Atvirai apie baimę suklysti ir drąsą bandyti

Gargždų jaunimo parke vykusioje aktualioje diskusijoje „Baimė suklysti prieš drąsą bandyti“ pokalbio dalyviai išsakė įvairios asmeninės patirties, motyvuojančios jaunus žmones nenuleisti rankų net sudėtingose gyvenimo situacijose. Diskutuojančiųjų samprotavimuose atsispindėjo empatija ir tolerancija. Po minčių lietaus prieita vieningos išvados, kad priešingai populiariems įsitikinimams, nesėkmė nėra sėkmės priešingybė. Padaryti klaidų ir patirti nesėkmę – tai neatsiejama ir būtina gyvenimo dalis. Šiandien priėmę savo nesėkmes ir pasimokę iš savo klaidų, galbūt rytoj tapsime stipresni ir sėkmingesni.

Klaida – sėkmės dalis

Gargždų atviro jaunimo centro direktorės Agnės Adomaitės moderuojamoje diskusijoje dalyvavo Jaunimo reikalų koordinatorė Ona Bajorinienė, kraštietis, „Youtube“ turinio kūrėjas, per 72 tūkst. sekėjų turintis „streameris“, „Svarbeuse dariti“ įkūrėjas Simas Anužis, buvęs Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentas, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus ir, žinoma, jaunimo balsas – Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinio pirmininkė Berta Bočkutė bei Armandas Kalikas iš Gargždų atviro jaunimo centro.

Jaunimo reikalų koordinatorė O. Bajorinienė įsitikinusi, kad klaida gali būti sėkmės dalis. „Juk iš tikrųjų norisi padaryti visada gerai. Bet kartais klaida gali būti šalutinis takelis, nuvedantis ten, kur reikia. Ir tada po kurio laiko suvoki: ne veltui taip atsitiko, tai neverta nusiminti, reikia pasimokyti ir vėl bandyti“, – skatino jaunuomenę Ona.

Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinio pirmininkė B. Bočkutė įsitikinusi, jog tikrai neverta baimintis, ką kiti kalbės, jei kažkoks sumanymas nepavyks ar neįtiks kažkuriai visuomenės daliai. Jos nuomone, svarbu yra suvokti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir jis turi tik vieną gyvenimą. „Kad ir kaip nuvalkiotas tas posakis, kad reikia gyventi šia akimirka, tačiau jis teisingas. Daryti ir nebijoti – taip turime save nuteikti“, – diskusijoje samprotavo Berta, šiuo metu burianti LMS Gargždų padalinio savanorių komandą.

Atsiliepdamas į klausimą, ar jautė konkurenciją, kai daugiau nei prieš dešimtmetį kandidatavo į Gargždų „Vaivorykštės“ mokinių prezidento postą, vicemeras V. Butkus prisiminė, kad būtent klasės draugas jį paskatino dalyvauti rinkimuose. „Tai buvo geras jausmas, kai ne konkuravome, o tobulėjome, siekėme bendrų tikslų kartu. Tuo pačiu kartu ir augome. Taigi, įveikti nesėkmės baimę nėra taip sudėtinga, kaip kartais tai piešia mūsų vaizduotė. Galbūt perjunkime savo galvose vieną mąstymo mygtuką: iš bijoti į augti“, – savo požiūriu dalijosi V. Butkus.

Rezultatas ar procesas?

Diskusijos moderatorė A. Adomaitė atkreipė dėmesį, jog visuomenėje neretai baimės jausmą augina ir rezultatų reikalavimai, tad paprašė pasvarstyti, ar procesas, ar rezultatas yra svarbiau?

Neuroedukacinius užsiėmimus vedanti O. Bajorinienė sakė pastebėjusi, kad vaikai, kuriems kažką pasiūlai nupiešti, dar vis pakartotinai atsiklausia, ar galima tą ar aną nupiešti? „Toks paprastas patyrimas puikiai atskleidžia, kad dabartinė mūsų švietimo sistema neleidžia improvizuoti, o reikėtų suteikti daugiau erdvės bandymams, daugiau laisvės vaizduotei. Kai to nėra vystoma, tada tvyro baimė, o ar sugebėsiu, o koks bus rezultatas?“ – pasakojo Ona. Jai atitarė V. Butkus, kalbėjęs, kad jam pačiam procesas patinka labiau nei jau galutinis rezultatas. „Kol vyksta procesas, tyrinėji, mąstai, ieškai sprendimų. Štai toks sutapimas, kad kaip tik Savivaldybėje diskutavome, jog būtų inovatyvu rajone turėti mokyklą, kurioje dėmesys būtų sutelktas į kokybišką, empatišką ugdymo procesą, o ne į konkurencinį rezultatų siekį“, – siekiamybe pasidalijo vicemeras. Tačiau „streameris“, „Svarbeuse dariti“ įkūrėjas S. Anužis pastebėjo, kad iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai patrauklu, tačiau paskui reikės ateiti į tą pasaulį, kur bus vertinamas būtent rezultatas. „Tokiu atveju reikia labai stiprios pedagogų komandos, bendradarbiavimo, reikia labai drąsių tėvų ir dar stipraus darbo namuose, ne tik toje edukacinėje įstaigoje“, – savo nuomone dalijosi S. Anužis.

„Kartais rezultatas nuvilia, tačiau nesėkmės priėmimas yra būtinas pažangai. Labai padeda sąmoningas apsisprendimas siekti tobulumo ne visose srityse, o vienoje – savo darbe, savo veiklose. Visur kitur – tebesimokau būti veiksme, mėgautis, klysti, priimti, jausti“, – atskleidžia V. Butkus.

Koją kiša patyčios

Pasak Gargždų atviro jaunimo centro direktorės A. Adomaitės, centro lankytojai, diskutuodami apie kylančias baimes, nerimą, ne kartą yra prasitarę, kad, siekiant kažką bandyti, daryti, neretai koją pakiša bendraamžių patyčios, kurios yra labai išsiplėtojusios viešojoje erdvėje. „Verčiau likti vietoje nei bandyti“, – ne vienas yra susitaikęs su tokia pozicija.

Turinio kūrėjas, kraštietis S. Anužis diskusijos klausytojus drąsino savo patirtimi: „Kai nusprendžiau būti turinio kūrėju, tyčia savo platformos pavadinime „Svarbeuse dariti“ padariau tris klaidas. Norėjau atkreipti visuomenės dėmesį ir duoti atkirtį patyčioms. Buvau ir esu stipriai pasiruošęs priimti kirčius, supratau, kad tai gali paliesti net mano šeimą, vaikus. Kai pradėjau kurti, jau buvau nusiteikęs, kad patyčias liejančių žmonių bus: jei darysi gerai, vis tiek bus tokių, kuriems tai nepatiks, jei darysi blogai, vėlgi atsiras besityčiojančių. Sau numačiau labai stiprias gaires, suvokdamas, kokių reakcijų galiu tikėtis, tad viskam buvau pasiruošęs. Oda mano stipri: jei žmogus galvoja, kad įžeidė mane, tai tik jis taip galvoja, į neigiamus dalykus jau nebereaguoju“, – savo patirtimi dalijosi Simas, beje, augęs ir mokyklą baigęs Plikiuose. Jis atkreipė dėmesį, kad galbūt jo kartai buvo kiek lengviau: tada nebuvo suvešėjęs skaitmeninis pasaulis, tad patyčių skleidėjus visi žinojo akis į akį. „Užgauliotojas turėjo turėti drąsos parodyti savo veidą. Dabar internetinėje erdvėje klesti patyčių organizatorių anonimiškumas, tai labai negarbinga“, – įsitikinęs populiarus turinio kūrėjas.

Džiugina brandesnis požiūris

B. Bočkutė įsitikinusi, kad patyčios ateina iš vidinių jausmų, išgyvenimų ar vidinio pykčio. „Dabar gyvai patyčių yra mažiau, bet jų gausu internetinėje erdvėje. Internete pasislepiame po anonimo kauke, niekas nežinome, kas tai yra iš tikrųjų. Jei patyčios vyksta gyvai, tai dar galima kalbėtis, sustabdyti. Tai graudu ir žema – slėptis ir anonimiškai rašyti negražius komentarus“, – įsitikinusi LMS Gargždų padalinio pirmininkė.

Gargždų atviro jaunimo centro atstovas A. Kalikas diskusijoje patarė eiti savo keliu, jei esi kažką sumanęs daryti. „Nekreipkit dėmesio: dažnai kažkas kažką nori pavaidinti, pasirodyti. Taigi tokiems neskirkit nei savo laiko, nei pastangų juos įtikinti, ir viskas bus gerai“, – optimistiškai kalbėjo vaikinas, sakęs, kad nors kažkam ir užkliuvo, kokį būrelį jis lanko, tačiau ketinimų neatsisakęs, o dabar rimtai ruošiasi varžyboms.

„Noriu pasidžiaugti dabartinio jaunimo brandesniu požiūriu, bandymais suvokti, kodėl tas žmogus toks nepasitikintis savimi, piktas, nusivylęs, kodėl jis užgaulioja kitus? Mano laikais mokykloje būdavo prikabinama blogiečio etiketė, ir tiek, niekas giliai nekapstė, kodėl jis toks. O kaip jaučiasi tas, kurį užklumpa patyčių lavina, kaip jam kiekvienas galime padėti? Dabar pastebėjau, kad jaunimas reflektuoja jautriau, giliau, greičiau. Tad jiems bus lengviau ateityje susidūrus ir su sudėtingesniais iššūkiais“, – samprotauja buvęs „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentas V. Butkus.

Bendradarbiavimo kultūra – santykių kultūra

„Kaip kurti tokią kultūrą, kurioje nebūtų bijoma klysti?“ – jautrų klausimą kėlė diskusijos moderatorė A. Adomaitė.

Pasak V. Butkaus, svarbu suvokti: bendradarbiavimo kultūra – santykių kultūra, kurioje visi yra vertingi, yra suteikiama galimybė klysti, abejoti, laisvai reikšti mintis. „Mano nuomone, Klaipėdos rajono savivaldybėje yra kuriama demokratiška bendruomenė, čia labai dinamiškas darbas, daug įvairios problematikos, klausimų aprėptis yra neribota – nuo asmeninių žmonių bėdų iki valstybės interesų. Be klaidų yra neįmanoma judėti pirmyn, kartais tenka du žingsnius atsitraukti, kad galėtume vėl startuoti“, – sako V. Butkus. Jaunimo reikalų koordinatorė O. Bajorinienė pastebėjo pozityvias permainas Gargždų atviro jaunimo centre, kuris drąsiai nėrė į tarptautinius mainus, dalyvauja įvairiuose projektuose, semiasi patirties, skirtingų kultūrų suvokimo. Antra pozityvi tendencija Klaipėdos rajone: vis daugiau randasi organizacijų, atvirų jaunimui, o netolimoje ateityje įsikurs naujos erdvės, atviros jaunimui.

LMS Gargždų padalinio pirmininkė B. Bočkutė sako, kad bendravimo kultūrą pradedame nuo savo paties įsitraukimo. Berta atskleidžia, kad jos pozicija yra nebijoti bandyti, nebijoti suklysti, nebijoti savanoriauti. „Žinoma, aktyvaus jaunimo yra, nors gal ir per daug jų įsijautimo skaitmenizuotoje erdvėje ir kai kas sako, jog jauni žmonės šiek tiek tinginiai, bet mes savo nuomonę turime ir nereikia bijoti ją reikšti ir eiti tik į priekį“, – savo poziciją išdėstė B. Bočkutė, aktyviai kviesdama rajono moksleiviją, jaunuomenę įsilieti į savanorių gretas.

„Sakoma, kad sėkmingą žmogų nuo nesėkmingo skiria tik padarytų klaidų skaičius, nes nesėkmingi klaidų nedaro. Jie tiesiog daug ko nedaro, nebando, nesiekia. Ne paslaptis, kad sėkmingi žmonės turi vieną įdomų skirtumą nuo kitų – jie lengvai atsisako savo neteisingų sprendimų ir ieško kitų galimybių. Manau, kad suvokta klaida gali tapti tramplynu į naujas sėkmes“, – jaunimo aktualią diskusiją „Baimė suklysti prieš drąsą bandyti“ apibendrino moderatorė, Gargždų atviro jaunimo centro direktorė A. Adomaitė.

Vilija BUTKUVIENĖ

Autorės nuotr.

Autorius: Renata Nekrošienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama