Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė, Lina Valotkė. „Teatro genas" festivalis, jungiantis tradicijas ir šiuolaikinį teatrą Rokiškyje

Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė, Lina Valotkė. „Teatro genas" festivalis, jungiantis tradicijas ir šiuolaikinį teatrą Rokiškyje...Rokiškis – nedidelis, tačiau kultūriškai turtingas miestas, garsėjantis savo išskirtine istorija, aktyviomis bendruomenėmis ir tradicijomis. Nors kai kam šiandien jis gali pasirodyti kaip ramus Lietuvos miestas, tačiau jau 41-erius metus Rokiškyje teatro mylėtojai kiekvieną pavasarį pasitinka TEATRE. Tuo metu miestas virsta tikru kultūros centru, kuriame susitinka profesionalūs spektaklių kūrėjai ir žiūrovai iš Šiaurės Rytų Lietuvos. Tai – ilgaamžiškiausias profesionaliųjų teatrų festivalis visoje Lietuvoje. 40 metų šis festivalis buvo žinomas kaip „Vaidiname žemdirbiams“, tačiau šiemet jis įgavo naują pavadinimą ir kartu identitetą – „Teatro genas“. Nepaisant pasikeitusio pavadinimo, festivalio tikslas lieka nepakitęs: skatinti teatro meną, išsaugoti kultūrinį paveldą ir puoselėti kūrybiškumą bei bendruomeniškumą. Nuo 1984 m. festivalis yra svarbi kultūrinė šventė Rokiškio krašte. Kasmet čia pristatomi tiek klasikiniai, tiek šiuolaikiniai kūriniai, o dėmesys skiriamas ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų spektakliams – ypač svarbu yra edukuoti ir ugdyti jaunąją kartą. Rokiškis, garsėjantis savo teatro tradicijomis, ir toliau lieka vieta, kur susitinka praeitis ir dabartis, tradicijos ir inovacijos. Festivalio naujo logotipo elementai sukuria kintančio, grafiškai besijungiančio ženklo įspūdį. Dinamiškos formos išreiškia nuolatinę kaitą, gyvybę ir virsmą. Ženkle užkoduotas kvietimas atrasti naujas festivalio spalvas ir kartu reflektuoti istoriją. Laikas ir pokyčiai egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų suvokimo, tad iš bendros struktūros atsiskyrę keturi elementai simbolizuoja praeityje praleistus keturiasdešimt metų. Nuolatinis judėjimas teatriniame lauke ir laike po 10 metų atskirs dar vieną dalelę, – taip tęsis ši tradicija. Stilizuotoje teatrinio geno grandinėje atsispindi teatrinės kultūros vingiai nuo pirmojo slapto lietuviško vaidinimo iki šiandieninio teatrinio vyksmo Rokiškio krašto kultūros lauke. Festivalio spalvų paletėje atsispindi tradicijų ir šiuolaikinės kūrybos sintezė. Mėlyna spalva įkūnija teatro pasaulio paslaptį ir didingumą. Ji primena scenos užkulisių šešėlius, sodrius aksominius užuolaidų audinius ir intensyvias pasirodymų akimirkas. Su savo šaltais ir rafinuotais tonais ši spalva simbolizuoja kūrybinį gilumą ir intelektualinį turtingumą, puikiai derantį su festivalio profesionalumo ir meninės esmės idėjomis. Tai sukuria paslaptingą elegancijos atmosferą ir atskleidžia teatro magiją. Kapučino palva – tai modernumo ir klasikinio dizaino susiliejimas, puikiai tinkantis dabartinėms estetinėms tendencijoms. Tai ne tik spalva, bet ir nuotaika – pusiausvyra tarp tradicijos ir inovacijos, leidžianti jausti ramybę ir estetinį ritmą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. O tamsiai ruda, žemės tonų spalva, – perteikia stiprybę, autentiškumą ir ryšį su tradicija. Spalva neleidžia pamiršti teatro istorijos: medinių scenų ir senovinių dekoracijų elementų, kurie yra klasikinio teatro pagrindas. Šio gilaus, intensyvaus tono pojūtis simbolizuoja paveldo ir istorijos svarbą bei mena festivalio 40-ies metų istoriją. Ši spalva ideali festivalio vizualiniam identitetui papildyti, ji perteikia teatro, kaip meno, istoriją ir nesenstančią meistrystę.

Autorius: Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama