Renavo dvarą ateityje bus galima aplankyti ir virtualiai

Renavo dvarą ateityje bus galima aplankyti ir virtualiai. Nuotr. iš redakcijos archyvo Renavo dvaro sodybos administracija pasidalijo žinia, kad mūsų rajone esantis neoklasicistinio stiliaus dvaras bus skaitmenizuotas. Tai reiškia, kad ateityje jį bus galima „aplankyti“ neišėjus iš namų – virtualiai, žvelgiant į kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį. Galimybė „apsilankyti“ neišeinant iš namų Projektą „Virtualios realybės turas po Lietuvos dvarus“ įgyvendins asociacija „Meno formos“.Jo sumanytojai numatė sukurti virtualios realybės turą, apimantį 20 po įvairius Lietuvos rajonus išsibarsčiusių dvarų, statytų ar atstatytų XIX amžiuje, išlikusių iki šių dienų ir priimančių lankytojus. Dauguma jų – ne privatūs. Pasitelkus šiuolaikines skaitmenines technologijas ir dvarus bei jų interjerą nufilmavus, nufotografavus, nuskenavus, ateityje juos bus galima apžiūrėti nuotoliniu būdu – interneto naršyklėje arba per mobilią programėlę. Sieks didinti prieinamumą Anot „Meno formos“ atstovų, COVID-19 pandemija išryškino mažą Lietuvos kultūros turinio ir paslaugų prieinamumą skaitmeninėje erdvėje. 2020 m. atliktas Kultūros paslaugų prieinamumo regionuose tyrimas parodė: apie 16 proc. Lietuvos gyventojų karantino metu dalyvavo virtualiose kultūros veiklose ar naudojosi skaitmeninėmis viešosiomis kultūros paslaugomis ar produktais. Kitaip tariant, tyrimas atskleidė akivaizdų virtualių (elektroninių) kultūros paslaugų ir skaitmeninio turinio pasiūlos ir įvairovės trūkumą ir neužtikrintą prieinamumą prie skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių bei paslaugų. Po trejų metų atliktas analogiškas tyrimas parodė, kad skaitmeninio kultūros turinio prieinamumą palankiai vertina 45 proc. gyventojų, o jo kokybę – 43 proc. gyventojų.2023 m. Lietuvoje elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis naudojosi beveik 72 proc. gyventojų (2020 m. – 58 proc.). Siekiant prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo bei populiarinimo, buvo sumanytas dvarų skaitmeninimas – kaip galimybė dvarus padaryti prieinamus didesnei auditorijai: tyrinėtojams, studentams, turistams ir kitiems interneto vartotojams. Be to, virtualus turas taps ir galimybe išsaugoti dvarų architektūrą, meno kūrinių bei kitų vertybių detales, kurios gali būti pažeidžiamos ar net prarastos dėl natūralaus senėjimo, stichinių nelaimių, kitų veiksnių. Ir žinomumui, ir lankytojų pritraukimui Renavo dvaro sodybos direktorė Renata Vindašienė, bendraudama su „Santarve“, džiaugėsi, kad mūsų rajono dvaras pateko į „Virtualios realybės turą po Lietuvą“. „Dabar tokie laikai, kad daug dalykų keliasi į internetą. Gerai, kad žmonės ateityje turės galimybę dvarą apžiūrėti nuotoliu. Dalis, pasižiūrėję internetu, gal sumanys apsilankyti gyvai. Manyčiau, kad skaitmenizavimas prisidės ir prie dvaro žinomumo, ir padės pritraukti lankytojų“, – kalbėjo direktorė. Jos žiniomis, dvarų skaitmenizavime dalyvaus specialistų komanda, kurioje bus menotyrininkas, istorikas, informacinių technologijų specialistas. Antrojoje kovo pusėje laukiama projekto sumanytojų, atvyksiančių į dvarą. Anksčiau įgyvendintas kitas projektas Prieš keletą metų Renavo dvaro sodyboje įgyvendintas pirmasis su informacinių technologijų pritaikymu ir panaudojimu susijęs projektas. Bendradarbiaujant su kūrybinių industrijų atstovais, sukurta galimybė lankytojams pamatyti, virtualiai pavartyti Renavo dvaro barono Antano Rionė originalaus dienoraščio rankraščio skaitmeninę kopiją. Dienoraščio originalas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. „Šiuolaikiniam jaunimui tie interaktyvūs, skaitmeniniai dalykai labai priimtini. O kalbant apie vyresnius žmones, vis dėlto pastebime, kad jie labiau nori tikrų, gyvų dalykų – galimybės savomis akimis pamatyti, iš gyvo žmogaus išgirsti apie dvarą, jo istoriją, čia gyvenusius ir kūrusius žmones bei jų likimus. Žodžiu, šiltas, betarpiškas bendravimas vis dar yra pageidaujamas. Bet iš esmės juk kiekvienas lankytojas turi savo poreikių. Smagu, kad galime tuos poreikius patenkinti“, – sakė R. Vindašienė.

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama