Dvarininkui ir sukilimų vadui V. Gadonui – 250 metų

Dvarininkui ir sukilimų vadui V. Gadonui – 250 metų. Tautos muziejaus fotografijos archyve Krokuvoje saugomoje litografijoje – dvarininkas, sukilimo vadovas, politikas, visuomenininkas Vladimiras Gadonas. Išgirdus Gadono asmenvardį, smegenys, apibendrinusios turimas žinias, kažkodėl „nuneša“ į Sedą. Ir iš tiesų čia driekiasi neilga, maždaug pusės kilometro ilgio V. Gadono vardu pavadinta gatvelė, kurioje įsikūręs vaikų lopšelis-darželis „Jurginėlis“, pirminės sveikatos priežiūros centras, „Dūzgės“ sodyba. Dalis sediškių ir kai kurie miesto svečiai šia gatve, pabaigoje susiaurėjusia ir pasibaigiančia tilteliu per Varduvą, praeina, pravažiuoja, kai nori pasiekti Vilties gatvėje esančią futbolo aikštę, krepšinio ir treniruoklių aikštyną arba nukakti prie Sedos piliakalnio. Šią gatvę prisiminiau neatsitiktinai. Šiemet sukanka 250 metų, kai gimė istorinė asmenybė – Vladimiras Dionizas Gadonas, kurio atminimui ši gatvė ir pavadinta. Dilemos dėl pavadinimų – anksčiau ir dabar Kartais taip būna, kad gatvės, kuria eini, bėgi, riedi, skubi, pavadinimą žinai, tačiau apie patį žmogų, kurio vardas žmonių lūpose nuskamba lyg „automatu“, nežinai nieko arba tik šį tą.Įvairių diskusijų, nesutarimų ir nesusipratimų dėl gatvių pavadinimų parinkimo, pakeitimo iškyla ne tik šiais laikais. Jų buvo ir anksčiau. 1991 m. kovo 14 dieną „Santarvės“ laikraščio numeryje publikuotame straipsnyje „Jų vardai susiję su Seda“ istorikas Povilas Šverebas rašė: „Mažiausiai, matyt, pasikeitė mūsų mąstymas, nes dažniausiai vieniems užtenka paties fakto, kad yra keičiama, o likusieji dėl to dūsauja arba maištauja, išleisdami iš akių svarbiausia – kodėl ir kaip?“ Povilo Šverebo nuotraukoje – Vladimiro Gadono gatvės Sedoje pradžia. Teksto autorius gvildeno temą, kad daliai žmonių nauji gatvių pavadinimai nėra priimtini dėl paprasčiausio nežinojimo, ir pristatė V. Gadono, Leono Montvydo, Vytauto Mačernio, Ferdinando Kauneckio, brolių Juzumų biografinius faktus, nuveiktus darbus, pasiekimus. Sukilime dalyvavo jau devyniolikos Taigi, kas buvo tas V. Gadonas ir dėl kokių nuopelnų jo atminimą nutarta įamžinti tokiu būdu – pavadinant gatvę?Kitą mėnesį, spalio 9 dieną, sukaks 250 metų, kai Antanui Gadonui ir Sibilei Butlerytei jiems priklausiusiame Sedos dvare gimė sūnus. Jį tėvai pavadino Vladimiru Dionizu (toks yra žmogaus, kuris suaugęs tapo dvarininku, kovojusiu už baudžiavos panaikinimą, sukilimo vadovu, Žemaitijos politiku, visuomenininku, visas vardas). Vladimiras mokėsi Kražių gimnazijoje. Apie mokymąsi išlikę raštai byloja, kad jis buvo puikus mokinys – jam, kaip vienam iš mokslo pirmūnų, buvo įteiktas sidabro medalis. Vėliau mokslus jis tęsė Vilniaus vyriausioje mokykloje – dabartiniame Vilniaus universitete. Būdamas 19 metų, V. Gadonas dalyvavo 1794 metų Tado Kosciuškos sukilime, vadovavo raitelių būriui, ėjo svarbias pareigas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojoje komisijoje.Turėjo gerą vardą ir Žemaitijoje, ir Lietuvoje. Pasitraukė į Prancūziją V. Gadonas, gerai žinojęs valstiečių padėtį Telšių apskrityje, buvo patvirtintas Telšių apskrities mokyklų garbės prižiūrėtoju. Devynerius metus šias pareigas ėjęs dvarininkas buvo pozityviai nusiteikęs, o apie žemaičius rašė: „Kaip žemaitis, kalbantis apie žemaičius, atkreipsiu dėmesį į keletą bendrų dalykų: apskritai visi gyventojai noriai mokosi ir yra gabūs mokslams, dailiesiems ir laisviesiems menams, amatams ir rankdarbiams.“ 1805 metais V. Gadonas tapo Lietuvos Vyriausiojo Teismo teisėju. Artėjant 1831 metų sukilimui, jis buvo išrinktas Žemaitijos (Telšių aps.) sukilėlių laikinosios valdžios pirmininku. Kai kuriose ataskaitose vadinamas sukilimo karo vadu. Buvo baudžiavos panaikinimo šalininkas, vienas iš sukilėlių karininkų ir puskarininkių mokyklos Telšiuose steigėjų, įkūrė parako gamyklą ir patrankų liejyklą Varniuose. Sukilimui baigiantis V. Gadonas pasitraukė į Prūsiją, čia internuotas. Vėliau emigravo į Prancūziją, gyveno Nancy mieste. Emigracijoje susirašinėjo su kitais sukilimo dalyviais, rinko atsiminimus apie sukilimą. Gausus rankraštinis palikimas V. Gadono kūrybinį palikimą sudaro Lietuvoje ir Prancūzijoje išspausdintos knygos, straipsniai ir eilėraščiai bei gausus rankraštinis palikimas. Svarbiausias šios istorinės asmenybės veikalas – „Žemaičių kunigaikštystės statistika“, išleistas 1839 metais Paryžiuje. Jame pateikiami krašto fizinės, politinės geografijos faktai, aprašomi gyventojai, kalba bei pabrėžiama sunki valstiečių padėtis. Mirė V. Gadonas 1842 m. rugpjūčio 9 d. Prancūzijoje. Testamente, surašytame 1841 m. rudenį, kraštietis pageidavo, kad į jo karstą būtų įberta sauja gimtos žemės iš Žemaitijos, nuo Baltijos kranto.

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama