Mažeikiškės poezijos knyga pristatyta VU Kauno fakultete
Santarvės laikraštis
Turinį įkėlė

Mažeikiškės poezijos knyga pristatyta VU Kauno fakultete. Knygos autorė susitikimo dalyviams skaitė savo eilėraščius, dalijosi mintimis apie rašymą, knygos leidimo procesą. Šį antradienį Vilniaus universiteto Kauno fakultete mažeikiškė Martina Ruginytė pristatė debiutinę savo poezijos knygą „Kitoks dienoraštis“. Kaunas – studijų miestas Doc. dr. Eglė Keturakienė, pristatydama viešnią, paminėjo, kad Martina yra jų fakulteto alumnė, trumpai pasidalijo savo įžvalgomis apie pristatomą kūrinį.„Vien pavadinimas „Kitoks dienoraštis“ rodo, kad Martinos poezija yra išpažintinė. Kai kurie jos eilėraščiai šiek tiek panašūs į Rainerio Marijos Rilkės.“ (R. M. Rilkė – vokiečių poetas, kurio kūryboje dominuoja filosofinės, teologinės temos.) Doc. dr. Eglė Keturakienė –susitikimo su mažeikiškeMartina Ruginyte iniciatorė. Martina sakė, kad smagu grįžti į šį fakultetą, ypač tokia brangia jai proga – išleidus savo pirmąją knygelę.„Kai pasakiau savo draugei, kad mano knyga vadinasi „Kitoks dienoraštis“, ji paklausė: „O kuo jis kitoks?“ Tai atsakymas paprastas: vis dėlto tai yra ne dienoraštis, bet poezija, tiesiog joje daug atvirumo, asmeninių išgyvenimų“, – mintimis dalijosi autorė.Martina paskaitė įvairiais laikotarpiais rašytų savo eilėraščių, kai kuriuose iš jų minėtas ir jos studijų miestas – Kaunas. Renginį paįvairino muzikos kūriniai – dainų atliko Kristupas Šalna ir Ugnė Keturakytė, studijuojantys VDU Muzikos akademijoje.Susirinkusieji į pristatymą buvo aktyvūs – kartu diskutuota apie knygos leidybą, poetinę kalbą, simbolius eilėraščiuose ir kitomis įvairiomis temomis. Mažeikiškiai susipažino pirmieji Mažeikiškiai su M. Ruginytės kūrybiniu debiutu – pirmąja knyga – susipažino praėjusių metų lapkritį. Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje knygą pristatė lituanistė Laima Skabickienė, buvusi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoja. Ji apie buvusią gimnazistę pasakojo: „Martina, nors ir nebuvo mano mokinė, vis ateidavo į mūsų (literatų būrelio) popietes. Kaip suprantu, jai būdavo įdomu dalyvauti bendraminčių diskusijose, kalbėtis apie literatūrą, įvairius kultūrinius kontekstus, ypač apie postmoderną. Aišku, dalydavomės ir savo kūrybiniais bandymais, kurie, manau, vienaip ar kitaip prisidėjo prie mūsų saviraiškos ar savivokos tęstinumo. Akivaizdus to liudijimas – dabar jau mus pasiekęs Martinos „Kitoks dienoraštis“. L. Skabickienė teigė, jog skaitydama knygą, eidama per tekstus, matė ryškiai šviečiantį moteriškąjį archetipą: mažą mergaitę, trapią ir neužtikrintą, kuri ateina į nesvetingą, svetimą pasaulį, o jame reikia daug ką išsiaiškinti, patirti, atsakyti į hamletišką klausimą „Būt ar nebūt“. Martinos eilėraščių žmogus dvasingas, besistiebiantis į aukštąsias akimirkas, bet kartu suprantantis, kad reikia pažiūrėti ir į tamsiąsias savo puses. Taip susitikti su savimi skatinamas ir skaitytojas.Rūta MARTINAITYTĖMonikos BŪBLAITYTĖS nuotr.
Autorius: Santarvės laikraštis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama