Meilė folklorui nerūdija
Rinkos aikštė
Turinį įkėlė
Neaprėpiamose informacinių technologijų galimybėse skendintį pasaulį tirpdo... nuoširdusis folkloras! Užtraukus liaudies dainą, regis, atgimsta šiuolaikinį žmogų ir jo protėvius jungiantys sielų ryšiai, kurių gyvastį uoliai sergi tokie renginiai kaip Kėdainių miesto šventės svečius džiuginęs folkloro festivalis „Į Vidurio Lietuvą susiėję“.
12 kolektyvų nuo Nevėžio
Minėtasis festivalis Kėdainiuose surengtas septintą kartą. Kaip patikslino šio projekto vadovė, etnografė, Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblio „Jorija“ vadovė Regina Lukminienė, festivalis „Į Vidurio Lietuvą susiėję“ organizuojamas ne kasmet, o pramečiui.
„Šiemet festivalis subūrė 12 kolektyvų. Septyni iš jų – mūsų krašto, – suskaičiavo R. Lukminienė. – O svečių kolektyvus sumanėme pakviesti iš tų rajonų, kur teka ar bent prateka Nevėžis.“
Folkloro festivalio „Į Vidurio Lietuvą susiėję“ vadovė Regina Lukminienė tikisi, jog kėdainiečiai nepamirš gražiųjų liaudies dainų./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Pagerbė liaudies dainą
Pašnekovė priminė, kad šie metai paskelbti Lietuvių liaudies dainos metais, todėl rengiant festivalį svarbiausias tikslas buvo priminti ir atskleisti visuomenei lietuvių liaudies dainos grožį.
„Šių metų festivalį atidarėme Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name, – pasakoja R. Lukminienė. – Čia surengtas seminaras, kuriame lektorė etnologė Lina Vilienė skaitė pranešimą „Vidurio Lietuvos dainuojamojo folkloro stilius, dainų atlikimo ypatumai, dainavimo tradicijos išsaugojimo ir plėtojimo galimybės“. Klausytojai ne tik sužinojo, kuo ypatingos Aukštaitijos regiono dainos, bet ir galėjo drauge jas padainuoti.
Vėliau mūsų kraštietė Ona Auškalnienė pristatė Aukštaitijos dainų karalienę Bronislavą Gaučienę ir jos kompaktinę plokštelę „Klojau, klojau klojimėlį“.“
Septyni krašto folkloro ansambliai vienu balsu didžiojoje festivalio scenoje traukė liaudies dainas, tokiu įstabiu skambesiu užburdami
ne tik klausytojų ausis, bet ir širdis./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Apipylė ovacijomis
Pačiame miesto šventės įkarštyje, šeštadienio vidurdienį, visi 12 festivalio kolektyvų surengė eiseną nuo Josvainių gatvės iki Didžiosios. Praeiviai ir šventinės mugės šurmulys trumpam nutilo – visų dėmesį prikaustė tautiniais drabužiais pasipuošę ir, skambant linksmai liaudies muzikai, šokio žingsniu senamiesčio grindiniu iškilmingai tiesiog plaukte plaukę folkloro ansambliai. Juos lydėjo miestelėnų susižavėjimo šūksniai ir gausios ovacijos.
Pasklidę po skirtingas šventės erdves – nuo Didžiosios gatvės iki Nevėžio prieplaukos – kolektyvai skleidė puikią nuotaiką: šoko, muzikavo bei dainavo, kviesdami prie jų prisijungti ir praeivius.
Netrukus folkloro širdimi tapo Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kiemelis, kuriame surengtas didysis festivalio koncertas. Kiek vėliau Didžiosios Rinkos aikštėje pasirodė žymioji atlikėja Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“. Šis ansamblis liaudies dainai, kaip pastebėjo R. Lukminienė, apvilko roko rūbą, tad net ir folkloro muzika nesižavinčiai ausiai pasiklausyti buvo įdomu.
Pasidžiaugti liaudies muzika miesto šventės svečius kvietė ir Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis „Jorija“, vadovaujamas Reginos Lukminienės./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Vieninteliai tokie
R. Lukminienė itin išskyrė vienų svečių pasirodymą ir tuoj pat atskleidė, kuo gi jie tokie unikalūs.
„Lietuvoje yra vienintelis ansamblis, kuris gieda autentiškai užrašytas Antano Baranausko giesmes. Tai Anykščių folkloro ansamblis „Valaukis“, kurio atliekamų giesmių miesto šventės dalyviai galėjo pasiklausyti ne tik bibliotekos kieme, bet ir Šv. Juozapo bažnyčioje.
Norėjome, kad visi Kėdainiai skambėtų – kad miesto šventė būtų apipinta lietuvių liaudies dainomis.“
Aukštaitijos turtai
R. Lukminienė pabrėžė, jog lietuviai turi išlaikę daugybę autentiškų folkloro dalykų: muzikavimo, dainavimo, drabužių, taip pat kulinarinio paveldo.
„Esame labai turtinga šalis, – pridūrė Kėdainių krašto folklorui puoselėti daug širdies atiduodanti pašnekovė. – Džiugu, kad Kėdainių rajono folkloro ansambliai – „Jorija“, „Žiedupė“, „Seklyčia“ ir kiti – turime išlaikę dar labai daug senųjų dainų. Visiems patinka naujesnės liaudies dainos, o mes stengiamės išsaugoti tai, kas autentiška mūsų kraštui.
Kiekvienas folkloro ansamblis turi nešti savo krašto kultūrą, išlaikyti ją bei tęsti. O mes tai ir darome.“
Folkloro festivalį „Į Vidurio Lietuvą susiėję“ rengia Kėdainių kultūros centras.
Autorius: Akvilė KUPČINSKAITĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
