„Krašto apsaugos stiprinimas yra ne pasirinkimas, o būtinybė“

Krašto apsaugos ministerija, siekdama išsamiau pristatyti krašto apsaugos aktualijas, prioritetus ir planus, Lietuvos regioninės žiniasklaidos atstovams surengė dviejų dienų seminarą.
Apgyvendinti ir supažindinti su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA), kariuomenės autobusu išvykome į Krašto apsaugos ministeriją, kurioje susitikome su ministre Dovile Šakaliene ir viceministrais Karoliu Aleksa, Tomu Godliausku, Loreta Maskalioviene. Kitą dieną, po apsilankymo Rūdninkų kariniame miestelyje, kelionę tęsėme Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione Rokantiškėse. Čia mūsų laukė Sausumos pajėgų vadovybė su kariais bei buvo surengta ekskursija po karinį miestelį.

Karys ar kariūnas?
Mjr. Mindaugas Sakalauskas, pristatydamas Karo akademiją, pirmiausia išaiškino, kas yra kariūnas ir kas – karys. Kariūnas – tai Karo akademijos studentas, būsimas Lietuvos karininkas, vadas. Karys – pilietis, kuris atlieka privalomąją karinę tarnybą. Generolo J. Žemaičio vardu Karo akademija pavadinta todėl, kad jis buvo tarpukario Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, suimtas ir kankintas, bet iki gyvenimo pabaigos liko ištikimas karininko priesaikai. Tėvynės reikalai jam buvo aukščiau visko. Jis pasirašė ir garsią 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją.

Studentų daugėja
Karo akademijos tikslas – Lietuvos kariuomenei ruošti karininkus, užimančius vadovaujančias pareigas. Stojimo reikalavimai – tokie pat, kaip ir į kitas aukštąsias mokyklas. Yra dvi studijų programos. Baigus akademiją, absolventui suteikiamas bakalauro ir pirmas karininko leitenanto laipsnis. Studentai turi galimybę studijuoti Vilniaus TECH (inovatyviame Lietuvos universitete), pasirinkę jūrų ar oro tarnybų specialybes, reikalingas Lietuvos kariuomenei. Siūlomos akademinių mainų galimybės, patrauklios socialinės garantijos: apranga, apgyvendinimas, apmokamos ERASMUS mainų programos, stipendija nuo 549 iki 1400 Eur ir kt. Pažangiausi kariūnai skatinami premijomis, tarptautinio mobilumo išvykomis. Majoras pasidžiaugė, kad šiemet yra rekordinis studentų skaičius – 143, pernai buvo 93. Daugėja ir merginų, joms leista studijuoti tik nuo 2000-ųjų. Kasmet renkamas geriausias kariūnas (-ė). 2022 metais šis titulas atiteko merginai.

Puikios gyvenimo sąlygos
Karo akademijoje gyvenome ir maitinomės kaip kariūnai. Aplinka rami, po 21 val. prašė nevaikštinėti. Kambaryje – dvi lovos, stalas, spintelės, televizorius. Maitino skaniai, sočiai. Vakarienei buvo mėsainiai, daržovės, sūris, varškė. Pusryčiai – panašūs, papildomai – kiaušiniai, košė. Kava kariūnams nepriklauso, negavome ir mes. Vaikščiojant po erdvią, tvarkingą, medžiuose paskendusią akademijos teritoriją, viena žurnalistė prasitarė: „Norėčiau, kad ir mano sūnus čia studijuotų...“

Ypač svarbus visuotinis piliečių įsitraukimas
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, trumpai apibūdinusi šiandienos saugumo situaciją, pažymėjo, kad krašto apsaugos stiprinimas yra ne pasirinkimas, o būtinybė, todėl Lietuva nuosekliai didina gynybos finansavimą, modernizuoja kariuomenę, vysto karinės infrastruktūros projektus, skiria ypatingą dėmesį visuotiniam piliečių įsitraukimui į šalies gynybą.
Spaudos konferencijoje ministrė buvo paklausta, kaip motyvuoti žmones, kad, išaušus dienai X (neduok, Dieve), jie ne bėgtų iš Lietuvos, o liktų ją ginti?
– Šeimos apsauga – suprantamas dalykas, tad dalis piliečių turėtų būti evakuoti. Jei Lietuvą paliktų piliečiai rezervistai, reikėtų jiems atsakyti į klausimą, kiek tėvynių turi? – sakė ministrė. Jos nuomone, Lietuvoje šaukiamojo amžiaus vyrai atnaujinti įgūdžius šaukiami retai ir ilgam laikui. Reikėtų imti pavyzdį iš Izraelio ir Suomijos, kur tokios pratybos vyksta trumpiau, dažniau, ir taip pasiekiamas geresnis rezultatas. Ir dar, kad žmonės norėtų tarnauti ir čia būti, reikia užtikrinti geras tarnybos sąlygas, o visuomenei – labiau mylėti ir gerbti savo karius. Reikėtų labiau raginti ir jaunimą stoti į Karo akademiją, kurioje jis gauna puikų išsilavinimą, nes šiuo metu negali būti kilnesnio pasirinkimo, kaip tapti kariūnu.
Ministrė, paklausta, ko tikisi iš regioninės žiniasklaidos, atsakė, kad, važinėdama po Lietuvą, pastebėjo, jog regionams labai trūksta objektyvios, tikslios ir laiku gaunamos informacijos. Klaidinga informacija gali padaryti daug žalos.
– Mes siekiame būti jums patogiu informacijos šaltiniu, norime produktyvumo. Mes niekam nieko nenurodinėjame. Jei matote, kad dezinformacija sklinda, ar žmonės dėl kažko pasimetę, kažkas vyksta negero arba neaiškaus, rašykite, skambinkite, klauskite. Dabar mus kritikuoja, kad norime atnaujinti karines oro pajėgas orlaiviais „Embraer“. Pagal ES reikalavimus 2030 m. mūsų transportiniai lėktuvai „Spartan“ skraidyti jau negalės. Jų atnaujinimui reikia daug pinigų, tai užtruktų porą metų, orlaiviai galėtų būti naudojami tik 10 metų. Dabar devynios ES šalys, priklausančios NATO, kaip geriausius ir už patraukliausią kainą, jau nusipirko, perka ar pirks kaip tik orlaivius „Embraer“. Mums svarbu ir greitis, juos įsigytume, kai „Spartanai“ dar skraidytų, ir neliktume be orlaivių, – kalbėjo ministrė.
Susitikimą su žiniasklaida tęsė viceministrai: Karolis Aleksa (atsakingas už personalo komplektavimą), Loreta Maskaliovienė (ginkluotė, įsigijimai, gynybos pramonė) ir Tomas Godliauskas (visuotinė gynyba). Kalbėdamas apie kibernetiką, mobilizaciją, krizių valdymą, visuotinio pilietinio pasirengimo strategiją, pratybas, mobilizaciją, visuotinį šaukimą, priedangas, šis viceministras sulaukė ne tik klausimų. Žurnalistai pastebėjo, kad ne visur veikia signalizacija, priedangos apleistos, nekompetentingi civilinės saugos darbuotojai (jie dažnai dirba puse etato, norintiesiems gauti informacijos siūloma jos paieškoti internete ir t.t.) Kyla daug neaiškumų ir įvairių klausimų. Pavyzdžiui, ką reikėtų daryti ištikus nelaimei, jeigu neturi ar neveikia internetas, jei esi vienišas, gyveni užkampyje? Dingus elektrai, negelbėtų ir radijas, televizija...
Prireikus galbūt apsaugotų rūsiai, bet jie dažnai užversti rakandais, nėra atsarginio išėjimo, per langelį tik katė išlystų. Negi skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų reikalas?

Karinė infrastruktūra Lietuvoje
Sparčiai vystoma infrastruktūra ne tik stiprina Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų operacinius pajėgumus, bet ir prisideda prie regionų ekonominio augimo bei visos šalies gerovės. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma daugiau kaip 200 karinės infrastruktūros projektų. Per artimiausius ketverius metus planuojama išvystyti apie 4 milijardų eurų vertės Lietuvos kariuomenės, Vokietijos brigados ir kitų NATO sąjungininkų infrastruktūrą. Investicijos apima karinio rengimo objektus, karių apgyvendinimo infrastruktūrą, priimančiosios šalies paramos objektus, logistikos centrus ir specializuotus mokymo kompleksus.

Darbus baigs anksčiau
Vokietijos brigados tarnybos vietos yra dvi: Rūdninkų kariniame poligone, kur įsikurs didžioji Vokietijos brigados dalis, ir Rukla, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai. Pagal su Vokietijos gynybos ministerija suderintus poreikius Rūdninkų karinio poligono vystymas vyksta etapais. Įgyvendinus pirmąjį etapą, Rūdninkų kariniame miestelyje iškils 19 pastatų – administracinės paskirties, karinės technikos priežiūros ir saugojimo infrastruktūra, sandėliai, bendrabučiai, valgykla, degalinė-plovykla, remonto dirbtuvės, garažai, sargybos postai bei rikiuotės aikštės. 2024 m. rugpjūtį projektavimą ir statybos darbus pradėjusi UAB „Eika Construction“ pagal sutartį projektą turėtų baigti per 36 mėnesius, bet tikisi jį įgyvendinti pusmečiu anksčiau. Vokietijos brigadai skirtas Rūdninkų karinis miestelis – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jis taps pagrindine Vokietijos karių tarnybos vieta Lietuvoje.

Rūdninkuose – modernus poligonas
Pristatydamas Rūdninkų karinį poligoną ir šaudyklas, Rūdninkų poligono viršininkas mjr. Šarūnas Kisnierius šmaikštavo, kad čia dirba dar tik kelis mėnesius ir dažniausiai saugo grybautojus, kad jiems kas nors nenutiktų. Šiemet grybų daug ir daugiausia ten, kur negalima vaikščioti. Anot majoro, Rūdninkų girioje ne tik daug grybų, bet ir žvėrių, tad jau XV a. čia buvo pagrindiniai LDK Lietuvos kunigaikščių medžioklės plotai. Žvėrių yra ir dabar, ramiai vaikšto pora vilkų, pavasarį rastos ir meškos pėdos. Sovietams okupavus Lietuvą, 1948 m. girioje buvo įrengtas tankų ir aviacijos smūgių poligonas. Praskrisdami lėktuvai šaudydavo fosforo bombomis, kurių aptinkama ir dabar. Tokių masinių bombardavimo vietovių mažai kur ir buvo. 1991 m. čia įsikūrė Algirdo batalionas, iš kurio išaugo Geležinio Vilko brigada. Jam persikėlus į Ruklą, 1993 m. poligonas perduotas Viešojo saugumo tarnybai ir jame policininkai tobulino šaudymo įgūdžius. 2021 m. LR Seimas nutarė atkurti Rūdninkų karinį poligoną Lietuvos kariuomenės reikmėms. 2024 m. pagal vokiečių rekomendacijas pradėti Rūdninkų karinio miestelio ir poligono projektavimo ir statybos darbai, beveik 200 kvadratinių kilometrų ploto modernus poligonas bataliono (apie 1000 karių) pratyboms. Jį juosia kelias, šonuose prie kelio statomos modernios kulkosvaidžių, tankų ir lėktuvų šaudyklos, sandėliai ir kt. Poligonas sparčiai statomas, bus baigtas po poros metų, bet jau dabar jame treniruojasi 60-100 karių.
Pristačius poligoną, šaudyklas, žurnalistai domėjosi, ar, be grybautojų drausminimo, kariškiai bendrauja su vietiniais gyventojais, sulaukia skundų, prašymų ir kt.?
– Tikrai, taip. Net mano telefono numerį turi. Dar prieš metus į Rūdninkų miestelį, kuriame gyvena apie 300 žmonių, vedė žvyrkelis, dabar čia puikus, asfaltuotas kelias, atnaujinami ir paslaugų teikėjai. Žmonės labai domisi Rūdninkų karinio miestelio ir poligono statybomis, prašo tai keliuką, tai griūvantį tiltą paremontuoti. Beveik visi čia tarnaujantys kariai yra vietiniai gyventojai. Su jais glaudžiai bendraudami aptariame visus reikalus. Triukšmu nei Rūdninkų, nei Baltosios Vokės gyventojai nesiskundžia, vėliau jo bus daugiau, betgi šaudys ne nuolatos, – sakė poligono viršininkas mjr. Šarūnas Kisnierius.

Šalia sostinės – Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas
Truputis istorijos. Kunigaikščio Vaidoto batalionas įkurtas 1919 m. Ukmergėje, vėliau performuotas į 8-ąjį pėstininkų pulką. 1920 m. pavadintas 8-uoju Kauno kunigaikščio Vaidoto pėstininkų pulku. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą pulkas išformuotas. 1992 m. įkurtas atskiras motodesantinis batalionas. Reikšminga 1995-ųjų gegužės 19-oji, kai batalionui įteikta kovinė vėliava. 2003 m. – 2009 m. batalionas reorganizuotas į Tiesioginės paramos logistikos batalioną, 2012 m. – į Vaidoto mechanizuotą pėstininkų batalioną. 2024 m. Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas iš Marijampolės persikėlė į šalia Vilniaus esantį 17,7 ha ploto karinį miestelį Rokantiškėse.
Kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sportui skirtos patalpos ir aikštės, ramovė su koplyčia, techninės paskirties pastatai, kita reikalinga infrastruktūra sukuria puikias sąlygas bataliono kariams atlikti tarnybą, treniruotis šauktiniams. Atsivėrė galimybių ir vietos verslams, atsirado naujų darbo vietų civiliams.
Karių dvasios ugdymui organizuojamos bataliono, šeimų šventės, sporto varžybos, puoselėjama bataliono istorija, veikia karininkų, puskarininkių klubai, rengiamos ekspertinės paskaitos, diskusijos ir kt. Šalia Vilniaus veikiantis pilnas kovinis batalionas sustiprina ir sostinės saugumą.
Viešnagė Rokantiškėse baigėsi susitikimu su Sausumos pajėgų vadu brg. gen. Nerijumi Stankevičiumi. Pagrindinė pokalbio tema buvo artėjančios bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad -2025“.
– Laukia aktyvus periodas. Esame NATO šalis, situaciją stebime. Matome, kad pratybos planuojamos gerokai mažesnės apimties, nei būdavo anksčiau, tačiau, kaip bus iš tikrųjų, pamatysime. Ir kariuomenė, ir vidaus reikalų sistema yra visiškai pasiruošusios įvairiems netikėtumams, veikti ir vykdyti užduotis, – sakė Sausumos pajėgų vadas.
Onutė Valkauskienė
Nuotraukos autorės

Autorius: Onutė Valkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama