Ugnė: keturi šimtukai ir futbolas

Keturi šimtukai ir futbolo aikštės užkulisiai: Ugnė Lukoševičiūtė žino, kad svarbiausia – pažinti save.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientė U. Lukoševičiūtė šiemet ne tik baigė mokyklą su keturiais šimtukais, bet ir sugebėjo derinti intensyvų pasirengimą egzaminams su darbu profesionaliame sporte. Ugnei pavyko išlaikyti mokslų ir darbo pusiausvyrą – ir tai ji vadina ne atsitiktinumu, o atsakomybės bei savęs pažinimo rezultatu.

Pažintis su šimtukininke

Egzaminų sesijos rezultatai šiemet vėl atskleidė talentingų jaunų panevėžiečių veidus – tarp jų išsiskyrė Ugnė Lukoševičiūtė, baigusi Juozo Balčikonio gimnaziją net keturiais šimtukais. Anglų kalba, informatika, matematika bei naujasis ekonomikos ir verslumo egzaminas tapo jos pergalės įrodymais.
Ugnė nesureikšmina skaičių: „Šimtukai nebuvo tikslas. Tiesiog norėjau išlaikyti gerai.“ Vis dėlto rezultatai byloja kitaip – jos žinios ir atsakomybė nepaliko abejonių net pačiam reikliausiam vertintojui.
Tačiau už šių skaičių – ne formulės ar begalės valandų su korepetitoriais. Už jų – nuoseklus darbas, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas rinktis.
,,Mokiausi sąžiningai visus dvylika metų. Pamokose stengdavausi įdėmiai klausytis, aktyviai dalyvauti. Papildomai mokytis tiesiog dažnai neturėjau laiko – po pamokų laukdavo darbas“, – pasakoja Ugnė.

[caption id="attachment_433881" align="aligncenter" width="1620"] P. Židonio nuotr.[/caption]

Iššūkis – be vadovėlių ir su nežinomybe

Iš visų keturių egzaminų U. Lukoševičiūtei daugiausia nerimo kėlė ekonomika ir verslumas – tai buvo pirmasis šio dalyko brandos egzaminas Lietuvoje.
„Neturėjome vadovėlių, ankstesnių užduočių. Buvo sunku nuspėti, ką pateiks egzamine. Medžiagos atrodė labai daug, buvo neaišku, nuo ko pradėti mokytis“, – atviravo Ugnė.
Vis dėlto ji ne tik išlaikė naująjį egzaminą, bet ir gavo šimtuką – vieną iš vos dviejų tokių visame Panevėžyje.

Strategija be strategijos

Ugnės pasiruošimo metodai – paprasti, bet veiksmingi. Ji neturėjo iš anksto sudėlioto plano, vietoj to stengėsi būti aktyvi pamokose, dėmesingai klausytis ir atsakingai, daug dirbti.
Naktį prieš egzaminus – intensyvus kartojimas. Nors pedagogai šios praktikos nerekomenduoja, Ugnei ji tiko: „Ryte atsikėlus tai, ką pasikartojau, vis dar buvo galvoje.“

[caption id="attachment_433893" align="aligncenter" width="1620"] P. Židonio nuotr.[/caption]

Mokytojos, skatinusios savarankiškumą

Didelę įtaką Ugnei padarė informatikos bei ekonomikos ir verslumo mokytojos. Ne vien dėl to, kad gerai išdėstė dalykus, bet ir todėl, jog skatino savarankiškumą.
„Už savo pažangą jaučiausi atsakinga pati – kiek pasieksiu, tiek turėsiu. Tai labai motyvavo. Ir man atrodo, kad toks požiūris padėjo ne tik egzaminuose, bet ir apskritai gyvenime“, – sako J. Balčikonio gimnazijos absolventė.
Šis suvokimas, kad niekas kitas už tave nepasimokys ir nepadarys, lydėjo ją visą laiką. Ir, atrodo, atnešė ne tik pažymius, bet ir brandą.

Stadionas – ne hobis, o darbas

Kai dauguma Ugnės bendraamžių po pamokų ilsėjosi, ji kibo į visiškai kitokią veiklą – dirbo futbolo klube ,,Panevėžys“ komunikacijos vadove.
Kelias iki šios vietos prasidėjo nuo savanorystės – iš pradžių Lietuvos moksleivių sąjungoje, vėliau „Lietkabelio“ krepšinio klube, o tada – ir futbole.
„Iš pradžių savanoriavau, paskui po metų man paskambino ir pasiūlė darbą“, – prisimena ji.
U. Lukoševičiūtės darbas – socialinių tinklų turinio kūrimas, komunikacija su sirgaliais, rungtynių dienų administravimas, maketų kūrimas.
,,Per rungtynes retai tenka tiesiog stebėti žaidimą – dažniausiai esu prie kompiuterio. Bet kai matai, kaip džiaugiasi komanda, kaip sirgaliai šypsosi – suprantu, kad mano darbas svarbus“, – sako viena iš „Panevėžio“ futbolo komandos įvaizdžio kūrėjų.
Paklausta, kas labiausiai žavi futbole, Ugnė be dvejonių atsako – vienybė.
„Komandoje labai jaučiasi artimas ryšys. Visi palaiko vieni kitus. Jie siekia vieno tikslo – laimėti. Ir tai labai įkvepia“, – sako U. Lukoševičiūtė.

Kaip viską suspėti?

Per egzaminus Ugnės dienotvarkė nebuvo lengva. Bet ji sugebėjo nepersitempti.
Derinti keturis egzaminus ir darbą profesionaliame klube – užduotis ne iš lengvųjų. Tačiau Ugnė turi savo filosofiją: „Kai kuriems dalykams tenka leisti šiek tiek nukentėti, bet tik tiek, kiek tai netrukdo išlaikyti balanso.“
Ji įsitikinusi, kad tai ugdo organizacinius gebėjimus ir leidžia neperdegti.
„Svarbu pasverti, kas tuo metu svarbiau. Kartais tai mokslai, kartais darbas, kartais poilsis“, – sako pašnekovė.
Draugai, šeima, santykiai – visa tai taip pat išliko jos gyvenimo dalimi.
,,Mano laisvalaikis labai įvairus. Kartais kava su drauge, kartais sportas, kartais tiesiog tyla. Ko reikalauja kūnas ir protas tuo metu“, – vardija Ugnė.

Ambicija – variklis

Paklausta, kokios savybės padėjo siekti rezultatų, Ugnė įvardija ambicingumą ir smalsumą. Ji visuomet nori pabandyti, pasitikrinti, ar nauja veikla jai tinka, ar sutampa vertybėmis.
„Svarbiausia kurti vertę – sau ir kitiems. Tiek profesinėje, tiek akademinėje srityje. Nesvarbu, ar tai darbas futbole, ar egzaminai – noriu, kad tai turėtų prasmę“, – tvirtina panevėžietė.
Atidi, nuoširdi ir mylinti – taip save apibūdina Ugnė. O mylėti ji moka – Panevėžį, žmones, komandą ir tai, ką daro.

[caption id="attachment_433892" align="aligncenter" width="1620"] P. Židonio nuotr.[/caption]

Panevėžys – jaukumo ir ryšių miestas

Nors Ugnė artimiausiais metais planuoja gyventi Vilniuje, Panevėžys visada liks ypatinga vieta.
„Čia žmonės artimi. Net sutikus kitame Lietuvos gale žmogų iš Panevėžio, greičiausiai turėsi apie ką pakalbėti. Tai labai suvienija“, – pažymi U. Lukoševičiūtė.
Ji žavisi tais, kurie sugrįžta į gimtąjį miestą ir jį kuria iš naujo, o pačiai Ugnei mieliausia vasaroti prie „Ekrano“ marių.

Ateitis – dar nežinoma, bet viliojanti

Netrukus Ugnė išvyks į Vilnių studijuoti ISM universitete, kur pasirinko tarptautinio verslo ir komunikacijos programą.
„Norėjau plačių galimybių. Kad vėliau galėčiau kurti vertę – socialinę, profesinę, bet ne vien sau. Ir šita studijų programa, tikiuosi, tą leis“, – sako U. Lukoševičiūtė.
Vilnius – naujas etapas. Studijos – naujos durys. Apie ateitį kalbėti dar nedrąsu – kol kas laukia pokyčių metas. Anot Ugnės, tiesiog norisi bandyti, patirti ir kurti.

Linkėjimas būsimiems abiturientams

„Svarbiausia – pažinti save“, – sako Ugnė.
Būsimiems abiturientams ji linki ne tik siekti akademinių tikslų, bet ir skirti laiko savęs pažinimui: „Neretai sprendimai priimami iš inercijos, kitų spaudimo ar dėl nežinojimo. Todėl svarbu viską kvestionuoti. Ar tai tikrai mano sprendimas? Ar mano pasirinkimas?“
Ugnė sako suprantanti, jog dvyliktoje klasėje sutrikti lengva. Lengva ,,eiti pagal srautą“. Bet, įsitikinusi atkakli mergina, jei nori ne tik veikti, bet ir gerai jaustis – būtina ieškoti, klausti ir kartais klysti.

P. Židonio nuotraukos

[gallery link="file" ids="433896,433895,433891,433889,433888,433887,433886,433882"]

Autorius: Gražvilė Kalužinaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama