Teatro „Menas“ scenoje – apie bulves ir metafiziką

Panevėžio teatro „Menas“ konkursas jauniesiems kūrėjams „(ne)Rezervuota“ jau turi laimėtojus.

Šįkart į „Meno“ sceną atvyksta režisierius, dramaturgas ir poetas Orestas Razumas bei prodiuserė ir dramaturgė Marta Stankevičiūtė, pristatantys spektaklį „Bulvės metafizika“.

Pasitelkę iš Panevėžio kilusio filosofo Arvydo Šliogerio tekstus ir miesto kultūrinį kontekstą, jie siekia parodyti, kad filosofija gali būti ne tik akademinė disciplina, bet ir gyvas, su kasdienybe susijęs patyrimas.

„Norime kalbėti apie sudėtingus dalykus paprastai“, – sako šiųmečiai „(ne)Rezervuota“ programos laimėtojai.

Svarbiausias kriterijus – Panevėžys

Teatras „Menas“ ketvirtus metus vykdo projektą „(ne)Rezervuota“, pakviesdamas kūrėjus teikti idėjas būsimiems pastatymams.

„Šįmet sulaukėme keturių stiprių paraiškų. Mūsų atviras kvietimas paprastas – menininkai pateikia idėjas ir vizijas, nesiekiame jų apriboti. Suprantame, kad jaunieji kūrėjai ne visuomet turi patirties teikiant paraiškas, tad vertiname nuoširdumą, turinį ir ryšį su Panevėžiu“, – pasakoja projekto iniciatorius, teatro direktorius Anupras Jucius.

Vienas svarbiausių kriterijų konkurso dalyviams – idėjos turi būti apie Panevėžį arba įkvėptos šio miesto. Ši sąlyga skatina kūrėjus pasidomėti vietiniu kontekstu, kultūra ir miesto tapatybe.

„Projektu domisi ir ką tik baigę studijas, ir šiek tiek patirties turintys kūrėjai. Tai tramplinas – galimybė ne tik patekti į teatro repertuarą, bet ir praturtinti savo kūrybinį portfolio. Nors teatrų Lietuvoje daug, patekti į jų programą neturint stipraus kūrybinio užnugario – sudėtinga. Mūsų teatre tai įmanoma kartą per metus“, – sako A. Jucius.

Teatro direktorius pripažįsta iš pradžių manęs, kad šiemet nugalėtoją išrinkti bus sunku, tačiau pasidalijus nuasmenintomis paraiškomis su kolektyvu, dauguma nubalsavo vieningai.

Atranda miestą

„(ne)Rezervuota“ laimėtojai O. Razumas bei M. Stankevičiūtė nėra panevėžiečiai, jų santykis su šiuo miestu formavosi per kultūrinius patyrimus.

„Aš esu iš Kauno. Mano vienintelis ryšys su Panevėžiu yra toks, kad pernai čia dirbau, padėdamas statyti spektaklį „Anapus Nevėžio“. Tai buvo pirmas kartas, kai praleidau kažkiek laiko Panevėžyje“, – pasakoja Orestas.

Marta prisipažįsta, kad ir jai Panevėžys buvo beveik nežinomas miestas.

Įdomu tai, jog su Orestu susipažino pernai atvykusi į Panevėžį pažiūrėti spektaklio „Anapus Nevėžio“.

„Likau labai maloniai nustebinta, koks gražus, sutvarkytas miestas, kiek jame daug kultūros. Tai netgi buvo šiek tiek netikėta. Gal toks didmiesčių žmonių išankstinis nusistatymas? Aš gimusi Vilniuje, augusi Kaune, studijavusi Britanijoje. Atrodo, nė nesusimąstai, kad kažkur, kas nėra didmiestis, galėtų būti net geriau nei Londone ar Vilniuje“, – pasakoja M. Stankevičiūtė.

[caption id="attachment_438501" align="aligncenter" width="810"] Marta Stankevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Nuo S. Eidrigevičiaus prie A. Šliogerio

Spektaklio „Bulvės metafizika“ idėja Martai ir Orestui gimė ne iš karto.

Iš pradžių jaunieji kūrėjai svarstė kurti apie Stasį Eidrigevičių – pasaulinio garso menininką, Panevėžiui padovanojusį daugiau nei 3 mln. eurų vertės meno kolekciją, tapusią pagrindu 2024 m. atidarytam „Stasys museum“.

Visgi ilgainiui ši idėja subliuško.

„Pirminė idėja buvo statyti spektaklį apie Stasį Eidrigevičių jo gyvenimo, kūrybos motyvais. Bet galiausiai tos minties atsisakėm taip pat ir dėl autorinių teisių“, – sako Marta.

Žvalgydamiesi toliau, jie atrado Arvydą Šliogerį – vieną ryškiausių XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios Lietuvos filosofų, gimusį Panevėžyje. „Žiūrėjome sąrašą žymių žmonių, kurie gyveno ar kūrė Panevėžyje, ir tikrai A. Šliogeris užkabino tiek mane, tiek Martą. Atrodė, kad imantis tokios temos galima daug ką pasakyti, kas aktualu ne tik panevėžiečiams, bet ir apskritai besidomintiems filosofija, teatru ar bulvėmis“, – sako Orestas.

Kūrėjų pasirinkimą sustiprino ir neseniai Panevėžyje atidarytas A. Šliogerio vardu pavadintas skveras. Tai tapo ženklu, kad filosofas čia svarbus ir atsimenamas.

Bulvė – filosofijos metafora

Spektaklio pavadinimas „Bulvės metafizika“ pasiskolintas iš A. Šliogerio. Taip pavadinta viena iš jo knygų.

„A. Šliogerio kūryba labai gili metaforomis, poetiška. O žodžių darinys „Bulvės metafizika“ intriguoja ir kartu užduoda tinkamą raktą, apie ką mes norime kalbėti“, – sako O. Razumas.

Menininkai priduria, kad bulvė A. Šliogeriui buvo daugiau nei maistas – tai kultūrinės tradicijos ir santykio su žeme simbolis.

Filosofas akcentavo žemdirbystės tradiciją. Gerai lietuviams žinomas A. Šliogerio bulvės ir banano palyginimas aiškina tradicijų ir vertybių pokytį: filosofas skundėsi, jog šiuolaikiniame Panevėžio turguje daugiau bananų nei bulvių.

„Bulviakasis ir bulvių auginimas yra labai universalus dalykas, pažįstamas bet kuriam lietuviui. Bulvė – ir mūsų nacionalinės virtuvės kertinis ingredientas, tad atrodo, jog tema bus suprantama daugumai“, – mano M. Stankevičiūtė.

Išpirkti prarastąjį laiką

Panevėžys spektaklyje taps ne tik vieta, kurioje gimė bei užaugo A. Šliogeris, bet ir platesne metafora.

Marta atkreipia dėmesį, jog filosofas apie miestą kalba su daugybe skirtingų niuansų.

„A. Šliogeris neigiamai atsiliepė apie didmiesčius, teigdamas, kad ten žmonės dvasiškai miršta, o Panevėžyje jis atrasdavo transcendenciją ir grįždavo į save. Kaip pats yra sakęs: „Sugrįžti į Panevėžį man reiškia išpirkti prarastąjį laiką“, – pasakoja kūrėja.

Taigi spektaklis kvies permąstyti ne tik filosofiją, bet ir santykį su pačiu miestu – mažesniu, lėtesniu, bet kupinu erdvės refleksijai.

[caption id="attachment_438502" align="aligncenter" width="1080"] Orestas Razumas. Asmeninio archyvo nuotr.[/caption]

Apie sudėtingus dalykus paprastai

Prieš spektaklio premjerą „(ne)Rezervuota“ laimėtojai planuoja surengti kūrybines dirbtuves bei edukacijas. Jos, pasak M. Stankevičiūtės, bus tiek ir apie bulvę, kaip kultūrinį ir virtuvės elementą, tiek ir apie filosofiją.

„Mūsų misija – kalbėti apie sudėtingus dalykus paprastai. Taip, filosofijos knygos sunkiai skaitomos net ir specialistams, bet jose slypi labai svarbios idėjos. Mes norime perteikti jas scenoje, kad žmonės patirtų santykį su pasauliu ir kitais“, – teigia O. Razumas.

Kūrėjų tikinimu, „Bulvės metafizika“ reiškia žmogaus transcendencijos ieškojimą, kurį galima atrasti per paprastus dalykus – bulvę, žemę, kūną.

Reta galimybė

Abu kūrėjai pripažįsta, kad be Panevėžio teatro „Menas“ iniciatyvos jų spektaklis turbūt nebūtų gimęs.

„Nei aš, nei Marta į teatro pasaulį neateiname iš teatro studijų, neturime daug ryšių. Jauniems kūrėjams ateiti į teatrą išties sunku – reikia komandos, resursų. Tokių galimybių, kokias suteikia Panevėžys, Lietuvoje nėra daug – galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti“, – sako O. Razumas.

Jis svarsto, kad erdvė savotiškai diktuoja ir temas kūrybai.

„Apie A. Šliogerį spektaklį Vilniuje gal ir galėtume pastatyti, bet prarastume didelę jo, kaip filosofo, tapatybės dalį“, – mano režisierius.

Jo kolegė M. Stankevičiūtė sako jau laukianti, kada artimiau susipažins su Panevėžiu ir jo kultūriniu gyvenimu.

Autorius: Emilija RAKŠTYTĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama