Agresoriaus pratybų metu padidintas budrumo lygis
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Šiandien Lietuvos pašonėje esančioje Baltarusijos teritorijoje prasideda karinės pratybos „Zapad-2025“. Su regioninės žiniasklaidos atstovais bendravęs Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Nerijus Stankevičius perspėjo, kad artimiausiomis dienomis galima tikėtis įvairių provokacijų.
Skirtingi scenarijai
Rusija kasmet įvairiuose regionuose rengia strateginius manevrus, modeliuodama potencialius karo su Vakarais veiksmus. Tai ne tik „Zapad“ pratybos, kurios dar nuo sovietinių laikų paprastai vyksta kas ketverius metus kartu su Baltarusijos kariais. Teroristinė šalis vis kitoje vietoje taip pat rengia „Vostok“, „Centr“ ir „Kavkaz“ pavadinimus turinčias pratybas.
Visų jų tikslas panašus – pademonstruoti savo jėgą ir taip bent kiek įbauginti įsivaizduojamus priešus. Šių pratybų metu imituojami įvairūs scenarijai. Pavyzdžiui, per 2009-ųjų „Zapad“ pratybas buvo imituota branduolinė ataka prieš Lenkijos sostinę Varšuvą.
Kartais pratybų metu imituoti veiksmai netrukus išties būna panaudojami realybėje. Pavyzdžiui, 2008-aisiais per pratybas „Kavkaz“ Rusija sutelkė pajėgas ir techniką prie Rokio tunelio – automobilių kelio po Didžiuoju Kaukazo kalnagūbriu. Būtent šiuo tuneliu praėjus šešioms dienoms po oficialios manevrų pabaigos rusai įsiveržė į Sakartvelą.
O štai per 2021-aisiais vykusias „Zapad“ pratybas, kuriose dalyvavo daugiau nei 200 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių, buvo treniruojamasi vykdyti oro desantų, giluminius reidus ir kitus manevrus. Po 5 mėnesių būtent taip rusai įsiveržė į Ukrainą.
Tiesa, ne visada pratybos baigiasi tikrais karo veiksmais. Tarkime, per „Zapad-2017“ buvo repetuojamas puolimas prieš Baltijos šalis ir Suvalkų koridorių, tačiau karių įgyta praktika ir teorinės žinios tuo metu taip ir nevirto realiu jėgos panaudojimu.
Sustiprintas stebėjimas
Sausumos pajėgų vadas brg. gen. N. Stankevičius teigė, kad Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais ruošėsi šių metų „Zapad“ pratyboms, todėl šalyje bus itin sustiprintas budrumo lygis. Visgi jis pripažino, kad pratybų metu užpuolimo grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija pagrindinius savo pajėgumus šiuo metu sutelkusi Ukrainoje.
„Mūsų žiniomis, šiuo metu telkiamos mažesnės pajėgos nei ankstesniais metais. Nepaisant to, Lietuva reaguoja. Mes taip pat aktyviname savo veiksmus. „Zapad“ pratybų metu skirtingose mūsų šalies vietose bus dislokuota apie 17 tūkst. karių. Jei tik prireiktų, jų skaičius akimirksniu galėtų dar padidėti. Artimiausiu metu Lietuvoje taip pat sulauksime nemažai aukšto rango NATO pareigūnų. Tai irgi vienas iš būdų parodyti, kad esame stipraus aljanso teritorija“, – pabrėžė brg. gen. N. Stankevičius.
Kaip atsaką „Zapad“ pratyboms, NATO savo teritorijoje šiomis dienomis taip pat rengia taktines pratybas – „Iron Defender“ Lenkijoje ir „Fierce Wolf“ Lietuvoje.
Galimos provokacijos
Skaičiuojama, kad šių metų „Zapad“ pratybose turėtų dalyvauti apie 30 tūkst. rusų ir baltarusių karių. Didžioji dalis jų turėtų būti dislokuota Baltarusijos teritorijoje, tačiau keletas tūkstančių gali susitelkti ir Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje. Dėl to pasienyje gyvenantys žmonės turėtų būti itin budrūs. Visgi panikuoti jokiu būdu nereikėtų, tačiau pasiruošti galimoms provokacijoms tikrai verta.
Pasak brg. gen. N. Stankevičiaus, per ankstesnes pratybas pasitaikė įvairių incidentų. Tai – ir GPS signalų trikdymai, ir priešui dirbančių neva neblaivių asmenų bandymai sutrikdyti įvairių Lietuvos įstaigų darbą, ir „netyčiniai“ plaukimai per Nemuną ar kiti bandymai įžengti į mūsų teritoriją, padidėjęs įvairiais kanalais skleidžiamos dezinformacijos bei propagandos kiekis ir pan. Į NATO teritoriją įskrendančių karinių dronų antplūdis – taip pat gana tikėtinas scenarijus.
Sausumos pajėgų vado teigimu, pamatę įtartinus asmenis ar objektus gyventojai turėtų juos filmuoti, fotografuoti ir nedelsdami apie tai pranešti bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112.
Brg. gen. N. Stankevičiaus nuomone, realiausias scenarijus toks, kad pratybos „Zapad-2025“ pasibaigs ir po jų nieko neįvyks, tačiau negalima atmesti ir kitokių variantų. Blogiausia būtų, kad net ir po rugsėjo 16-osios, kuomet numatyta šių pratybų pabaiga, sutelktos agresoriaus pajėgos niekur nesitrauktų ar dar labiau telktųsi.
„Kol kas tokių indikacijų neturime, todėl nemanome, kad toks scenarijus galėtų būti realus. Bet kokiu atveju, noriu pasakyti, jog Lietuvos kariuomenė yra visada pasiruošusi atremti visus įmanomus priešo veiksmus“, – pabrėžė sausumos pajėgų vadas.
Autorius: Andrius Grygelaitis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
