Šilališkiai susirūpino savižudybių prevencija

Rugsėjo 10-ąją, minint Pasaulinę savižudybių pre­ven­cijos dieną, Šilalės rajono savivaldybės visuo­me­nės sveikatos biuras (VSB) pakvietė gyventojus į ren­gi­nį „Kartu gyvenimo keliu“, skirtą atkreipti dėmesį į psi­chikos sveikatą, pagalbos svarbą ir žmonių bend­rystę. Ren­ginys sujungė simboliką, fizinę veiklą ir at­vi­rą pokalbį.

Su savižudybės rizika siejamos praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais, žalingas alkoholio vartojimas ir kitos priežastys. Mėginimas nusižudyti yra laikomas vienu svarbiausiu savižudybės rizikos veiksnių. Manoma, kad apie 15 proc. asmenų pakartotinai mėgina nusižudyti per pirmus metus nuo ankstesnio bandymo. 

„Ši tema mūsų visuomenėje yra labai opi ir jautri. Blogiausia, kad suicidinę riziką didina ir neigiamas visuomenėje vyraujantis požiūris į emocijų rodymą, baimė kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Labai dažnai savižudybę lydi „kritikų“ epitetai, kuriuos išsakantieji nesusimąsto, ką tuo metu išgyvena nusižudyti bandžiusio žmogaus artimieji“, – sakė Šilalės VSB vadovė Ingrida Petravičienė.

VSB sveikatos specialistė Vilma Navardauskienė suskaičiavo, kad dalyvauti renginyje iš anksto užsiregistravo 15 Šilalės bendruomenės narių. Organizatoriai visiems jiems ant riešo užrišo geltoną juostelę – vilties ir paramos simbolį, primenantį, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra svarbus.

Susirinkę Šilalės VSB kiemelyje renginio dalyviai netrukus šiaurietiško žygio ritmu patraukė Šilalės miesto gatvėmis, aplink Ašučio tvenkinį. Trumpai pertraukėlei žygeiviai buvo sustoję Bendruomenių parke, kur ne ilsino kojas, o atliko specialius pratimus. Pradėjus temti visi grįžo į Šilalės VSB būstinę, kur jų laukė kiti akcijos dalyviai bei Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai skirta veikla. 

„Tai pirmas tokio pobūdžio renginys Šilalėje, bet tikimės, kad tikrai ne paskutinis. Norėtume, jog ši iniciatyva ateityje taptų gražia tradicija, pritrauktų daugiau bendruomenės narių. Susidūrę su šia jautria tema praradimo skausmą išgyvena visiškai kitaip. Tikslinės tokių asmenų grupės nerenkame, tiesiog kviečiame žmones kitaip praleisti šios dienos vakarą. Šįkart pasiūlėme šiaurietišką ėjimą ir kino filmą, nes visi žinome, kad fizinė veikla stiprina kūną ir dvasią, mažina stresą, gerina nuotaiką, o ėjimas kartu su visiškai nepažįstamais ar iš dalies žinomais žmonėmis, skatina bend­rystę“, – pasakojo renginio organizatorės I. Petravičienė ir V. Navardauskienė. Joms talkino Šilalės VSB specialistės Monika Brazauskaitė ir Stanislava Bliūdžienė.

Tomo Smulkio kino filmo „Žmonės, kuriuos pažįstam“ peržiūra paskatino susirinkusius pasidalinti mintimis, prisiminti savo patirtį. Visi sutarė, kad dideli pokyčiai gyvenime prasideda nuo mažų dalykų, kartais žmogaus apsisprendimą gali pakeisti paprastas pasiteiravimas, kaip jis jaučiasi.

„Savižudybė yra kompleksinis reiškinys. Kai kuriais atvejais savižudybė arba mėginimas nusižudyti būna impulsyvūs, bet dažniausiai tai ilgas procesas – iki mėginimo nusi­žudyti įvyksta įvairių patirčių ir išgyvenimų. Toks žmogus gali imtis įvairių veiksmų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį – atsisveikinti su artimaisiais, grąžinti skolas, pasirūpinti augintinių ateitimi ir kt. Išgelbėti tokias gyvybes gali kiekvienas, neabejingas svetimam išgyvenimui, nes palaikymas ir supratimas yra reikalingas mums visiems“, – įsitikinusi I. Petravičienė.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, kiekvienai savižudybei gali tekti daugiau kaip 20 savižalos ar bandymų žudytis atvejų. Lietuvoje sudėtinga sužinoti tikslią savižalos atvejų statistiką, nes nėra tokių atvejų regist­ravimo sistemos, o pagalbos į psichikos specialistus trukdo kreiptis visuomenėje vyraujančios stigmos. 

Emilijos ŠMITAITĖS KERINIENĖS nuotr.

Autorius: Žydrūnė MILAŠĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama