Ekskursijoje – pažintis su Klaipėdos jūrų uostu

Klaipėdoje gyvenimas verda visus metus, bet vasarą jis dar spalvingesnis, margesnis, nes į uostamiestį užsuka kelios dešimtys kruizinių laivų, o po senamiesčio gatveles pasklinda turistai iš įvairiausių pasaulio šalių. Minias žmonių sutraukia tradicinė Jūros šventė, Džiazo festivalis ir daug kitų renginių. Šimtai smalsuolių kasmet renkasi į Klaipėdos uosto organizuojamas nemokamas ekskursijas keltu.
Vartai į pasaulį
Pažvelgti į uostą iš vandens, iš arti pamatyti suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“, plaukiant AB Smiltynės perkėlos keltu „Nida“, į dvi nemokamas ekskursijas, kurios vyko Atviro uosto dieną, pasak organizatorių, užsiregistravo per 1 000 ekskursantų. Jiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros projektų vadovė Silvija Jonkuvienė papasakojo apie šiuo metu uoste vykstančius procesus, ateities perspektyvas ir uždavė ne vieną klausimą, o į juos atsakiusiuosius apdovanojo prizais su uosto atributika.
Nors miestai prie jūros yra sėkmingi, nes gali plėtoti prekybą, puikiai ekonomiškai gyvuoti, ilgus šimtmečius Klaipėdos uostas sunkiai vystėsi, kol prasidėjo pramonė, prekyba. Vis dėlto 18 a. viduryje jis tapo žymiausiu medienos prekybos uostu visoje Baltijoje. Dabar Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra pagrindinis šalies transporto mazgas ir Lietuvos valstybės vartai į pasaulį. Prekybos ryšiai driekiasi į 70 šalių. Iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Klaipėdoje veikė du atskiri uostai: prekybos ir žvejybos. Uosto teritorijoje dirbo apie 20 skirtingoms žinyboms priklausančių įmonių ir organizacijų.
1991 m. Vyriausybės nutarimu buvo įkurta Klaipėdos uosto direkcija, kuri atsakinga už uosto žemės mokesčio rinkimą, ekvatorijos priežiūrą, valymą, gilinimą, krantinių statybą, remontą, infrastruktūrą. 1992 m. Klaipėdos uostui suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas.
Ateityje – daugiau kruizinių laivų
„1992 m. Klaipėdos uoste buvo įkurta pirmoji privati krovos kompanija „Bega“. Šiuo metu uoste veikia 14 krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų. Iš viso uoste yra 27 kilometrai krantinių ir 102 kilometrai geležinkelio“, – informavo ekskursantus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros projektų vadovė. Klaipėdos uostas – konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Praėjusiais metais perkrauta 35,5 mln. tonų krovinių, o 2016 m. – net 48 mln. tonų. Uostas gali krauti įvairių rūšių krovinius. Klaipėdos uoste – per 58 tūkst. darbo vietų, o sukuriamas BVP sudaro 6,24 proc. viso Lietuvos BVP. Uosto direkcija kasmet valstybei sumoka 19 mln. eurų dividendų.
Į Klaipėdos uostą per metus atplaukia apie 7 000 laivų, o kruizinių laivų krantinėje per vasarą prisišvartuoja apie 60 laivų. Kadangi poreikis esąs didesnis, šalia Senosios perkėlos per trejus metus planuojama pastatyti naują kruizinių laivų terminalą, kuriame bus ir uosto valdymo ir direkcijos centras. Prognozuojama, kad, pradėjus veikti naujajam terminalui, 2030 m. Klaipėdoje papildomai bus galima švartuoti apie 60 kruizinių laivų. Uostamiesčio verslui tai garantuotų per metus nemenkas pajamas.
„Lėšos, surenkamos iš žemės nuomos, ir rinkliavos iš laivų, atplaukiančių į uostą, lieka Uosto direkcijos biudžete, todėl tai suteikia galimybių modernizuoti uostą, kad jis taptų ir ekologiškesnis. Praėjusių metų pavasarį Klaipėdos uostas tapo pirmu tarp Baltijos valstybių ir vienu iš 35 uostų Europoje, nuo šiol turinčių uosto aplinkosaugos vadybos sistemos sertifikatą“, – akcentavo S. Jonkuvienė.
Kelią į Klaipėdos uostą ilgus metus rodęs švyturys, įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 d., liko uostamiesčio simboliu. Dabar laivai naudojasi moderniomis navigacinėmis sistemomis, o juos dar prieš uosto vartus pasitinka retos profesijos atstovai locmanai, kurie saugiai įveda laivus į uostą.

Laima ŠVEISTRYTĖ
Edvardo GELŽINIO nuotr.

Ar kada nors keldamiesi keltu iš Klaipėdos į Smiltynę pagalvojote, kiek kasmet perkeliama keleivių ir transporto priemonių? Atsakymas – 3 mln. keleivių ir daugiau kaip 700 transporto priemonių, iš kurių trečdalis – dviračiai! Atviro uosto dieną vykusių nemokamų ekskursijų dalyviams organizatoriai pateikė klausimų apie jūrinių konteinerių dydžius, leidžiamą laivų greitį uosto akvatorijoje ir kt. Net nemirktelėję kai kurie ekskursantai atsakė, kad Klaipėdos uostas yra universalus ir giliavandenis, kad gali priimti 400 m ilgio, 59 m pločio laivus, o uosto įplaukos kanalo gylis yra 16 metrų.

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama