Premjera: „Skapeno klastos“ atgimė Skirsnemunės scenoje

Premjera: „Skapeno klastos“ atgimė Skirsnemunės scenoje. Rugpjūčio 24 d. Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ pristatė premjerą – Ž. B. Moljero komediją „Skapeno klastos“. Spektaklis suvaidintas Skirsnemunei neeiline proga – tradiciškai švenčiant Šv. Baltramiejų. Sugrįžo prie klasikos  „Pakeleivio“ aktoriai, keletą metų braidę po lietuvių autorių kūrybą ir žiūrovams priminę mūsų literatūros lobyną, po 11 metų pertraukos vėl sugrįžo prie vieno ryškiausių visų laikų komedijos žanro kūrinių – Moljero „Skapeno klastų“, pirmą kartą parodyto 1670 m. Paryžiuje, kur apsukraus tarno Skapeno vaidmenį atliko pats pjesės autorius. Pasak teatro režisierės Birutės Šneiderienės, grįžti prie Moljero trupę paskatino noras lietuviško kaimo rūbus, tvoras ir puodynes iškeisti į prabangius drabužius ir įmantrius perukus, kitaip tariant – į sceną įsileisti permainų. Pagrindinis pjesės veiksmas sukasi apie Skapeną – išradingą įmantriausių meilės, vedybų ir piniginių reikalų tvarkymo meistrą. Skapeno niekas neapgaus ir nepergudraus, bet jis sugeba apsukti aplink pirštą visus – ir išpaikusius  ponus jaunikaičius, ir nusenusius ponaičių tėvus. Beveik 100 puslapių apimties pjesę sutalpinusi į devynių lapų scenarijų režisierė istorijos neiškraipė – žiūrovai scenoje išvydo visus autoriaus numatytus įvykius, tačiau neapsieita be interpretacijų. Kadangi „Pakeleivio“ grupėje aktorių yra daugiau nei personažų, buvo sugalvota juos papildyti tarnaitėmis, kurios ne tik „nuėmė“ teksto nuo Skapeno vaidmens, bet ir suteikė visam spektakliui daugiau gyvybingumo, žavesio ir be abejonės šiuolaikiškumo. Paklausta, ar „Skapenai gyvena tik pjesėje“, režisierė šyptelėjusi patikina, jog jeigu atsirastų tokių, kurie imtųsi gudrybių ir suktybių vardan kito meilės, ji mielai su tokiu Skapenu susipažintų. Aktoriai ir vaidmenys Skapeno vaidmenį  atliko vienas pagrindinių šio teatro aktorių  Mindaugas Dilys. Pasak režisierės, jis su šiuo vaidmeniu puikiai susitvarkė. „Mindaugas yra išties išskirtinio talento aktorius. Jo noras ir gebėjimai įsikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį yra tiesiog stulbinantys. Jis buvo visiškas Skapenas – visada ieškantis ir visada atrandantis“, – tikino B. Šneiderienė. Ištarti vieną garsiausių ir įsimintiniausių ne tik šio spektaklio, bet ir, ko gero, visų Moljero kūrinių frazę „Velnias jį nešė į tą galerą“, buvo patikėta aktoriui Linui Burnelaičiui, suvaidinusiam poną Žerontą. Jo likimo draugą poną Argantą suvaidino Jonas Tamošaitis. „Mūsų Linelis yra nuostabus aktorius ir žmogus. Jo atsidavimas teatrui yra stulbinantis. Jis dirba ne tik Jurbarke, bet ir važinėja po kitus šalies miestus, todėl į repeticijas gali atvykti tik savaitgaliais. Tekstus, kaip pats juokavo, jis mokėsi įsilipęs į stulpą prie elektros laidų. Kartu su žmona Vilija Linas globoja būrį vaikų, todėl sugrįžus namo jo laukia milijonas darbų, bet jis vis tiek suranda laiko repeticijoms, noriai jas lanko. O prie jo savo darbus pasikoreguoja ir kiti teatro aktoriai“, – teatro aktorių vienybe ir supratingumu didžiavosi režisierė. Oktavijų suvaidino Edmundas Paulis, Hiacintą – jo žmona Sonata Paulienė, Leandrą – Vytautas Norkus, Zerbinetą – Rasa Dilienė, Silvestrą – Darius Bružas, o tarnaites – Gražina Gelžinienė, Albina Miliauskienė, Edita Riaukienė, Alma Snudaitienė ir Rūta Vasiliauskienė. „Pakeleivio“ pasirinkimai „Skapeno klastos“ jau vienuoliktas „Pakeleivio“ spektaklis, sukurtas per daugiau nei trylika kolektyvo gyvavimo metų. Kasmet žiūrovus pradžiuginti nauja premjera sutrukdė tik beveik dvejus metus trukusi pandemija. Pasiteiravus, kodėl visi, išskyrus Šimtmečio dainų šventei parengtą programą „Eisim namo“, spektakliai yra komedijinio žanro, režisierė patikino, jog tai anaiptol nėra lengvesnis pasirinkimas – teatre, kaip ir kine, pravirkdyti žiūrovą yra kur kas lengviau nei prajuokinti.  „Statyti komediją reiškia būti rimtam žmogui. Norint prajuokinti tu turi būti labai gerai pasiruošęs psichologiškai. Maža to, mes ir taip kasdieniame gyvenime esame apsupti negatyvo. Kaip viename interviu sakė aktorius Giedrius Savickas: pasižiūri pro langą į savo gyvenimą ir jau verkiam. Komedijos turi tiek rimtumo. Visai nereiškia, kad atėjęs į ją tu juoksiesi pilna burna. Per humorą pasakoma tiek išminties, tiek psichologinių dalykų“, – spektaklių žanro pasirinkimą aiškino B. Šneiderienė. Nors kasmet pirmieji naujo spektaklio premjerą išvysta skirsnemuniečiai ar į tradicinius Šv. Baltramiejaus atlaidus atvykstantys miestelio svečiai, vėliau keliaujama kone po visą Lietuvą. Šiuo metu teatras turi net penkis „gyvus“ spektaklius – Žemaitės „Trys mylimos“, J. Gričiaus „Ponaitis“, Keturakio „Amerika pirtyje“, N. Gogolio „Revizorius“ ir Moljero „Skapeno klastos“. Su šiais spektakliais  važiuoja į festivalius ir į kitų miestelių šventes. Kuris iš šių veikalų populiariausias ar labiausiai mėgstamas žiūrovų, režisierė nesiryžo įvardinti, nes, pasak jos, pasirinkimą, su kuriuo spektakliu važiuoti, lemia vieta, kur jis bus rodomas.  „Visi mūsų spektakliai yra laukiami. Tačiau, jeigu esame pakviesti į Pasvalį – aludarių kraštą, savaime suprantama, kad vaidinsime „Žaldokynę“. Dabar esame pakviesti į renginį, kuriame bus minimas Žemaitės jubiliejus, tai vešime „Tris mylimas“, – sakė režisierė. Kalbėdama apie teatro gastroles, dar vienu dideliu jų džiaugsmu vadovė įvardijo galimybę pamatyti Lietuvą – pačius toliausius jos kampelius, kurių kitu atveju galbūt niekada nebūtų aplankiusi. „Net neįsivaizdavome, kur yra Pelėdnagiai ar Džendžialauka“, – ne iš karto ištardama miestelio, esančio Marijampolės rajone, pavadinimą juokėsi B. Šneiderienė. šviesos inform. „Skapeno klastos“ yra jau vienuoliktas Skirsnemunės teatro „Pakeleivis“ spektaklis, pastatytas per daugiau nei trylika kolektyvo gyvavimo metų.                                                                                                                                                                     Jurbarko KC nuotr.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama