MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.09.05 11:10

32 metai be okupantų:  paminėta Laisvės diena

Jurbarko šviesa
Jurbarko šviesa

Turinį įkėlė

32 metai be okupantų:  paminėta Laisvės diena
Your browser does not support the audio element.
32 metai be okupantų:  paminėta Laisvės diena. 1993 m. rugpjūčio 31-osios vėlų vakarą, 23 val. 46 min., Rusijos armijos karinis ešelonas, nesustodamas pravažiavęs Kenos geležinkelio stotį, paliko Lietuvos teritoriją. Tai paliudijo kapitono Povilo Malakausko vadovaujamos karių grupės raportas tuometiniam krašto apsaugos ministrui. Prie paminklo Vytautui Didžiajam Nors Lietuva apie savo nepriklausomybės atkūrimą paskelbė dar 1990 m. kovo 11 d., galutinis išsilaisvinimas iš okupacijos įvyko tik šią dieną, kai šalis atsisveikino su paskutiniais Rusijos kariuomenės daliniais. Sovietų Sąjunga Lietuvą buvo okupavusi nuo 1940 m. birželio 15 d. Jau daugelį metų šią datą, vadinamą Laisvės diena, Jurbarke pagerbia kariškiai ir bendruomenė. Rugpjūčio 31-osios vakarą, 21 val., jie renkasi prie paminklo Vytautui Didžiajam, kad kartu prisimintų ir įprasmintų Lietuvai istoriškai reikšmingą dieną. Šiemet, minint 32-ąsias šio įvykio metines, Tauragės apskrities Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai ir Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 701-osios kuopos šauliai drauge pagerbė istorinę datą. Drąsos ir ryžto iki pergalės Sugiedojus Tautišką giesmę į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Tauragės apskrities skyriaus vadas Eugenijus Žukauskas. Jis pabrėžė, kad ši diena tapo mūsų tautos ryžto, vienybės ir nepalaužiamos valios siekti nepriklausomybės simboliu. „Sovietinės armijos išvedimas buvo ne tik politinis, bet ir moralinis pasiekimas, įrodantis, kad laisvės troškimas yra stipresnis už bet kokią prievartą. Šiandien minėdami šią svarbią datą palinkėkime Ukrainos kariams nepalaužiamos stiprybės, vienybės ir pergalės. Tegul jų drąsa ir ryžtas atneša taiką ir laisvę jų žemėj“, – sakė E. Žukauskas. Kiekvienas esame istorijos dalis Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos generalinis sekretorius, pasienio atsargos leitenantas Arturas Gailius priminė, kad kiekvienas iš mūsų, patys to nesuvokdami, esame istorijos dalis. Jis pasidalijo šviesaus atminimo Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės, Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701-osios kuopos vado Algirdo Genio prisiminimais, užrašytais paskutinėmis jo gyvenimo dienomis. „Visą popietę Jurbarko taip vadinamame kariniame buvo judesys. Rinkosi kariai savanoriai, kurių tuo metu mūsų krašte buvo net trys kuopos – virš 200 savanorių karių. Jie tvarkėsi uniformas, buvo išduodami ir kruopščiai valomi ginklai. Atskiri būriai, susirinkę į kabinetus, kartojosi patriotines žygių dainas. Nuo 19 valandos buvo pradėti išduoti manevriniai šoviniai“, – autentiškais buvusio šaulių vado užrašytais liudijimais  dalijosi A. Gailius. Remiantis A. Genio įrašais, vėliau vadai susirinkę teritorinio gynybos vado kabinete detaliai aptarė viso renginio eigą, o po to kaip įsakymą ją perdavė savo pavaldiniams. Maždaug apie 20.20 val. buvo duota komanda judėti prie Vytauto Didžiojo paminklo, ir savanorių kolona pajudėjo. Einant miesto gatvėmis prie kolonos prisijungė  gyventojai. Atžygiavus prie paminklo, vadas perskaitė pranešimą apie tai, kodėl jie čia atėjo, ir buvo duota komanda rikiuotis šalia esančiame stadione salvėms atlikti. „21 valandą po komandos „salvėmis ugnis“, tamsėjantis vakaro dangus nušvito nuo kulkų pašvaistės. Pasigirdo šūkiai „valio“ ir pasipylė apsikabinimai. Po keleto minučių padaliniai vėl buvo išrikiuoti ir grįžo į dislokacijos vietas. Pasikartosiu, gulėdamas ligos patale, dimisijos vadas Algirdas Genys netgi tada bandė išsaugoti istoriją. Mūsų šalies istoriją, mūsų krašto istoriją. Ir turbūt kiekvienas iš čia esančių labai puikiai suvokiame, kad mes ją privalome saugoti, nes jeigu mes nesaugosime savo šalies ir jos istorijos, tai istoriją perrašys kiti“, – kalbėjo A. Gailius. Prasmingą 32-ųjų Rusijos armijos išvedimo iš Lietuvos metinių minėjimą vainikavo III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ įteikimas Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701-osios kuopos šauliui Arūnui Alijošiui. ŠVIESOS inform. Iškilminga rikiuotės akimirka. III laipsnio Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ įteiktas Jurbarko P. Paulaičio šaulių 701-osios kuopos šauliui Arūnui Alijošiui.    J. Sabataitienės nuotr.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-09-08

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“
2025-09-08

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai
2025-09-08

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė
2025-09-08

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą
2025-09-08

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu
Dalintis straipsniu
32 metai be okupantų:  paminėta Laisvės diena