Apskrities ligoninėse – nerimas dėl lėšų trūkumo

Prieš keletą metų regionų gyventojai nerimavo, kad rajonų ligoninės nebūtų naikinamos, nes, uždarinėjant jose įvairius skyrius, apie tai vis būdavo užsimenama. Nors apie tai jau nebekal­bama, rajonų centruose esančios gydymo įstaigos tvirtos žemės po kojomis vis dar nejaučia ne tik dėl amžino medikų stygiaus, bet ir dėl finansinės padėties. Pasigirdus žiniai, kad didelių finansinių nepriteklių atsirado Tauragės ligoninėje, kilo klausimų, kaipgi verčiasi kur kas mažesnis ir silpnesnis Šilalės savivaldybės sveikatos centras. Įstaigoje atsiradus finansinių sunkumų, gali prasidėti dar vienas paslaugų atsisakymo etapas. 

Svarbiausi skyriai – „ant klaustuko“

Tauragės savivaldybės tarybos opozicijos valandos metu vykęs pokalbis su regiono ligoninės  direktoriumi Liutauru Indriuška atskleidė liūdną tiesą: pagrindinė viso regiono ligoninė šiemet išleido 1,2 mln. eurų daugiau nei iš Teritorinių ligonių kasų gavo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Didžiausią nuostolį Tauragės ligoninei duoda regiono gyventojams labiausiai reikalingi Pediatrijos, Akušerijos ir Neurologijos skyriai, į kuriuos dažniausiai guldomi iš Šilalės, Jurbarko ar Pagėgių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų atvežti žmonės. 

Ypač svarbus yra Neurologijos skyrius, teikiantis pagalbą insultą patyrusiems regiono gyventojams. Tauragės ligoninėje veikia ir vienintelis visame regione Akušerijos skyrius, kur per metus gimdo daugiau nei 400 moterų. Nors šis skaičius atitinka Teritorinių ligonių kasų regiono ligoninėms keliamus reikalavimus, skiriamų pinigų už suteiktas paslaugas jam išlaikyti neužtenka. Jei jis būtų uždarytas, vienintele artimiausia vieta mažiesiems ateiti į pasaulį taptų Klaipėda. 

Pediatrijos skyriui išlaikyti Tauragės ligoninei per metus reikėtų 500 tūkst. Eur. 

„Regioninės ligoninės statuso netekimas būtų susilyginimas su aplinkinėmis ligoninėmis, kurioms jau šiandien siūlo uždaryti Traumatologijos ir Chirurgijos skyrius“, – Tauragės politikams sakė L. Ind­riuška. 

Pajamos priklauso nuo politinės valios

Tauragės ligoninės paslaugomis dažnai naudojasi ir Šilalės bei Jurbarko savivaldybių gyventojai, o pagėgiškiai savo ligoninės visai neturi – jų artimiausi keliai veda į Tauragę arba Šilutę. Paviešinus informaciją apie itin sudėtingą finansinę Tauragės ligoninės padėtį, nerimo balsai pasigirdo ir Šilalėje. Savivaldybės sveikatos priežiūros centre, kuriam dabar priklauso ir Laukuvos ambulatorija, teikiamos ne visos paslaugos, todėl žmonės klausia, kur reikėtų važiuoti, prireikus pagalbos, jei Tauragėje teikiamos paslaugos sutriktų.

Šilalės savivaldybės sveikatos priežiūros centro direktorius Osvaldas Šarmavičius neslėpė, kad Tauragės regiono ligoninė mums yra labai svarbi, todėl, kai ji patiria sunkumų, natūralu, kad gyventojams dėl to neramu. 

„Bet šiuo metu visose šalies gydymo įstaigose padėtis yra panaši, net didžiosios Vilniaus ir Kauno ligoninės patiria milžiniškų nuostolių. Taip yra dėl to, kad pagal sutartis skiriamo Teritorinių ligonių kasų finansavimo užtenka tik darbuotojų atlyginimams, o pastatams išlaikyti, ligonių maitinimui, vaistams bei visoms kitoms išlaidoms ligoninės turi užsidirbti teikdamos viršplanines paslaugas“, – sakė O. Šarmavičius.  

Dėl viršplaninių pajamų atsiėmimo iš Teritorinių ligonių kasų šalies ligoninės vargsta ne pirmi metai, nes niekada niekas negali būti tikras, kad Ligonių kasos apmokės paslaugas, kurios viršija sutartyse numatytas sumas. Per pandemiją Šilalės ligoninė dėl to yra netekusi per 400 tūkst. Eur pajamų. Vėliau, pasak O. Šar­mavičiaus, dalį lėšų pavyko susigrąžinti, tačiau pavojus, kad už darbą nebus sumokėta, kyla kasmet. 

Blogiausia, Sveikatos cent­ro direktoriaus teigimu, kad viršplaninių pajamų išmokėji­mas priklauso nuo politinės valios – minist­ro požiūrio, Vyriausybės politikos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų surinkimo bei kitų, anot jo, sunkiai suvokiamų priežasčių, todėl ligoninių vadovai niekada negali būti užtikrinti, kad įstaigoms bus atiduoti visi už suteiktas paslaugas priklausantys pinigai.

Rizika pasiteisino

Šiemet Valsty­binė ligonių ka­sa nustatė ligoninėms palankesnę atsiskaitymo už paslaugas tvarką. Pagal ją viršplaninės lėšos, tiesa, ne visos, atiduodamos pasibaigus ketvirčiui. Už viršplanines aktyvaus gydymo paslaugas, kurios teikiamos Terapijos skyriuose, ligoninės gauna tik 30 proc. uždirbtų lėšų. 

„Mes rizikavome, teikėme viršplanines paslaugas ir pinigus, nors ir ne visus, gavome, todėl dabar turime apyvartinių lėšų iki metų pabaigos. Tačiau tai nereiškia, jog galime būti ramūs, nes dėl tokių nepastovių atsiskaitymų situacija įstaigoje gali pasikeisti po mėnesio ar dviejų“, – tikino O. Šarmavičius. 

Šilalės savivaldybės sveikatos centro direktorius pripažino, kad jau kreipėsi į savivaldybę dėl priemonių įstaigos veik­los tęstinumui užtikrinti. Kad metų pabaigoje nepritrūktų apyvartinių lėšų, planuojama kreiptis į banką dėl 300 tūkst. Eur kreditinės linijos atidarymo. Tačiau tam reikalingas savivaldybės tarybos garantas, kad, atsitikus nenumatytai situacijai, paskola bus grąžinta rajono biudžeto lėšomis. 

„Pasibaigus pirmajam šių me­tų pusmečiui, paaiškėjo, kad antrus metus iš eilės dirbame nuostolingai. Nieko nelaukda­mas, rugpjūčio mėnesį, informavau Šilalės rajono merą Ta­dą Bartkų, kad gali bū­ti sunkumų atidarant kreditinę liniją, tačiau kol kas nematau, kad dėl to kas nors reikštų kokį susirūpinimą“, – pripažino O. Šarmavičius. 

 Pirmąjį šių metų pusmetį Šilalės ligoninė patyrė maždaug 100 tūkst. Eur nuostolį. 

Susirūpinę ir Jurbarko medikai

Nuostolingai pernai dirbo ne tik Šilalės, bet ir Jurbarko rajono ligoninė. Pasak vyriausiosios gydytojos Rūtos Lukšienės, šie metai sąlyginai leng­vesni, bet tik dėl to, jog Teritorinių ligonių kasų nustatyta tvarka leidžia greičiau reaguoti į pajamų trūkumą. 

„Po vasaros ir mums trūksta lėšų, bet tikroji finansinė situacija paaiškės tik metų gale, kai  Ligonių kasos atsiskaitys už suteiktas viršplanines paslaugas. Esame įspėti, kad atgausime ne visus uždirbtus pinigus“, – sakė R. Lukšienė. 

Įvertinę didėjančius pacientų srautus, pernai Jurbarko ligoninės vadovai kreipėsi į Teritorines ligonių kasas dėl sutartinių lėšų padidinimo 10 proc., tačiau atsako nesulaukė. Per praėjusius metus Jurbarko ligoninė suteikė 12 proc. daugiau paslaugų, nei buvo numatyta sutartyje,  tačiau iš Teritorinių ligonių kasų negavo 266,5 tūkst. Eur. Tai turėjo įtakos bendram įstaigos finansiniam rezultatui – pajamų deficitas viršijo 110 tūkst. Eur. 

Galėtų nedirbti mėnesį ar net pusmetį

Neseniai vykusiame Rajonų ligoninių asociacijos susirinkime gydymo įstaigų vadovai kalbėjo, kad jau dabar galėtų neguldyti ligonių, nes aktyviam gydymui Vidaus ligų skyriuose skirta paslaugų kvota yra išnaudota. Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja tikino, jog su tokia situacija medikai buvo susidūrę ir praėjusių metų pabaigoje. Gruodžio mėnesį Jurbarko medikams kilo minčių, kad neturėtų guldyti ligonių į Vidaus ligų ir Chirurgijos skyrius, nes Teritorinė ligonių kasa apmokės tik trečdalį operacijų, ligonių gydymo ir priežiūros, vaistų, maitinimo išlaidų.  

„Ministerija kalba apie perteklinę hospitalizaciją, mano, kad guldome ligonius be būtino reikalo, norėdami uždirbti, ir tokiomis taisyklėmis nori mus sudrausminti. Kalbame apie tai ne pirmi metai, bet niekas nesikeičia“, – sakė Jurbarko ligoninės vadovė. 

R. Lukšienė pripažino, kad kol kas nesiima jokių priemonių ligoninės mokumui užtikrinti, nes tikisi, kad jų šiemet neprireiks. Nors atvejų, kai teko skolintis lėšų atlyginimams, yra buvę, gydymo įstaigos vadovė tikisi, jog šiemet taip atsitikti neturėtų. 

Jurbarko ligoninėje yra 170 lovų, dirba 71 gydytojas ir 117 slaugytojų.

Atlyginimai kyla kaip ant mielių

Regionų ligoninių pajamų trukumas, ko gero, nebūtų toks ryškus, jei pastaraisiais metais lyg ant mielių nekiltų gydytojų atlyginimai. Tauragės ligoninė atlyginimams panaudoja net 91 proc.  iš Teritorinių ligonių kasų gaunamų pajamų, o joje dirbančių gydytojų atlyginimai yra vieni didžiausių šalyje – rugpjūtį metinis vidutinis darbo užmokestis siekė net 9400 Eur. 

Valstybinės ligonių kasos duo­­menimis, pačius didžiausius atlyginimus medikams šiuo metu moka Joniškio ligo­ninė, kur dirbančių gydytojų vidutinis mėnesio darbo už­mokestis jau pasiekė 13,1 tūkst. Eur. Tauragės ligoninė – ketvirtoje vietoje. 

Negali skųstis atlygiu ir Šilalėje dirbantys gydytojai – liepos mėnesį jų vidutinis atlyginimas peršoko 8 tūkst. Eur ribą. Panašiai tiek gauna ir kaimyninės Kelmės ligoninės medikai. 

„Tiek gauna gydytojas, dirbantis visu etatu, tačiau iš 50 mūsų ligoninėje dirbančių gydytojų visu etatu dirba gal tik dešimt“, – aiškino O. Šarmavičius. 

Pasak jo, 8 tūkst. Eur gydytojo atlyginimas dabar jau nieko nestebina – pernai tokius skaičius skelbė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Dirbti už mažesnę algą, O. Šarmavičiaus teigimu, sutinka tik netoli didžiųjų miestų esančiose ligoninėse dirbantys medikai, galintys darbo vietą pasiekti per gerą pusvalandį. 

Vis dėlto net ir aplinkinių savivaldybių ligoninėse dirbantys medikai tenkinasi mažesniais atlyginimais. Štai Raseinių ligoninėje vidutinis gydytojų atlyginimas yra 6,5 tūkst. Eur, Jurbarko ligoninėje – 6,2 tūkst. Eur.

Valstybinės ligonių kasos duo­menimis, regionų ir rajonų ligoninių gydytojų darbo už­mokesčio vidurkis yra 5854 Eur, Klaipėdos regione jis siekia 6850 Eur. 

Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja R. Lukšienė neslėpė, kad net ir dideli gydytojų atlyginimai neišsprendžia specialistų  trūkumo problemos. 

„Tauragės ligoninė moka gerokai daugiau, nei galime savo gydytojams mokėti mes, bet  specialistų trūksta ir Taura­gėje. Tai yra visų ligoninių prob­lema“, – pastebėjo R. Lukšienė. 

Beje, 8 tūkst. Eur siekiantį vidutinį atlyginimą gydytojams moka ir Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC). Šilutės PSPC gydytojai vidutiniškai uždirba 5,8 tūkst. Eur, Raseinių – 5,1 tūkst. Eur, Jurbarko – 4,4 tūkst. Eur. 

AUTORĖS ir Mortos MIKUTYTĖS nuotr.

Autorius: Daiva BARTKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama