Tylos kaina: smurto artimoje aplinkoje tendencijos priklauso ir nuo bendruomenės požiūrio

Pagalba smurtaujančiam – ne pateisinimas, o atsakomybės stipri­nimas. Taip sako probacijos specialistai ir telkia bend­ruomenę bendram darbui, didinant atsakomybę smur­tauti lin­ku­siems asmenims. Tuo tarpu policija pastebi, jog tokio pobūdžio nusikaltimai, t. y. smurtas artimoje aplinkoje nekinta jau dešimtmečiais.

Mažėjančioje bendruomenėje mažiau ir smurto

Smurtas artimoje aplinkoje – tai ne tik asmeninė tragedija, bet ir visuomenės žaizda, kurios mastai kasmet išryškėja statistikoje bei skaudžiose žmonių istorijose. Nuo fizinio ir psichologinio iki ekonominio ar seksualinio – smurtas įgauna įvai­rias formas ir paliečia skirtingo amžiaus, lyties bei socialinio sluoksnio žmones. Tyrimai rodo, jog ši problema yra daug dažnesnė, nei linkstama manyti, o nemaža dalis aukų vis dar nedrįsta kreiptis pagalbos.

Nors dabar jau buvęs Šila­lės policijos vadovas Audrius Lukošius neseniai minėjo, kad smurto artimoje aplinkoje atvejų Šilalės rajone per metus sumažėjo, vis tik ir registruojami yra per dažni.

„Šiemet, sausio-liepos mėne­siais, rajone užregistruoti 166 pranešimai, dėl 18 atvejų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ly­ginant tą patį laikotarpį su praėjusiais metais, skaičiai sumažėjo – pernai gauti 233 pranešimai, dėl 23 teko atlikti ikiteisminius tyrimus“, – vardijo A. Lukošius, šiuo metu vadovaujantis Šilutės policijos komisariatui.

Pasak jo, dažniausiai smurto aukomis tampa moterys ir nepilnamečiai.

Tauragės AVPK duomenimis, visoje apskrities komisariatų teritorijoje per įvardintą laikotarpį jau užregistruota 1112 pra­nešimų apie smurtą ar­timoje aplinkoje: Tauragėje – 384, Pagėgiuose – 127, Šilalėje – 166, Šilutėje – 435 (2024 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo 1296 pranešimai apie tokią nusikals­tamą veiką).

„Nors pranešimų per metus sumažėjo daugiau nei 14 proc., situacija išlieka nerami. Beveik 70 proc. smurtautojų jau anks­čiau yra įvykdę vienokią ar kitokią nusikalstamą veiką, taip pat 70 proc. šių žmonių anks­čiau smurtavo artimoje aplinkoje. Be to, smurtaujantieji dažniausiai (71,4 proc.) būna neblaivūs“, – atskleidė pareigūnas.

Policija, psichologai, socialiniai darbuotojai nuolat kartoja, jog niekada negalima tylėti – nei tada, kai smurtaujama prieš patį, artimuosius, nei matant smurtą prieš svetimus žmo­nes. Atitinkamos institucijos gali apsaugoti nuo skausmingos patirties, smurtautojui skirti orderį ir  įpareigoti išsikelti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti su nuskriaustaisiais ir pan. Jeigu asmuo nesilaiko reikalavimų, jam skiriama 80-320 eurų bauda (už pakartotinį pažeidimą – iki 780 Eur). 

Tauragės AVPK atstovės spaudai Linos Banienės duomenimis, šiemet per 7 mėnesius regiono pareigūnai smurtautojams iš­davė 457 orderius (Šilalė­je – 84, Šilutėje – 169, Pagėgiuo­se – 50, Tauragėje – 154). Deja, šie nėra linkę lengvai paleisti savo aukų, tad policijai dažnai tenka pildyti ad­mi­nistracinio nusižengi­mo pro­tokolus už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpa­reigojimų nevykdymą. Per šių metų mėnesius Tauragės apskrityje dėl šios priežasties buvo surašyti 252 tokie protokolai (Tauragėje – 52, Pagėgiuose – 54, Šilalėje – 45, Šilutėje – 101). 

Taip pat pastebimas ir vadinamas „aukos sindromas“, kai smurtą patyrę asmenys patys siekia gyventi kartu su savo skriaudiku. Gera tendencija ta, kad dar galiojant orderiui, tas pats smurtautojas pakartotinai nusižengia retais atvejais.

Keisti gyvenimą turi norėti pats žmogus

Smurtą patiriantiems asmenims yra sukurta internetinė svetainė (https://www.specializuotospagalboscentras.lt), kur net 14 organizacijų siūlo pagalbą kiekvienoje savivaldybėje. Čia kviečiama kalbėti, dalintis savo išgyvenimais, nes kartu ieškoti išeities yra lengviau. Tuo labiau, jog pagalba teikiama konfidencialiai ir visiškai nekainuoja.

Tačiau statistika neguodžia – šios organizacijos duomenimis, smurtas artimoje aplin­ko­je sudaro beveik 18 proc. nuo visų šalyje įvykdomų nusikals­tamų veikų, 82 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, 91 proc. smurtautojų yra vyrai. Didžioji dalis (60 proc.) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmo­nės baiminasi tai daryti, nes išgyvena gėdą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Be to, sunku ką nors keis­ti, o ištikus šoko ir streso būse­nai, sudėtinga priimti informaciją. Baimingas nukentėjusiųjų nuostatas sustiprina ir tai, kad smurtą, ypač psichologinį, sunku įrodyti. 

Specializuotą pagalbą Šila­lės rajone teikia gerovės konsultantai, dirbantys Socialinių paslaugų namuose. Viena tokių – Raimonda Lekavičienė pabrėžia ypatingą psichosocialinės pagalbos svarbą. 

„Tereikia iš anksto užsire­gistruoti telefonu arba elektroniniu paštu ir susitarti dėl susitikimo. Gerovės konsultantai gali padėti susiduriantiems su lengvais emociniais sunkumais, tiems, kuriuos kamuoja liū­desys, miego problemos, energijos stoka, sunkūs tarpas­meniniai santykiai, kai prieš juos smurtaujama, netenkama darbo ar kamuoja finansiai sunkumai, patyčios, taip pat užkluptiems sunkios ligos ar netek­ties“, – galimybę padė­ti tam tik­rais gyvenimo atve­jais atskleidė gerovės konsultantė.

Pasak specialis­tės, naujo darbo­ konsul­tantai ne­suras ir pinigais­ neparems, bet tikrai suteiks emocinę paramą atsidūrus sudėtin­go­je si­tu­acijoje ar bent padės pažvelgti į bėdas kitaip.

„Paties žmogaus iniciatyvumas yra vienas svarbiausių sveikimo elementų. Atsikraty­ti neigiamų emocijų gali padėti paprasčiausias pokalbis, niūrių minčių išdėstymas dienoraštyje, konsultacija su gerovės konsultantu. Juo labiau, kad į mus galima kreiptis bet kada ir tiesiogiai, tam nereikia jokio gydytojo siuntimo“, – ragina imti savo gyvenimo kokybę į rankas specialistė.

Praktinė konferencija – žinios praverčia 

Probacijos tarnybos Šila­lės skyriuje prieš gerą mėne­sį vykusi mokslinė-praktinė kon­ferencija subūrė įvairių sričių specialistus, dirbančius su jaut­ria ir vis dar visuomenėje stigmatizuojama tema – smurtiniu elgesiu. Ne pirmą tokį susitikimą Šilalėje organizuojanti Probacijos tarnybos vyr. specialistė Izoleta Ligeikienė įsi­tikinusi, kad kova su smurtiniu elgesiu turi prasidėti kur kas anksčiau nei pajaučiamos pasekmės.

„Tik stipri bendruomenė ga­li auginti atsakomybės kultūrą, kur kiekvienas – ir skaudinantis, ir sužeistas – gauna galimybę keistis. Pagrindinė mūsų konferencijos idėja tokia ir buvo – skleisti žinią, jog pagalba smurtaujančiajam yra kelias į pokytį ir smurto maži­nimą. Tai nereiškia, kad siekiame pateisinti tokį elgesį. Bet turime tikslą aktyvinti visuomenės interesą įpa­reigoti smurtaujan­čiuosius keistis. Pagalba smurtautojui nereiškia jam atleisti ar jį pateisinti. Padėti reiškia tikėti, kad jis gali pasikeisti ir gyventi kitaip“, – įsitikinusi I. Ligeikienė.

Probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Loginova priminė vykdomas programas smurtaujantiems asmenims bei jų pagrindinius tikslus: recidyvo visuomenėje mažinimą, nusikalsti linkusiųjų mąstymo ir elgsenos keitimą. 

„Probacijos priežiūroje atsidūrę asmenys jau yra nusikaltę, bet to, kas buvo praeityje, mes pakeisti negalime, tad kalbame tik apie ateitį, t. y. apie tai, ką daryti, kaip gyventi, kad toks elgesys nebepasikartotų. Todėl, prieš pradedant taikyti vieną ar kitą programą, su kiekvienu žmogumi aptariame, kiek motyvacijos keistis turi jis pats. Svarbiausia, jog jis norėtų permainų, prisiimtų atsakomybę už savo ir savo artimųjų gyvenimą. Tai turi būti jo noras, o ne visuomenės ar pareigūnų nurodymas“, – įsitikinusi S. Loginova.

Anot jos, Probacijos tarny­boje vyksta dailės terapijos­ už­siėmimai, yra speciali programa priklausomybių ka­muojamiems asmenims, pyk­čio valdymo programa bei individualūs užsiėmimai, skirti gilaus nusikalstamo mąstymo analizei.

„Smurtautojams skirtos prog­ramos metu du kartus susitinkama individualiai, vėliau užsiėmimai vyksta grupėse – vyrams 24, moterims – 17 kartų, dalyviai mokosi kurti partneriškus santykius šeimoje“, – sakė probacijos pareigūnė.

Šios elgesį keičiančios įstaigos duomenimis, aštuoni iš dešimties probojamųjų (beveik 83 proc.) sąlygas įvykdo. Tačiau tenka apgailestauti, jog elgesį keičiančiose programose dalyvauja lygiai pusė į tarnybos akiratį patekusiųjų.

Smurtas užprogramuotas?

Tradiciškai tokiuose renginiuose susidomėjimo sulaukia psichologės Jurgitos Gedeikienės įžvalgos. Šio susitikimo metu specialistė išanali­zavo smurtinio elgesio psichologines priežastis – nuo emocinio raštingumo stokos iki limbinės sistemos poveikio impulsyvumui bei priklausomybių ir smurto sąsajų. J. Gedeikienė įsi­tikinusi, kad žmonėms, kurie nemoka reguliuoti savo emocijų, smurtinis elgesys kyla savaime, tarsi refleksas, o priežasčių gali būti net kelios: vaikystėje jis matė tokį netinkamą konf­liktų sprendimo būdą, turi se­nų, neišgydytų traumų, o gal nemoka laiku „įjungti“ mąstymo, logikos. 

„Limbinė smegenų sistema, dar vadinama žemesnėmis sme­genimis, evoliuciškai yra senoji mūsų smegenų dalis, kuri atsakinga už išgyvenimą. Natūralu, jog ši smegenų sritis turi baimės detektorių ir staigiai reaguoja į pavojų, aktyvuoja agresiją, gynybą, o taip pat įsimena emocinius įvykius ir, vos tik kyla grėsmė, akimirks­niu juos sugrąžina. Štai todėl limbinę sistemą būtina kontroliuoti, antraip kontrolę perims ji, o tada logika ir empatija mumyse tarsi išsijungia“, – vaizdingai dėstė J. Gedeikienė.

Psichologės teigimu, evoliu­ciškai naujesnė smegenų struktūra, kuri leidžia žmo­nėms būti sąmoningais, empatiškais ir atsakingais, vadinama aukštesnėmis smegenimis arba priekine žieve. Ši smegenų sritis atsakinga už planavimą, sprendimų priėmimą, pasekmių numatymą, socialinį elgesį ir jo vertinimą. Anot psichologės, jeigu gebame valdyti emocijas, vadinasi, mokame aktyvuoti priekinę žievę darbui ir taip sustabdyti smurtinį impulsą, laiku įvertinti tokio elgesio pasekmes ir pasirinkti kitokį konflikto sprendimo būdą.

„Visa bėda yra, jog stip­rus stresas, baimė ar pyktis truk­do priekinės smegenų žie­vės darbui: vaikystėje patirtos traumos, skaudžios patirtys, net prastas miegas, alkis ar priklausomybės mums neleidžia įjungti aukštesnių smegenų, tada aktyvuojasi limbinė sis­tema, kuri skatina veikti greitai, stipriai ir be logikos. Kita vertus, būtent čia slypi ir mūsų emocijų židinys“, – apibendrindama, kad žmogus negali gyventi vien tik planuodamas ir viską apskaičiuodamas, konstatavo J. Gedeikienė.

Autorius: Žydrūnė MILAŠĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama