Regiono silpnoji vieta – gyventojų išsilavinimas

Sociologiniai ty­ri­­mai rodo, kad žmo­gaus gerovė labiau­siai priklauso nuo iš­­­si­lavinimo, gau­na­­­­mų pajamų ir pa­dėties visuo­me­nėje. Iš­si­la­vinę ir aktyvūs gy­ventojai kuria re­gio­nų ekonomiką, ku­ri daro įtaką ir bend­rai socialinei si­tua­cijai. Oficialio­sios statistikos duo­me­nys ro­do, kad Tau­ra­gės re­­gio­ne yra net 2,3 kar­­to daugiau že­mą išsi­la­vinimą tu­rin­­čių žmo­nių, nei ša­lies vidurkis. To­kie gyventojai ne­pa­si­žy­mi dideliu noru dirb­ti, įgyti nau­jų kom­­pe­tencijų, dėl to darb­daviai nenori mo­­kėti didesnių nei mi­nimali alga at­ly­gi­nimų, o investuotojai ne­mato galimybių regio­ne kurti įmo­nių. 

Keturi iš dešimties toliau nesimoko

Valstybės duomenų agentū­ros skaičiavimais, bakalauro, profesinio bakalauro, magist­rantūros, rezidentūros ir doktorantūros studijas 2023 m. buvo baigę 46 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Sostinės regione aukštąjį išsilavinimą turėjo net 62 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 39 proc. gyventojų. Tauragės re­gione tik 27 proc. gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą, nors gretimose Telšių bei Šiaulių apskrityse su aukštuoju išsilavinimu buvo 31 proc. 25–65 metų gyventojų. Gerokai daugiau nei pusė – net 59 proc. Tauragės regiono gyventojų yra vidurinio išsilavinimo. 

Didžiausių problemų darbo rinkoje turi žemo išsilavinimo gyventojai, kurių Tauragės apskrityje yra 14 proc. Ir tai yra pats prasčiausias rodiklis visoje šalyje: Lietuvoje vidutiniškai žemą išsilavinimą turi 6 proc., Vidurio ir vakarų regione – 7 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Ekonomiškai silp­nesnėje Utenos apskrityje yra dešimtadalis žemą išsilavinimą turinčių darbingo amžiaus gyventojų, Alytaus apskrityje – 3 proc., Sostinės regione – vos 2 proc. gyventojų. 

Tiesa, leidinio „LIETUVA. Švie­timas šalyje ir regionuose. 2024“ duomenimis, tais pačiais metais po pagrindinio ugdymo mokyklos baigimo toliau mokosi 97,9 proc. Šilalės rajono gyventojų. Šiek tiek daugiau kaip 20 proc. vaikinų ir 39 proc. merginų, 2023 m. baigusių mūsų rajono gimnazijas, įstojo į aukštąsias mokyklas, 18 proc. merginų ir 17 proc. vaikinų tęsė mokslus kolegijose, 5 proc. merginų ir 14 proc. vaikinų mokėsi profesijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti skaičiai rodo, kad, baigę gimnaziją, toliau nesimoko 46 proc. vaikinų ir 28 proc. merginų. 

Šiek tiek geresnė situacija Tau­ragės rajone, kur į aukštąsias mokyklas 2023 m. įstojo 36 proc. vaikinų ir 38 proc. merginų, kolegijose studijas pasirinko 17 proc. merginų ir 13 proc. vaikinų, dešimtadalis baigusiųjų mokyklas mokėsi profesijos. Toliau nesimokė apie 38 proc. abiturientų. 

Prieš porą metų apie 32 proc. merginų ir 33 proc. vaikinų, baigusių Jurbarko mo­kyklas, įstojo į universitetus, 38 proc. merginų ir 18 proc. vaikinų tęsė mokslus kolegijose, o į profesines mokyklas toliau mokytis nuėjo 9 proc. merginų ir 16 proc. vaikinų. Akademinės ir profesinės karjeros nesirinko tik maždaug 3 iš dešimties vaikinų ir dvi iš dešimties merginų. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai rekomendavo Šilalės savivaldybei daugiau dėmesio skirti profesiniam informavimui bei konsultavimui, organizuojant veiklas, kurios padėtų motyvuoti mokinius ir nukreiptų juos toliau mokytis.

Užimtumo tarnyba – menkas pagalbininkas

Kuo menkesnis išsilavinimas, tuo sunkiau rasti darbą, todėl didžiausia nerimą kelia oficialūs duomenys, kad pernai šalyje net 8,4 proc. jaunimo nuo 18 iki 24 m. neturėjo vidurinio išsilavinimo ir nesimokė. Pastaraisiais metais jų daugėjo: 2019 m. buvo 4 proc., 2022 m. – 4,8 proc., 2023 m. – 6,8 proc. Mokytis nenorėjo dešimtadalis vyrų ir 6,8 proc. žemą išsilavinimą turinčių moterų. Tokių žemo išsilavinimo jaunuolių miestuose buvo mažiau nei kaimuose. Pernai mieste nesimokė 6,4 proc., kaimo vietovėse – net 12,1 proc. 18–24 m. vidurinio išsilavinimo neturinčių jaunuolių. Labiausiai vengė mokytis kaime gyvenantys jauni vyrai – pernai jų buvo 16,2 proc.

Užimtumo tarnybos duomenimis, žemesnį nei pagrindinį išsilavinimą Lietuvoje turi apie 3 proc. darbo ieškančių žmonių. Šilalėje vasarą tokių buvo apie 3,7 proc. visų registruotų darbo ieškančių gyventojų, Tauragės savivaldybėje – 7,5 proc., tačiau didžiausia dalis žmonių su pradiniu išsilavinimu (12,5 proc.) yra registruoti Pagėgių savivaldybėje. Iš viso Tauragės regione pagrindinio išsilavinimo neturi 283 darbo ieškančių gyventojų, o visoje šalyje jų buvo per 4650.  

Nors Užimtumo tarnybos komunikacijos specialistė Inga Vegytė ir tikina, jog neturintys pagrindinio išsilavinimo asmenys gali įgyti naujų kvalifikacijų (jei mokymo teikėjai nenurodo papildomų išsilavinimo reikalavimų), per praėjusius metus visoje šalyje paramą mokymuisi gavo tik 70 (arba 1,5 proc.) žemą išsilavinimą turinčių Užimtumo tarnybos klientų, per penkis pirmus šių metų mėnesius – vos 16 (0,35 proc.) pag­rindinio išsilavinimo neturinčių ir darbo ieškančių asmenų.  

Grįžta į mokyklos suolą

Šilalės suaugusiųjų mokyk­los direktorė Daiva Rudminienė džiaugiasi, jog vidurinis išsilavinimas darosi vis svarbesnis, nes be jo jau nebegalioja jokie kursų ar mokymų cent­rų išduoti kvalifikacijos pažymėjimai. Gal dėl to šiemet visas vyresniųjų klases papildė nauji mokiniai – iš viso Suaugusiųjų mokykloje šiais mokslo metais mokosi 150 Šilalės ir aplinkinių rajonų gyventojų. Mokytis nusprendę žmonės, paskutinį kartą sėdėję mokyklos suole ir prieš 20, ir prieš 40 metų, vėl atsiverčia vadovėlius, kad gautų vidurinės mokyklos atestatą ar bent pažymą, kad yra išklausę bendrojo lavinimo kursą. Pa­sak Suaugusiųjų mokyklos va­dovės, daugelis jų nebaigė vidurinės dėl šeimos problemų, ankstyvos motinystės, sunkios materialinės padėties, kuri vertė per anksti pradėti dirbti. Daugelis tikėjosi, jog po kurio laiko toliau tęs mokslą, bet gyvenimas įsuko į savo verpetą ir privertė pamiršti ankstesnius planus.

„Kiek mokinių, tiek istorijų, kartais tokių skaudžių, kad knygą gali parašyti“, – neslepia D. Rudminienė. 

Dabar tie žmonės, kuriems savo laiku nepavyko baigti 12 klasės ar net pagrindinės mokyklos, dažniausiai yra priversti sugrįžti dėl pasikeitusio darbdavių požiūrio ir didesnių reikalavimų. Tarkime, jei anksčiau greitosios pagalbos auto­mo­bilio vairuotojui svarbu bu­vo turėti vairuotojo pažymėjimą, tai dabar jau reikia specia­laus paramediko išsilavinimo. O jis neįmanomas be vidurinio mokslo. Tas pats ir mokytojo padėjėjoms – reikalingas vidurinio mokslo atestatas.

„Kokio amžiaus žmogus bebūtų, atėjęs į klasę jis pasijunta mokiniu. Pamato už save ir jaunesnių, ir vyresnių žmonių, apsipranta ir pamažu nurimsta. Daugelis pripažįsta, kad mokykla, kurią kažkada metė, paliko blogus prisiminimus, jie ilgam užkirto kelią į naują etapą. Bet Suaugusiųjų mokykloje yra kitokie mokymo metodai, čia viskas vyksta bendradarbiavimo principu, kai žmonės tai supranta, jie kitaip pradeda žiūrėti į mokslą“, – sako D. Rudminienė. 

Savivaldybės sprendimu, Suaugusiųjų mokykloje gali mokytis asmenys nuo 16 metų, linkę nusikalsti jaunuoliai, besilaukiančios paauglės. Mokytis norinčių asmenų amžius neribojamas.  Nors visi Vyriausybės ir Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos sprendimai galioja ir Suaugusiųjų mokykloms, jose besimokantiems yra didelių palengvinimų: klases leidžiama formuoti kelis kartus per metus, mokiniams leidžiama pasirinkti ne mažiau kaip penkis mokymosi dalykus, nėra socialinių valandų. 

Didžiausia kliūtis – susisiekimas

Užsiregistruoti mokytis Suaugusiųjų mokykloje neturinčius pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo dažniausiai paragina darbdaviai arba socialiniai darbuotojai. Šiemet egzaminus išlaikė ir atestatus gavo apie pusė iš maždaug 60 Suaugusiųjų mokyklą lankiusių abiturientų. Mokyklos direktorė džiaugiasi, kai buvę mokiniai toliau siekia išsilavinimo kolegijose ar profesinėse mokyk­lose. Pasak D. Rudminienės, laimingi tie, kurie turi supratingą darbdavį, suinteresuotą, kad jo darbuotojas mokytųsi. Vis dėlto yra ir tokių, nuo kurių žmonės yra priversti slėpti, kad lanko vidurinę mokyklą, nes šiems atrodo, jog mokymasis trukdo dirbti. 

Yra ir daugiau kliūčių mokytis. Šilalės rajono gyventojams didžiausia problema yra susisiekimas. Autobusai važiuoja retai, jų grafikas pritaikytas prie bendrojo ugdymo mokyk­lų pamokų laiko, tad žmonės neturi kuo grįžti po pamokų Suaugusiųjų mokykloje. Ne visi kaimų gyventojai turi automobilius ir gali važinėti į miestą, todėl prašo pavežti draugų, artimųjų, o už tokias paslaugas ne vienam tenka ir susimokėti. 

Tauragės profesiniame mokymo centre vidurinę mokyk­lą galima baigti ir nuotoliniu būdu, tačiau D. Rudminienė tikina, jog internetas ir kompiuteris irgi ne kiekvienam prieinamas.

„Vyresnio amžiaus žmonėms trūksta kompiuterinio raštin­gumo įgūdžių, jie sunkiau orien­­tuojasi internete, todėl tokie mokymosi metodai ne kiekvienam tinka. Gerai, jei šeimoje yra jaunesnių žmonių, kurie gali padėti, tačiau ne visi turi ir kompiuterius“, – sako Suaugusiųjų mokyklos direktorė.  

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2024–2025 mokslo metais pagal suau­gusiųjų vidurinio, pagrindi­nio ir pradinio ugdymo programas Lietuvoje mokėsi 5155 asmenys. Norinčiųjų būtų kelis kartus daugiau, tačiau ne visos savivaldybės tokias galimybes sudaro – šalyje veikia tik 31 suaugusiųjų mokykla. Tauragės apskrityje suaugusiųjų mokymo programos vykdomos Tauragės profesinio rengimo centre, kur pernai pagal vidurinio ugdymo programą mokėsi 149, Šilalėje – 138 gyventojai.

„Eurostat“ duomenimis, suaugusiųjų švietimo veiklose Lietuvoje dalyvauja apie 9,8 proc. gyventojų, kai Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai tuo užsiima 13,5 proc. asmenų. 

Autorius: Daiva BARTKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama