Žinomos dainos „Ūžia vėjas“ autorius – mažeikiškis?

Žinomos dainos „Ūžia vėjas“ autorius – mažeikiškis?. 2006 m. „Santarvėje” spausdinto straipsnio „Irena ir Leonas Pauliai: viskas gimsta iš meilės“ autorius Vytautas Malūkas rašė: „Pirmiau gimsta Irenos eilės, o tada Leonas sukuria joms melodijas.“ Jono STRAZDAUSKO nuotr. Kai sutinkame mus sudominusį žmogų ar sužinome intriguojantį faktą, neretai gilesnį aiškinimąsi atidedame vėliau, kai turėsime daugiau laiko, bet paprastai arba pamirštame, arba sumanymas atrodo nebereikšmingas. O kai sugrįžtame prie buvusios idėjos, dažnai pavėluojame... Turbūt daugeliui yra girdėta ir ne vieną kartą dainuota daina „Ūžia vėjas tarp klevo šakų“, kuri skamba ir užstalėje, ir yra atliekama įvairių dainininkų. Kyla klausimas dėl jos autorystės. Kiek teko naršyti interneto erdvėje, nurodoma, kad tai liaudies daina. Tačiau dar dainuojant ansamblyje „Gijundra“ (2012–2021 m. jam vadovavo Genovaita Jomantienė), viena šios dainos gerbėjų pasakė, kad jai teko sutikti žmogų, kuris sakė esąs dainos autorius. Tada autorystės klausimu daugiau nebuvo aiškintasi. Šiemet apie tai paklausiau buvusios vadovės, ir G. Jomantienė pasakė pažinojusi autorių – tai Leonas Paulius, dabar jau išėjęs į amžinybę. Ieškant ir toliau kokių nors pėdsakų internete, pavyko surasti „Santarvės“ 2006 m. vasario 14 d. numeryje Vytauto Malūko (irgi a. a.) straipsnį „Irena ir Leonas Pauliai: viskas gimsta iš meilės“ apie Leoną Paulių ir jo žmoną Ireną, kuri rašiusi eilėraščius, o vyrui jie patikę ir jis sukūręs melodijas. Vienas iš paminėtų tekstų – „Laiškas motinai“, 1965, sukurtas keturiolikmetės merginos. Apie Ireną Cimermanaitę-Paulienę „Mūsų žodyje“ (2002, nr. 10) rašoma: „Vilniuje baigė Suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą. Nuo 1971 m. profesionaliame aklųjų chore „Vilnius“ 23 metus buvo choro artistė. Šiuo metu gyvena Mažeikiuose. Pirmąjį eilėraštį „Laiškas mamai“ parašė keturiolikos metų. Eilėraščius rašo visą gyvenimą. Daugiau kaip dvidešimčiai eilėraščių Leonas Paulius sukūrė muziką. Nuo 1997 m. Irena tas dainas pati ir dainuoja.“ Kad vyras kūręs pagal jos žodžius melodijas, rašoma ir V. Malūko straipsnyje, bet nėra aiškaus atsakymo, ar L. Paulius sukūrė jaudinantį romansą „Ūžia vėjas“... G. Jomantienė teigė, kad jis tada kūręs slapyvardžiu. Pasak jos, dainą autorius sukūręs, kai jam buvo gal šešiolika metų. Vėliau L. Paulius lyg ir norėjęs kreiptis dėl autorystės įrodymo. Žurnalistas pateikia tokių faktų: „Pirmą dainą maestro parašė būdamas septyniolikos. Vėliau kurį laiką nekūrė. Leonas pasakoja, kad sovietmečiu nebaigusiam jokių kompozicijos mokslų žmogui būdavo labai sunku prasimušti, tad tekę kurti svetimo, mažiau žinomo kompozitoriaus pavarde.“ Ar ta daina buvo būtent šis romansas, nenurodoma. Daug informacijos apie kompozitorių papasakojo Birutė Bilzikevičienė, buvusi Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos mokytoja, ir jos vyras Vitas Algimantas Bilzikevičius. B. Bilzikevičienė tvirtai pasakė, kad romanso kompozitorius būtent L. Paulius, dėl žodžių ji negalinti nieko pasakyti. Jis buvęs talentingas, dar būdamas vaikas akompanavo muzikos mokykloje smuikininkams, grojo pianinu. V. A. Bilzikevičiaus teigimu, minėta daina sukurta maždaug 1960–1963 metais. Ją dažnai transliuodavo per radiją, atlikdavusi Saulevičiūtė su dar dviem dainininkėmis (deja, jų pavardžių nepamenąs). Pašnekovas paminėjo faktą, kad net kompozitoriai Raudonikis ir Balsys kartais atsiųsdavę jam pasitikrinti naujos dainos bandymus. L. Paulius kurdavęs aranžuotes, repertuarus dainų šventėms. Bilzikevičiai sakė, kad muzikinį išsilavinimą jis įgijęs Tauragės muzikos mokykloje, o apie aukštesnį išsilavinimą negalėjo pasakyti. Leonas atvyko meno vadovu į Mažeikių kultūros namus.  Vėliau Mažeikiuose vadovavo kompresorių gamykloje moterų ansambliui, kuriame teko dainuoti ir Birutei. L. Paulius pasižymėjęs absoliučia muzikine klausa, iš karto galėjęs pasakyti, jei kuri moteris dainuoja „pro šalį“. Bilzikevičiai minėjo, kad autorius sukūręs apie 90 dainų. Žmona Irena sakiusi: „Norėjau išgelbėti jo kūrinius, paskelbti.“ Tačiau tam nebuvo lėšų. P. Leonas buvo su negalia, kaip žmogus – prieštaringa asmenybė. Iš jo pomėgių V. Bilzikevičius paminėjo žvejybą. Galbūt ne vienas mažeikiškis prisimena šį nepelnytai pamirštą menininką, gal yra su juo bendravęs. Mažeikiškis Gintautas Alimas vienu iš savo muzikos mokytojų laiko „kompozitorių Leoną Paulių“ („Santarvė“, 2006-07-27). L. Pauliaus ir jo žmonos Irenos pavardę teko aptikti keliuose leidinio „Mūsų žodis“ numeriuose, matyt, tada, kai jiedu dainuodavo kartu atstovaudami Mažeikių neįgaliųjų draugijai. Buvusi Gabijos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Genovaitė Valantienė sakė, kad dainą „Ūžia vėjas“ dainavęs ir Kompresorių gamyklos ansamblis, ji pati dar paauglė turėjo dainų sąsiuvinį su jos tekstu. Tikiu, kad Mažeikiuose tebėra nemažai žmonių, kurie yra bendravę su menininku. O gal ir galėtų patvirtinti dainos autorystę? Nei jos melodija, nei žodžiai, kaip pritaria kalbinti pašnekovai, nebūdingi liaudies dainoms, nors būtent daugelis atlikėjų ją taip įvardija. Žinoma, kai autoriaus pavardė iš atminties vis labiau išsitrina, o rašytinio įrodymo nėra, tokie anoniminiai kūriniai dažnai nurodomi kaip liaudies kūryba. Bet, jeigu įmanoma, reikėtų, nors ir pavėluotai, grąžinti autorystę, nes dažnai nueinama lengviausiu keliu – atsakymo ieškoma internete. Jeigu ką nors pateikiau ne taip, tikiuosi, kad atsiras žmonių, kurie galės tai ištaisyti.    Roma ŽILINSKIENĖ

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama