Pagarba sediškiams, mokantiems skaityti ženklus

Pagarba sediškiams, mokantiems skaityti ženklus. Koplytėlė, stovėjusi Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčios šventoriuje. 1936 m. Igno KONČIAUS nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo Sediškių pastangomis ir tikinčiųjų aukomis atstatyta koplytėlė. 2025 m. rugsėjis. Savaitgalį Sedoje, prie Šv. Jono Nepomuko bažnyčios, buvo pašventinta parapijos tikinčiųjų ir kraštiečių lėšomis atstatyta koplytėlė. Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras Antanas Mačius tądien kalbėjo: „Šventasis popiežius Jonas Paulius sakydavo: pasaulis mėgsta ženklų kalbą. Koplyčia, kryžius – tikėjimo ženklai. <...> Pagarba sediškiams.“ INICIATORIAMS IR ATLIKĖJAMS – MERĖS PADĖKOS Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje Mišias aukojo buvęs Sedos parapijos klebonas dr. Algis Genutis drauge su Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu Donatu Stulpinu ir vikaru A. Mačiumi. Koplytėlę pašventino Sedos parapijos klebonas Virginijus Palionis. Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė koplytėlės atkūrimo idėjos autorei Genoveitai Gricienei, kitiems šio prasmingo darbo organizatoriams: Sedos „Carito“ vadovei Laimutei Mažrimienei, klebonui V. Palioniui – įteikė Savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės padėkas. Padėkota ir skulptūrines kompozicijas atkūrusiam restauratoriui, medžio meistrui Ramūnui Balsevičiui. Koplytėlės atkūrimo iniciatoriams ir vykdytojams dėkojo Sedos seniūnė Audronė Dipševičienė, Sedos bendruomenės pirmininkė Vilma Neliubšienė. KOPLYTĖLĖS ATSTATYMO BIUDŽETAS Sedos kredito unijos vadovė Rima Danilevičienė, smagiai pavadinta koplytėlės finansų ministre, pasakojo, kad nuo šių metų pradžios, iki kol vasara baigėsi, koplytėlei atstatyti aukojo šeimos ir pavieniai sediškiai. Aukojo ir buvę šio miesto gyventojai – čia dirbę, kažkada gyvenę arba tiesiog prijaučiantys Sedai. Koplytėlei atstatyti pinigų paaukojo 193 žmonės. Didžiausios aukos: du aukotojai tam skyrė po tūkstantį eurų, keturi – po 500, penki – po 200, aštuoniolika – po 100. Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje Mišias aukoja (iš kairės): Antanas Mačius, Algis Genutis, Donatas Stulpinas, Virginijus Palionis. Rimos DANILEVIČIENĖS nuotr. „Labai sujaudino prierašas prie piniginio pervedimo: „Auka koplytėlės atstatymui – mylimai mamytei B. G., kuri meldėsi prie koplytėlės, atminti. Sūnus J. G.“ Nors sulaukėme įvairių komentarų, nuomonių, džiaugiuosi, kad teigiamų atsiliepimų ir pritarimo buvo daugiau nei piktų žmonių. Dėkoju kiekvienam aukojusiajam. Nesvarbu, kiek jis skyrė mūsų tikslui – penkis eurus ar tūkstantį. Palaikėte mus parodydami, kad tai ir jums svarbu, kad rūpi. Lenkiuosi prieš kiekvieną aukotoją ir sakau: vienybė težydi!“ – dėkojo R. Danilevičienė. BUVO ĮDOMUS IŠMĖGINIMAS Pasakoja koplytėlę atkūręs medžio meistras, telšiškis Ramūnas Balsevičius. – Koplytėlė – ne pirmas mano darbas, bet tokios didelės apimties – pirmas. Kai pamačiau senąją koplytėlės nuotrauką, supratau iš karto: įveiksiu. Svarbu buvo susirasti kuo daugiau informacijos, ikonografinės medžiagos. Šovė į galvą mintis, kad Sedos bažnyčioje reikia paieškoti originalių skulptūrėlių. Kunigai bažnyčiose keičiasi, bet prižiūrėtojai metų metus išlieka tie patys. Jie labai daug žino, būna dori ir sąžiningi, tikri lobių sergėtojai. Pasirodo, kad Sedoje iš kartos į kartą prie bažnyčios tvarkos budi Gailiūnai. Pročkelės dukra Jolanta Kareivienė palaipino į palėpę ir vis traukė iš dėžės išlikusias skulptūrėles... Kadangi jau turėjome iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atsiųstas geros raiškos nuotraukas, abejonių nekilo: radome tai, ko mums reikia. Parsivežęs išdėliojau. Trūko devynių skulptūrėlių. Pagelbėjo gautas dr. Astos Giniūnienės tekstas „XIX a. koplytėlės su Viešpaties kančios kelio skulptūromis Žemaičių vyskupijoje“. Studijavau ir atkūrinėjau. Be A. Giniūnienės teksto būtų tekę labiau improvizuoti. Vien pagal Igno Končiaus 1936 metų nuotrauką atkurti koplytėlę būtų buvę neįmanoma. Esu dėkingas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vyresniajai tyrėjai – rinkinio Liaudies meno skyriuje kuratorei Žydrei Petrauskaitei ir dr. A. Giniūnienei. Koplytėlės atstatymo idėjos autorė Genoveita Gricienė su restauratoriumi, medžio meistru Ramūnu Balsevičiumi. Darbas man buvo be galo įdomus. Išsiaiškinau šventųjų vardus, drabužių spalvas, veido išraiškas, judesius atskirose scenose. Koplytėlės konstrukcija buvo žinoma tik iš nuotraukos. Ką prie ko taikyti, kaip paslėpti pagalbines prisukamas konstrukcijas, – teko pasukti galvą. Pavyzdžiui, saulutė virš koplytėlės. Jos I. Končiaus nuotraukoje nebuvo, bet peržiūrėjau analogiškų koplytėlių nuotraukas – jos visur buvo. Pasitariau su geru kalviu Virgilijumi Mikuckiu. Nutarėme, kad saulelės reikia, bet ne naują sukūrė Virgis, o padarė didžiosios Sedos bažnyčios varpinės saulutės sumažintą variantą. Mudviem atrodo, kad nepagadinome. Gražu, tinka ir puošia. Apvaizdos akis. Jos I. Končiaus nuotraukoje nesimato, bet Šakynos, Viekšnių to paties laiko koplytėlėse ji aiškiai matosi. Tai padariau lyg ir užuominą į Apvaizdos akį. Ir dekoras, ir Apvaizdos akis. Ir Perkovskio nuotraukas patyrinėjau: Apvaizdos akis koplytėlėse buvo vaizduojama. Esu dėkingas, kad sediškiai man patikėjo koplytėlės atstatymą. Buvo įdomus išmėginimas, kurį laimingai įveikiau. Ir dar: būtų gerai, kad koplytėlė būtų prižiūrima – kartą per metus ją reikia pertepti aliejumi, įdėmiai apžiūrėti. „SKAITYKITE ŽENKLUS“ Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos vikaras A. Mačius koplytėlės statytojams ir sediškiams priminė: „Šventasis popiežius Jonas Paulius sakydavo: pasaulis mėgsta ženklų kalbą. Koplyčia, kryžius – tikėjimo ženklai. Sedoje gyvena krikščionys. Kai jūsų buvęs klebonas pirmą kartą atvažiavo į Sedą, jis pamatė Šv. Jono Nepomuko bažnyčią. Kaip ženklą. Bažnyčia stovi prie tilto, o Jonas Nepomukas, parišus po kaklu akmenį, buvo nustumtas nuo tilto į upę. Jis paskandintas kaip išpažinties paslapties saugotojas. Kankinys, neišdavęs paslapties.“ Pasak vikaro, koplytėlės ženklai turi savą reikšmę. Koplytėlėje pavaizduotos aštuonios Kristaus kančios kelio stotys: Kristus meldžiasi alyvų sode; Kristus pas Pilotą; Kristaus nuplakimas prie stulpo; Kristus vainikuojamas erškėčių vainiku; Kristus neša Kryžių; Kristus kalamas prie Kryžiaus; Kristus ant Kryžiaus; Kristų nuima nuo Kryžiaus. „Kodėl koplyčioje tokie baisūs vaizdai: nuplakimas, erškėčiavimas, kryžius? Atsakymas dviejų dalių. Pirma: neužmiršk, kokia kaina esi atpirktas! Dievas vietoje m a n ę s numirė ant kryžiaus. Antra: Jėzus tebėra prikaltas, nes dar laukia m a n ę s. Kad tik suspėčiau pasukti galvą ir pasakyti: Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę. Koplytėlė primena, kokia kaina esu atpirktas. Kol kas laiko dar turiu, bet jis ribotas“, – kalbėjo A. Mačius. Ir apibendrino: „Koplytėlė neeilinė. Labai gerai meistro padaryta. Ir spalva puikiai parinkta, ir viskas vienas prie kito dera. Pagarba sediškiams. Skaitykite ženklus.“Asta ŠILAITYTĖGedimino JOKUBAUSKO nuotr.

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama