M. K. Čiurlionio gimtadienis tampa kultūros švente

Programa, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms, rugsėjo 19–22 d. taps didžiausia šių metų kultūrine švente Lietuvoje.

Rugsėjo 19–21 d. vyksiantis edukacijų savaitgalis taps jubiliejinės programos akcentu. Šiomis dienomis visi kviečiami tyrinėti kūrybos procesus kultūrinėse edukacijose. Savaitgalį beveik 30-yje Lietuvos vietovių menininkai atvers savo dirbtuves, vyks atviros repeticijos, ekskursijos M. K. Čiurlionio keliais, netradiciniai pasivaikščiojimai po teatrų užkulisius, atviros baleto pamokos, paskaitos, žygiai, protmūšiai ir kt.

Vilkaviškiečiams arčiausiai bus veiklos Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje bei Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje. Kaimyninės savivaldybės kultūros įstaigos kviečia į kūrybines vaško dirbtuves, taip pat į nemokamus renginius: ekskursiją ir edukacinį užsiėmimą.

Kalvarijos savivaldybėje veikianti Liubavo keramikos studija atvers duris į nemokamas molio lipdymo dirbtuves. Jų dalyviai kurs pagal tris M. K. Čiurlionio paveikslus.

Šalyje vyks daugiau kaip 250 kultūrinių edukacijų ir M. K. Čiurlionio gimimo dienai dedikuotų renginių. Daugiau informacijos apie juos galima rasti oficialios interneto svetainės ciurlioniui150.lt skiltyje „Renginių kalendorius“.

Jubiliejui švęsti skirtas savaitgalis – puiki proga leistis „Čiurlionio keliu“. Šis nacionalinis kultūrinis maršrutas jungia 7 Lietuvos savivaldybes, kurios yra susijusios su dailininko ir kompozitoriaus gyvenimu ir kūryba. Su lankytinomis vietovėmis ir jų reikšme galima susipažinti internete ciurlioniui150.lt/article/ciurlionio-keliu.

Mokyklos kviečiamos pirmadienį visas pamokas organizuoti integruotu būdu ir dedikuoti M. K. Čiurlioniui. Portale emokykla.lt yra mokytojų paruošti pamokų rinkiniai „Pamokos su Čiurlioniu“.

Rugsėjo 22-ąją – per M. K. Čiurlionio gimtadienį – LRT PLIUS ir LRT KLASIKA kvies visą dieną pasinerti į šio genijaus kūrybos pasaulį. Laukia dokumentiniai ir meniniai filmai, šokio spektakliai, koncertai ir tiesioginės transliacijos su išskirtiniais pašnekovais bei muzikos pasaulio žvaigždėmis.

LRT KLASIKA transliuos specialią programą. Dieną užbaigs festivalio „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“ GALA koncertas, kuris bus tiesiogiai transliuojamas ir per LRT PLIUS kanalą. Publikos laukia siurprizas – kosminis M. K. Čiurlionio pasveikinimas, simboliškai priminsiantis šio kūrėjo vizijų beribiškumą.

Šiai ypatingai progai LRT PLIUS net pakeis savo pavadinimą – visai dienai kanalas taps LRT | ČIURLIONIS.

Beje, priminsime, kad nuo sausio 1 d. Vilniaus oro uostas vadinamas Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu. Vyriausybės sprendimu toks pavadinimas galios iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Taip pat bus pristatyti M. K. Čiurlionio jubiliejui skirti Lietuvos pašto sukurti pašto ženklai ir Lietuvos banko išleista proginė moneta. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pagerbs M. K. Čiurlionio atminimui ypač nusipelniusias asmenybes.

M. K. Čiurlionio 150-asis jubiliejus tampa proga pradėti naują tradiciją: rugsėjo 22-ąją švęsti kaip Kultūros dieną. Tai kvietimas visai Lietuvai vieną dieną gyventi kūrybiškai: mokyklose mokytis per M. K. Čiurlionio fenomeną, darbovietėse ugdyti darbuotojų kūrybiškumą, o visuomenei – renginiuose iš naujo atrasti mūsų kultūros, kūrybiškumo geną bei prisiminti M. K. Čiurlionio neštą kūrybos universalumo idėją.

Šalies privataus, viešojo ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijos kviečiamos rugsėjo 22-ąją – M. K. Čiurlionio gimtadienį ir Kultūros dieną – švęsti darbovietėse. Atšventusieji abi progas organizacijoje kviečiami šventės akimirkomis dalintis savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, būtinai pažymint @Čiurlioniui150, #SveikinamČiurlionį ir #KultūrosDiena. Kūrybiškiausiai atšventusieji bus paskelbti ir apdovanoti rugsėjo 29 d. Jie gaus prizą – nemokamą turą po Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parodas grupei iki 30 asmenų. Apsilankymo metu laimėtojai ne tik apžiūrės parodą „Nuo gintarų iki žvaigždžių“, bet ir susitiks su vienu iš jos kuratorių bei muziejaus vadove.

Primename, kad Seimas 2025-uosius yra paskelbęs M. K. Čiurlionio – vieno iškiliausių visų laikų lietuvių menininkų – metais.

APIE KŪRĖJĄ

• M. K. Čiurlionis (1875–1911) – viena iškiliausių Lietuvos ir Europos meno istorijos asmenybių. Kompozitorius, dailininkas, rašytojas ir fotografas, gyvenęs XIX–XX a. sandūroje, kūrė tuo metu, kai gimė nauji meno judėjimai. Visą savo gyvenimą jis paskyrė menui ir ieškojo atsakymų į universalius žmogaus būties klausimus.
• Kūrėjas dažnai vadinamas svarbiausiu Lietuvos menininku. M. K. Čiurlionio kūryboje susijungia nepaprastas talentas, galinga vaizduotė, aistra pažinti ir savitas lietuviškas melancholijos atspalvis.
• M. K. Čiurlionis buvo sinestetas – muziką matė kaip spalvas, o spalvas girdėjo kaip muziką. Šis ribų tarp meno disciplinų trynimas daro jį unikaliu kūrėju.
• M. K. Čiurlionį dažnai vadina pirmuoju moderniu lietuviu. Jis sugebėjo suderinti gilius lietuviškus simbolius ir archetipus su pasauliniu žvilgsniu bei įkvėpimo šaltiniais iš skirtingų kultūrų. Jo kūryboje atsispindi ambicija sukurti universalius, sienų neturinčius meno kūrinius.
• Nors įkvėpimo jis sėmėsi iš daugybės šaltinių – nuo Rytų kultūrų iki tradicinio meno – svarbiausias jo kūrybos šaltinis buvo Lietuva. Jis užrašinėjo liaudies dainas, harmonizavo jas, naudojo liaudies meno ir mitologijos motyvus. Jo dailės kūriniuose dažnai atpažįstami lietuviški peizažai bei archetipiniai simboliai.
• M. K. Čiurlionis aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo judėjime, buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų draugijos lyderių ir parodų organizatorių. Jo menas įkūnija ne tik lietuviškumą, bet ir visuotinius, laikui nepavaldžius idealus.
• Kūrėjas paliko apie 300 paveikslų, 700 eskizų, per 200 muzikos kūrinių, įskaitant simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, kūrinius fortepijonui, chorui, vargonams. Dauguma jo paveikslų saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune.

„Santakos“ inf.

Autorius: Renata Vitkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama