Tradicinę kultūrinio paveldo dieną virbaliečiai skyrė Paprūsės jubiliejui

Sekmadienį Virbalio skveras atgijo – čia rinkosi tiek vietos gyventojai, tiek svečiai, atvykę į ketvirtus metus organizuojamą kulinarinio paveldo šventę. Vienas iš jos tikslų – išlaikyti miestelio gyvybingumą.

Idėja atgaivinti turgų

Šį rudenį šventė tęsė tradiciją – ji kvietė keliauti į praeitį ir šiemet buvo skirta Paprūsės 500 metų sukakčiai bei senovinių patiekalų skoniams atgaivinti.

„Kultūrinio paveldo dienos Virbalyje prasidėjo nuo mūsų sumanymo – norėjome, kad naujai įrengta turgavietė netuštėtų, kad žmonės turėtų progą susitikti, pabendrauti“, – sakė „Virbalio vartų“ bendruomenės moterų klubo vadovė Renata Buragienė.

Prieš ketverius metus surengta pirmoji šventė buvo pavadinta Kopūstadieniu ir subūrė bendruomenę taip sėkmingai, kad kasmet buvo pasirenkama vis nauja daržovė – virbaliečiai kvietė ragauti patiekalų iš bulvių, morkų. Virbalis gali didžiuotis penkių jame gyvenusių tautų kulinariniu paveldu, tad idėjų niekada nepritrūksta. Šiemet buvo svarstyta apie patiekalus iš grybų, tačiau bendruomenė nutarė į Virbalio istoriją pažvelgti plačiau ir prisiminti jo ryšius su Paprūse.

„Kadangi šiais metais švenčiame 500 metų Paprūsės jubiliejų, mums, virbaliečiams, ši data labai svarbi. Nes prūsai – tai viena iš tautų, kuri gyveno Virbalyje“, – pridūrė R. Buragienė.

Istorijos skonis

Renginyje buvo galima paragauti skirtingų patiekalų: prūsiškos kruopienės, bulvių sriubos, kliopsų su ančiuviais, košelienos, „Tilžės nugarinės“ kepsnio, kelių rūšių silkės, troškulį malšinti džiovintų vaisių gėrimu, „Helsbergerio“ mikstūra, o smaližiauti „Luizos“ tortu ir trupiniais barstytu „Streuselio“ pyragu. Patiekalų, rodos, buvo tiek daug, bet stalai bematant ištuštėjo. Bendruomenės „Virbalio vartai“ pirmininkas Stanislovas Lopeta apgailestavo, kad prigamino per mažai, o jo mėgstamiausias patiekalas dingo akimirksniu.

Turgaus aikštėje skambėjo iš Kalvarijos atvykusio vokalinio instrumentinio ansamblio „Gija“ muzika, o Virbalio kultūros namų vadybininkė, šio renginio vedėja Žydrūnė Gudiškienė kvietė svečius dalyvauti viktorinose, ragavimo varžytuvėse, šmaikščiais klausimais kalbino šventės svečius.

Tarp besilinksminusių buvo tiek vietinių žilaplaukių senjorų, tiek jaunimo iš aplinkinių vietovių.

Į šventę atvykusios kybartietės Simona ir Gabija sakė pasinaudojusios proga susitikti su giminaičiais, pabendrauti. „Nuotaika puiki, maistas labai skanus, smagu, kad yra tokių renginių“, – kalbėjo merginos.

Virbalio bendruomenės narė Gražina pridūrė, kad ši šventė jau tapo svarbia jų miesto tradicija: „Mes, moterų klubas, maistą gaminame nuo pat pirmos šventės. Į kulinarinio paveldo dienas visada susirenka labai daug žmonių.“

Sriubą ragaudamos vietinės senjorės Teresė ir Vitalija tikino, kad ši labai skani ir primena gaminamą jų pačių virtuvėse.

Buria bendruomenę

Organizatoriai džiaugėsi, kad per ketverius metus šventė užaugo – ji tapo ne paprastu renginiu, o išskirtine Virbalio tradicija. Virbalio kultūros namų vadybininkė Ž. Gudiškienė neabejojo, kad už idėjos įgyvendinimą reikėtų dėkoti susibūrusiai Virbalio bendruomenei.

„Mes drauge sudedame daug jėgų organizuodami renginius ir taip gimsta tokie gražūs dalykai“, – sakė Ž. Gudiškienė.

Kai stalai ištuštėjo ir muzika nutilo, žmonės dar neskubėjo skirstytis, visiems norėjosi pabendrauti, pasidalinti patiekalų receptais. Ši šventė priminė, kaip svarbu puoselėti paveldą ir kaip smagu susitikti visiems drauge prie vaišių stalo. Tad renginio vedėja Ž. Gudiškienė kvietė virbaliečius ir miesto svečius sugrįžti ir kitais metais vėl paskanauti „Virbalio vartų“ bendruomenės moterų klubo bei senųjų amatų centro ruoštų patiekalų. Iš ko jie bus – grybų, burokėlių, cukinijų – kol kas paslaptis.

Autorius: Deimantė ŠOSTAKAITĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama