Pirmajam Marijampolės vaikų darželiui – 100 metų
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straisnio garso įrašo
1905 m. kunigas Justinas Staugaitis Marijampolėje įkūrė vaikų „dienos prieglaudą“ (taip tada vadinti vaikų darželiai – aut. pastaba). Ilgus metus buvo manoma, kad tai pirmasis vaikų darželis Lietuvoje. Visgi istorikams pavyko nustatyti, kad pirmasis vaikų darželis lietuvių vaikams buvo įkurtas 1898 m. Kretingoje. Įkūrėja – grafaitė Marija Tiškevičiūtė. Grafo Aleksandro Tiškevičiaus dvare jis veikė iki 1915 m., t. y. iki vokiečių okupacijos.
Marijampolės darželį lankė lietuvių ir lenkų vaikai. Pats steigėjas apie vaikų darželio įkūrimą atsiminimuose rašė: „Gyvam pasidarius socialiniam klausimui, visur užsienyje katalikų buvo daug dirbama socialinėje dirvoje. Lenkijoj buvo galinga Varšuvos „Labdarybės draugija“, sėkmingai organizavusi darbininkus katalikus. Vaikų darželių ir senelių prieglaudų buvo pilna Lenkija. Pas mus šiuo atžvilgiu dar nieko nebuvo daroma.“
Laikas veiklai buvo palankus, nes po 1905 m. revoliucijos caras paskelbė garsųjį manifestą dėl žodžio ir spaudos laisvės. Taip pat leista steigti draugijas ir šaukti susirinkimus. Tam, kad galėtų atidaryti vaikų darželį, teko pirma įkurti Šv. Kazimiero draugiją, kuri turėjo jį išlaikyti. Veiklos pradžia buvo sunki, štai kaip apie tai pasakoja Justinas Staugaitis: „Į vaikų darželį kandidatai, aišku, bus imami iš vadinamųjų miesto drambulų: girtuoklių tėvų vaikai, vaikai pavainikiai, – tai, žinoma, bus pirmieji kandidatai į tokią įstaigą. Bet tokiems vaikeliams globoti kaip tik sunku bus gauti paramos iš kaimiečių.
Ką jie čia, girdi, maitinsią mergų ir miesto valkatų vaikus! Kaimiečiams reikia piemenų. Jei tokie vaikai būsią tam tikroj įstaigoj globojami ir mokomi, tai iš kur ūkininkai gausią piemenų? Vaikų darželis galėjo būti suprantamas tik inteligentams. Bet šie Marijampolėje, deja, dažniausiai buvo lenkai, ypač tie, iš kurių darželiui buvo galima tikėtis materialinės paramos. Aišku, reikėjo elgtis diplomatiškai: visiškai nekelti tautybės klausimo, tik pabrėžti katalikybės dėsnis. Taip ir buvo padaryta.“
Steigiamajame Šv. Kazimiero draugijos susirinkime buvo kalbama lietuviškai ir lenkiškai. Lenkų į draugiją įsirašė daugiau nei lietuvių. Lenkai kėlė draugijos valdybai tik vieną reikalavimą: jei darželyje būsią lenkų vaikų, tai jie turi būti melstis mokomi lenkiškai.
Kuriame pastate veikė pirmasis vaikų darželis kol kas nežinoma, bet steigėjas gana smulkiai aprašė jo veiklą: „Bemaž visi darželio vaikeliai buvo katalikai./…/ Žaidimai, dainelės, giesmelės ir visos darželio pamokos buvo vedamos lietuviškai. Tie neva lenkučiai kaip tik darželyje išmoko gražiai kalbėti, giedoti ir dainuoti lietuviškai. Vadinasi, čia lietuvybei ne tik nebuvo nuostolių, bet gražaus pelno. Bet už šitą mažą nusileidimą senajam lenkybės dievaičiui darželis bemaž išimtinai buvo lenkuojančios visuomenės išlaikomas. Lenkai sudėdavo jam kelias dešimtis rublių mėnesiui. Apie 60 vaikučių darželyje gaudavo du kartus per dieną sveikai pavalgyti ir, kas svarbiausia, buvo gražiai katalikiškai auklėjami.“
1906 m. kunigą Justiną Staugaitį paskyrus Lekėčių klebonu ir jam išvykus iš Marijampolės, iškilo ginčai tarp lietuvių ir lenkų. Darželis buvo uždarytas. Įkūrėjo nuomone, prie to prisidėjo ne tik tautinė priešprieša, bet ir ūkininkai. Kaip savo atsiminimuose rašė J. Staugaitis: „Jie darželio stačiai kęste nekentė. Ūkininkai ne tik darželiui nieko neduodavo, bet ir smarkiai prieš jį agitavo.“
Tad tokia trumpa pirmojo Marijampolės darželio istorija, po to estafetę parėmė vargdienių seserys, kurios vaikų darželį įkūrė jau tarpukario Lietuvoje.
Kitas kunigo Justino Staugaičio projektas buvo sėkmingesnis, reikėtų sakyti, kad stulbinamai sėkmingas ir prisidėjęs prie Lietuvos Respublikos atsiradimo. Taip, jis buvo Vasario 16-tos signataras, bet prieš tai, 1906 m. sausio 6 d., su bendraminčiais įkūrė „Žiburio“ draugiją (leidimas išduotas 1907 m. gegužės 7 d.). Pirmasis susirinkimas įvyko Marijampolėje, Vinco Penčylos namuose. Buvo atidaryta biblioteka, dvi pradžios mokyklos, suaugusiųjų kursai, senelių prieglauda ir netgi teatras. Draugijos skyriai steigėsi visoje Suvalkijoje ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą jų buvo šešiasdešimt trys!
Vyskupo Justino Staugaičio atminimas Marijampolėje įamžintas Rygiškių Jono gimnazijoje, kurią jis yra baigęs. Be to, labai simboliška, kad mokykla-daugiafunkcis centras pavadintas „Žiburėlio“ vardu.
Arūnas KAPSEVIČIUS, Marijampolės krašto istorijos tyrinėtojas
Autorius: "Suvalkiečio" inf.
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
