Luokės bažnyčia – viena pirmųjų Žemaitijoje
Kalvotoji Žemaitija
Turinį įkėlė
Anksčiausiai Telšių rajono teritorijoje buvo pastatytos Varnių, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės, Janapolės, Nevarėnų bažnyčios. Nė viena iš paminėtų dabartinių nėra pirmoji. Išskyrus Varnių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią – buvusią Žemaičių vyskupijos katedrą – visos kitos dabartinės bažnyčios pastatytos XVIII amžiuje. Be to, Varniuose ir minėtuose miesteliuose stovi kartais jau nežinia kelintos bažnyčios. Per amžius vienos suseno arba sudegė, todėl buvo statomos naujos. Kaip bažnyčios atrodė XVI-XVII amžiais, dalinai galima spręsti iš Žemaičių vyskupų to meto vizitacijų aktų, užuominų kituose istoriniuose šaltiniuose.
Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia Nr. 65, 66, 67, 68, 69, 70)
1434-1435 metais vyskupu buvo Martynas I Luokiškis. Žemaičių vyskupų portretų galerijoje, pagal 1675 metų Varnių katedros vizitacijos aktą, buvo jo portretas su įrašu: „Martynas iš Luokės, parapijos klebonas, vyskupas, išskirtinai atsidavęs maldai ir pamaldumui; paskelbtas vyskupu, bet nesulaukė metų pabaigos“. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ tvirtino, kad Martynas, iki tapdamas vyskupu, buvo Luokės klebonas. Nežinoma, kada jis tapo Luokės klebonu, aišku tik tiek, kad iki 1434 metų. 1466-1471 metais minimas Luokės klebonas Mikalojus. 1466 metais jis paminėtas kaip sutarties liudytojas (Reda Bružaitė. Vilniaus ir Žemaičių vyskupijų parapinė dvasininkija XV-XVI a. 3 ketvirtyje“ Vilniaus universitetas, magistrinis darbas).
1490 metais kanauninkas Motiejus knygomis testamentu pasidalino su katedros broliais, vieną pamokslų knygą kartu su „Trijų karalių istorija“ paliko Luokės klebonui Simonui Gardiniškiui. Pastarasis kreipėsi į didįjį kunigaikštį Aleksandrą prašydamas atnaujinti privilegiją Luokės bažnyčiai. Naują privilegiją valdovas suteikė 1493 metais.
1499 metais Simonas Gardiniškis minimas kaip bajorų sutarties Luokėje liudininkas kartu su vikaru Laurynu, vikaru arba mokytoju (minister ecclesiae) Jurgiu Jucevičiumi Skvalainiu. Tikriausiai Simonas buvo kilęs iš Gardino (Baltarusija). Formuojantis pavardėms, neretai vietovės pavadinimas atstodavo pavardę. 1519 metais minimas Luokės klebonas Steponas kaip išrūpinęs atlaidus savo bažnyčiai iš Estergomo arkivyskupo Tomo, o 1521 m. – iš popiežiaus legato Zacharijo Ferreri. Reda Bružaitė minėtame magistriniame darbe papildė šią informaciją: tai Steponas Maišiagalietis. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ nurodo, kad jis buvo ir Varnių kanauninkas.
1531-1541 metais Luokės klebonu buvo Andriejus iš Valantino, valdovo Žygimanto Senojo ir jo žmonos Bonos gydytojas, Žygimanto Senojo sekretorius. Luokės klebonui Žygimantui Senajam paprašius , Andriejų iš Valantino paskyrė popiežius, taip apeinant Žemaičių vyskupo teises. Minėta, kad 1544 metais Dirvonėnų valsčiaus bajoras Bogdanas Jonaitis padovanojo Luokės bažnyčiai baudžiauninkų. Testamente jis išreiškė valią būti palaidotas Luokės bažnyčioje. Testamente minimi Luokės vikarai Petras Naraitis (?), Jurgis Dargužaitis. Anot Redos Bružaitės, Dargužaitis pirmą kartą paminėtas kaip Luokės vikaras 1514 metais. Regis, nuo XV amžiaus Luokės bažnyčią ir parapiją aptarnaudavo klebonas mažiausiai su dviem vikarais.
1582 metais mirė Luokės klebonas Benediktas Stryjkovskis, kunigu buvęs vėliausiai nuo 1567 metų. Tais metais jis paminėtas kaip Molėtų klebonas. Benediktas Stryjkovskis turėjo teologinių knygų bibliotekėlę: Johano Fero komentarus Evangelijai pagal Joną ir Jono laiškams (Maincas, 1559) ir kontroversinės teologijos knygų: Jeano Vigero Institutiones ad Christianam theologiam (Antverpenas, 1572), Alfonso Castro 14 knygų prieš visas erezijas“ (Antverpenas, 1556) ir Stanislovo Hozijaus „Katalikų tikybos išpažinimą“. Apie 1611 metus Andriaus Valavičiaus garantiniu įsipareigojimu išlaikyti Tryškių kunigą, kol bus suteikta pakankama žemės fundacija, buvo skiriama kasmet Luokės klebonui Stanislovui Moscickiui po 15 auksinų, kad šis aptarnautų Tryškių bažnyčią, kuri tuo metu buvo Luokės filija (Mindaugas Paknys. Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros užsakymai, Vilnius, 2003). 1595-1603 metais Stanislovas Moscickis buvo Varnių katedros vikaras.
1620 metais kaip Luokės bažnyčios kamendarijus minimas Adomas Montrimavičius, Žemaitijoje kunigavęs 1613-1647 metais. Nuo 1624 metų jis buvo Tryškių ir Raudėnų klebonas.
1631 metais minimas kaip Telšių klebonas. Juo tapo padedant pakancleriui Pauliui Sapiegai. 1625-1649 m. minimas kunigas Jonas Nevardauskis. 1648 metų Luokės bažnyčios vizitacijos akte minimas kunigas Jonas Nevardauskis, tačiau iš akto neaišku kas jis buvo: klebonas ar vikaras. Liudas Jovaiša pateikė informaciją, kad jis buvo Luokės prepozitas, viceprepozitas, o nuo 1649 metų iki mirties – Telšių klebonas. Paskyrimą į Luokę gavo iš vyskupo Stanisslovo Kiškos. Žemaičių vyskupo teisme skųstas Stanislovo Petkevičiaus žmonos Sofijos Praspaliauskaitės, kad 1627 metais Jono Nevardauskio tarnas Kristupas, šeimininkui liepus žodžiu, atėmęs iš jos arklį. 1631 metais Jono Jurevičiaus Purslio kaltintas „reikalų“ (spraw) atėmimu.
1633 metais bylinėjosi su bajoru Stanislovu Varputėniškiu dėl valstiečių – buvo sudeginęs Varputėniškio šaukimą į teismą, nes jame nebuvo nurodytos jo, Nevardauskio, kaip Luokės altaristos pareigos. Bylinėjosi ir iš dalies atgavo Luokės bažnyčios altarijų fundacijas. Prieš 1633 metus minimas Luokės ir Papilės prepozitūrų asistentas Mikalojus Povetrijus, studijavęs Viloniaus universitete, teologijos ir teisių daktaras, Žemaičių kanauninkas. Tačiau savo karjerą sužlugė nužudydamas vieno bajoro tarną, padarydamas kitų nusikaltimų, buvo netgi ekskomunikuotas ir įkalintas. Bajorui už tarną atlygino žalą, vėliau vėl galėjo eiti bažnytines pareigas. Nuo 1633 metų minimas Luokės ir Papilės prepozitas Kristupas Vaitkevičius. Vėliau jis buvo Varnių, Šiluvos klebonas, Žemaičių vyskupystės prokuratorius, revizorius. 1640 metais minimas Luokės prepozitas Aomas Paprockis. Šią prepozitūrą jis laikė trejus metus. 1646 metais, pasak Vincento Juzumo, altarista buvo kunigas Kryževičius.
Luokės prepozitūra ir parapija
Dėl istorijos šaltinių stokos neįmanoma tiksliai nustatyti 1416-1417 metais pastatytos Luokės bažnyčios parapijų ribų. Apskritai vargiai galima kalbėti apie konkrečias bažnyčių parapijų ribas XV amžiuje, kadangi jos tikriausiai nebuvo susiformavusios. Krikščionybė anuomet plito „taškiniu būdu“ – krikščionėjama visų pirmiausia buvo artimiausiose bažnyčių teritorijose. XV amžiaus pirmojoje pusėje artimiausios Luokės bažnyčiai buvo Varnių katedra, Kaltinėnų, Kražių, Kelmės bažnyčios, pastatytos tokiu pat metu Vytauto iniciatyva. Taigi visa vakarų ir šiaurės Žemaitija buvo bebažnytė erdvė. Ir ji pildėsi palengva. 1475 metais pastatyta Alsėdžių bažnyčia, Telšiuose – 1537 metais, Akmenėje ir Tryškiuose – pačioje XVI amžiaus pabaigoje.
Matome, kad net XVI amžiuje teritorijoje į šiaurę nuo Luokės jos bažnyčia buvo vienintelė. 1493 metų privilegija didysis kunigaikštis Aleksandras padovanojo Luokės bažnyčiai Paškuvėnų, Pateklėnų, Tauragėnų bei Papilės žemes. Gal jos, be kitų vietovių, buvo Luokės parapijoje. Paškuvėnai, Pateklėnai Luokės parapijoje liko ir XX amžiaus pirmojoje pusėje. XVI amžiaus pabaigoje pastatytos Papilės ir Tryškių bažnyčios buvo Luokės bažnyčios filijos. Tryškių bažnyčia, kaip Luokės bažnyčios filija, įvardijama 1611 metais.
Anot Vincento Juzumo, vyskupas Merkelis Giedraitis apie 1590 metus iš reformatų atgavo Tryškių bažnyčią ir paskyrė ją Luokės bažnyčios filija. 1612 metais, pasak Vincento Juzumo, įsteigta Tryškių parapija. 1643 metais vizituota Papilės bažnyčia. Rašoma, kad ji yra Luokės prepozitūros filija, pašventinta 1636 metais, taigi pastatyta neseniai. Minimas komendarijus. Tačiau akte minimas ir bažnyčios rektorius – klebonas. Minimi ir „parapijos namai“. Čia susiduriame su Luokės prepozitūra, kaip Varnių katedros vikariatui priklausančiu teritoriniu vienetu, kurio filija buvo Papilės bažnyčia. Panašu, Luokės prepozitūrą, kaip aukštesnį bažnytinį teritorinį vienetą, sudarė Luokės ir Papilės parapijos. Vincento Juzumo teigimu, vyskupo Vaclovo Virbickio (vyskupavo 1534-1555 metais) laikais Raudėnuose patys žmonės pasistatė koplyčią, bet joje kunigo ilgą laiką nebuvo. Iš pradžių ši koplyčia priklausė Luokės, o nuo 1611 metų – Tryškių parapijoms.
1602 metais Raudėnuose pastatyta bažnyčia tapo Luokės filija, bet iš pradžių nuolatinio kunigo dėl didelio jų trūkumo nebuvo. Į Raudėnų bažnyčią atvykti buvo įpareigotas Luokės klebonas. Kunigo teigimu, 1620 metais vyskupas Stanislovas Kiška iš Varnių, Luokės, Užvenčio ir Kražių parapijų vietovių įsteigė Pavandenės parapiją. Tai leidžia manyti, kad Luokės parapija XVII amžiaus pradžioje tęsėsi gerokai toliau į pietus. O 1775 metais vyskupas Jonas Lopacinskis įsteigė Janapolės parapiją, priskirdamas jai dalį Luokės, Telšių, Žarėnų ir Varnių parapijų vietovių. Anot Vincento Juzumo, 1746 metais Varnių katedros vikarai, švedams ir maro epidemijai sunaikinus jų Luokės ir Papilės valdas bei neturėdami iš ko išsilaikyti, paprašė vyskupo Antano Tiškevičiaus šias valdas perimti, o jiems mokėti atlyginimą. Matyt, omenyje turėta Luokės prepozitūra su Luokės ir Papilės bažnyčioms priklausančiomis parapinėmis valdomis, kadangi vėliausiai XVII amžiaus pradžioje buvo įsteigti Žemaičių vyskupo stalo valdų Luokės ir Papilės bažnytiniai dvarai.
Galime spėti, kad apie XVI amžiaus pabaigą nuo Luokės parapijos galėjo būti atskirtos Tryškių ir Papilės filijinės bažnyčios ir gavo atskirų parapijų teises. XVIII amžiuje-XX amžiaus pradžioje Luokės ir Tryškių parapijų riba buvo Pateklos upė, Vainočiai. XVIII amžiuje-XX amžiaus pradžioje Luokės parapija ribojosi su Pavandenės, Janapolės, Žarėnų, Telšių, Tryškių, Raudėnų, Užvenčio parapijomis. Iš Luokės bažnyčios metrikų knygų galima nustatyti parapijos ribas XVII amžiuje-XX amžiaus pirmojoje pusėje. Nevardijant vietovių, parapijos ribas galima apibrėžti Ubiške, Dūseikiais šiaurėje, Rūdupiais, Baltininkais – vakaruose, Upyna, Girlaukiu, Maudžiorais – rytuose, Viekšnaliais – pietuose. Tikriausiai ši teritorija Luokės parapijai priklausė ir XV-XVII amžiais. XIX amžiuje-XX amžiaus pirmojoje pusėje Luokės parapijai priklausė filijinės Ubiškės, Kaunatavos, Upynos, Viekšnalių bažnyčios. Būtina nurodyti ir Luokės parapijos dekanatinę priklausomybę. Minėta, kad 1587 metais Žemaičių vyskupystė buvo padalinta į tris dekanatus: Virbalio, Viduklės ir Luokės. Vėliau vyskupas Stanislovas Kiška (vyskupavo 1618-1626 metais), Motiejaus Valančiaus teigimu, vyskupiją padalijo į keturis dekanatus, šalia anksčiau minėtų trijų įsteigdamas Kražių. O po jo vyskupas Jurgis Tiškevičius (vyskupavo 1633-1679 metais) padalijo į šešis dekanatus, tarp kurių Luokės dekanato neliko. Pagal 1636 metų surašymą, Luokės parapija priklausė Skuodo dekanatui, o pagal 1752 metų surašymą – Varnių dekanatui, kurio priklausomybėje išliko ir vėliau.
Autorius: KŽ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
