldy­bės supratimas, kad kultūra yra svarbi sritis“, –  sakė V. Naudžiūtė. 

Ji patvirtino, kad kultūros ministras negali nurodyti, kaip kultūros centrai turi dirbti, bet kūrybinėms idėjoms įgyvendinti reikalingas Kultūros tary­bos finansavimas. Dabar jis skiriamas daugiausia naujiems projektams, kad bendruomenės galėtų išbandyti naujas meno formas. Jei Kultūros ministerija nustatys naują kryptį, pasirinkdama ministrui ar jo politinei partijai labiau patinkančius prioritetus, pasikeis ir Kultūros tarybos finansavimo kryptys. Taigi ministerijos valia savivaldybių kultūros cent­rus, pasak V. Naudžiūtės, gali pasiekti per projektinę veiklą. 

Sumenkino regionų kultūrą

„Turiu pripažinti, kad toks ministro atsiradimas įneša nerimo į mūsų veiklą. Esame įpratę artimai bendrauti, žvelgti į kultūrą kaip į strateginį išteklių, o ministras dar tik bando susipažinti su mūsų sektoriumi, suprasti, kas tai yra. Mes neapsiribojame tik etnokultūra, ir tas išsakytas supriešinimas regionų kultūros su nacionaline kultūra mus labai įskaudino – atrodytų, mes nei Čiurlionio esame girdėję, nei apie kultūrą suprantame. Taip tik­rai nėra. Daugelyje regioninių kultūros cent­rų klasikinis menas nėra naujiena. Gal koncertų, spektaklių ne tiek daug, kiek  sostinėje, bet pas mus yra įvairovė, bendruomenės turi pasirinkimą. Ir tik­rai nėra tokios atskirties, kaip bandoma pateikti“, – aiškino V. Naudžiūtė. 

Kultūros ministerija rengia teisės aktus, kurių privalo laikytis kultūros įstaigų darbuotojai. Ministro iniciatyva gali būti pakeistas Kultūros cent­rų įstatymas, kultūrinės veiklos gairės. Per nacionalinius teisės aktus atsirado kultūros įstaigų vadovų kadencijos, nustatyti išsilavinimo reikalavimai, kurie turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. 

„Jei naujoji politinė vadovybė neatidės tų įstatymo nuostatų įsigaliojimo, nemažai kultūros centrų vadovų gali netekti savo pareigų, nes nuo sausio bus taikomas visiems vadovams vienodas reikalavimas turėti magistro išsilavinimą ir patvirtinimą, kad B1 lygiu moka anglų kalbą – net ir tie, kurie vadovauja 1,5 darbuotojo turinčiai įstaigai“, – sakė Kultūros cent­rų asociacijos viceprezidentė.  

Šilališkiai nusprendė likti neutralūs

Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros protestavę kultūros ir meno kūrėjai piktinosi, kad patikėjus Kultūros ministeriją „Nemuno aušros“ atstovui, šalies kultūra bus sumenkinta, nuogąstavo, jog paskirtas ministras neturi šiam darbui reikalingų kompetencijų. Net ir po susitikimo su Prezidentu, kuris kvietė kultūros bendruomenę nesusipriešinti, buvo nuspręsta spalio 5 d. rengti įspėjamąjį kultūros darbuotojų streiką. Jo šūkis – „Tai gali būti paskutinis kartas“, o vienijantis motyvas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Kultūros protesto iniciatyvinės grupės parengtose gairėse raginama nesileisti į kalbas apie konkrečias kandidatūras ar finansavimą, tik reikalaujama Lietuvos kultūrą ir Kultūros ministeriją atriboti nuo partijos „Nemuno aušra“.

Įspėjamojo streiko dieną, 14 val., neabejinga visuomenė kviečiama susiburti miestų ir miestelių širdyse, aikštėse, kultūros centruose, muziejuose ir klausytis arba sugroti M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Jūrą“. Vienos valandos protesto akcija, skambant šiai muzikai, rengiama Tauragėje, nelikti abejingais apsisprendė ir Jurbarko kultūros centro darbuotojai.

Šilalės kultūros centro laikinasis vadovas A. Kazlauskas sakė šiai akcijai iš principo pritariantis. 

„Bet šįkart nusprendėme likti neutralūs. Bus didžiulė nepagarba M. K. Čiurlioniui, jei kūrinio ateis klausytis 5 ar 10 žmonių“, – tikino A. Kazlauskas. 

Autorius: Daiva BARTKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama