Teisingumo ministras
Laikraštis „Gyvenimas“
Turinį įkėlė
Nepaklusti jokiam įstatymui – vadinasi, neturėti visų patikimiausios apsaugos, nes įstatymai turi mus ginti ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs pačių.
Heinrichas Heinė
Teisingumas apima dorovės, moralės ir teisės principus. Bene svarbiausias teisingumo bruožas – ATSAKOMYBĖ.
Aleksandras Žilinskas – teisininkas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Bet pirmiausia – žmogus, tvirtai suvokęs, kas yra teisingumas ir atsakomybė.
A. Žilinskas gimė 1885 m. rugsėjo 15 d. Veiveriuose, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje (dabartinė Rygiškių Jono gimnazija). Anuomet Marijampolės gimnazija buvo iš Seinų 1840 m. atkelta keturmetė mokykla, kurioje mokėsi ir A. Žilinsko tėvas Tomas Ferdinandas Žilinskas. A. Žilinskas baigė Kauno gubernijos berniukų gimnaziją, buvusią iš Kražių 1844 m. perkeltą gimnaziją (dabartinė Maironio gimnazija). A. Žilinskas trumpai mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, kurioje net 37 metus dirbo jo tėvas. Anot Jono Jablonskio, T. F. Žilinskas buvo „didysis Lietuvos mokytojų patriarchas, auklėtojas ir žadintojas, mokėjęs sunkiausiomis aplinkybėmis dirbti savo krašte“. Įstojęs į Tartu universitetą (Estija, tuo metu buvusi Rusijos imperijos dalis), A. Žilinskas pasirinko Teisės fakultetą. 1802–1893 m. Tartu universitetas vadintas Imperatoriškuoju Dorpato universitetu, o 1893–1918 m. – Imperatoriškuoju Jurjevo universitetu (šis pavadinimas nebuvo itin populiarus tarp studentų).
Prasidėjus 1905–1907 m. Rusijos revoliucijai ir aktyviai dalyvavus jos įvykiuose, A. Žilinskas buvo priverstas nutraukti studijas ir bėgti į užsienį (1905 m. gruodžio 4-5 d. jis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime; suvažiavimas vyko dabartinėje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje).
Apsistojęs Heidelberge, Vokietijoje, kad nešvaistytų laiko veltui, A. Žilinskas mokėsi Heidelbergo universiteto (Ruprechto Karlo universitete) Medicinos fakultete. A. Žilinskas ten baigė 1906 SS – pavasario/vasaros ir 1906 WS – rudens/žiemos semestrus.
Pagal „Visų Heidelbergo universiteto studentų, studijavusių nuo 1905/1906 m. žiemos semestro iki 1910 m. vasaros semestro, sąrašą“ 1906 m. rudens/žiemos semestre, Medicinos fakultete iš viso studijavo 327 studentai, tarp kurių – 257 buvo vokiečiai, o 70 –
užsieniečiai (tarp jų – 58 studentai iš Rusijos ir Suomijos regionų; sąraše A. Žilinskas iš Rusijos regiono). Sąrašuose kruopščiai buvo nurodyta informacija apie studentą: vardas, pavardė, gimimo vieta, valstybė, fakultetas, dabartinė gyvenamoji vieta ir netgi gyvenamosios vietos savininkas. Heidelbergo universitete 18 a. pabaigoje buvo įkurtas ir iki 1914 m. veikė net studentų kalėjimas. 1823-1914 m. studentai čia buvo kalinami už naktinį rimties trikdymą, viešosios tvarkos pažeidimus. Studentai galėjo būti įkalinti nuo 2 dienų iki 4 savaičių. Areštu buvo piktnaudžiaujama, norint praleisti paskaitas.
Revoliucijai aprimus ir atsiradus galimybei saugiai sugrįžti, A. Žilinskas grįžo tęsti mokslų į Tartu universitetą. Pabaigęs Tartu universitetą, įgijo teisininko profesiją.
1918 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir sudarius pirmąją Lietuvos Vyriausybę, buvo įsteigta Teisingumo ministerija, kuri įvedė trijų pakopų teismų sistemą: taikos teismai, apygardų teismai ir Vyriausiasis Tribunolas, kaip aukščiausios instancijos teismas. Taikos teisėjai buvo skiriami į pareigas ir atleidžiami teisingumo ministro, apygardos teismų nariai – prezidento, teisingumo ministro teikimu, o Vyriausiojo Tribunolo nariai – prezidento.
Diplomuotas teisininkas A. Žilinskas po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo grįžo į Lietuvą ir dirbo teismo tardytoju, taikos teisėju. Buvo Lietuvos valstybės ypatingasis įgaliotinis Gardino sričiai, Teisingumo ministerijos tardytojas svarbioms byloms, vidaus reikalų viceministras, Kauno apygardos teismo narys.
1928-1934 m. A. Žilinskas – teisingumo ministras Augustino Voldemaro ir Juozo Tūbelio Ministrų kabinetuose.
1928 m. rudenį buvo baigtas rengti naujasis Teismų santvarkos įstatymas. Ir tik 1933 m. liepos 11 dieną teisės aktas buvo paskelbtas. Įstatymu buvo reformuota teismų sistema, nustatant keturių pakopų teismų sistemą: apylinkių teismai (vietoje taikos teisėjų; teisėjais galėjo būti tik diplomuoti teisininkai), apygardų teismai, Apeliaciniai Rūmai ir Vyriausiasis Tribunolas. Apeliaciniai Rūmai užpildė trūkstamą atkarpą Lietuvos teismų sistemoje: apygardų teismuose išnagrinėtos bylos galėjo būti skundžiamos Apeliaciniams Rūmams.
1934 m. pasitraukęs iš ministro pareigų, A. Žilinskas keletą metų dirbo notaru Kaune. 1941 m. birželio 14 d. NKVD buvo suimtas ir su sūnumi Aleksandru ištremtas į Kupiną, Novosibirsko sritį, vėliau į Krivošeiną, Tomsko sritį (SSRS). 1942 m. sausio 21 d. A. Žilinskas mirė tremtyje.
Lietuvos Respublikos teismų sistema buvo viena iš ilgiausiai besiformavusių valdžios sistemų Lietuvoje. Ir kertiniu akmeniu tapo 1933 m. liepos 11 dieną teisės aktu paskelbta reformuota keturių pakopų teismų sistema, kuri buvo įgyvendinta, kai teisingumo ministru buvo Aleksandras Žilinskas.
Prie keturių pakopų sistemos su tam tikrais pakeitimais buvo grįžta jau po 1990 m. Liko ir apylinkių teismai, ir apygardų teismai, ir Apeliacinis teismas, tik Vyriausiąjį Tribunolą teismų sistemoje pakeitė Aukščiausias Teismas.
Daiva Balandienė
Prienų krašto muziejaus Veiverių padalinio muziejininkė
Šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_%C5%BDilinskas
https://www.lat.lt/veikla/apie-teisma/istorija/26
https://www.ateitis.net/lt/temos/1141/
https://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35668-a-vilbikas-apie-lietuvos-teismus-1918-1940-metais.html
https://digi.ub.uni-heidelberg.de/diglit/UA1905WSbis1910SS/0260/image,info,thumbs
Vaizdo šaltiniai:
Aleksandras Žilinskas, 1932 m. / Nuotrauka iš fotografijos agentūros „Agence de presse Mondial Photo-Presse
Tartu universiteto centriniai rūmai (1804–1809, architektas Johann Wilhelm Krause) / Nuotrauka A. Savino, Vikipedija
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilnius, 1905-1955 m. / Miesto ir jo apylinkių fotografinių atvirukų kolekcija iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fondų / https://elibrary.mab.lt/items/5a33eb91-9e7d-4373-906d-78c82342acbe
Senasis Heidelbergo universiteto pastatas (Ruprechto Karlo universitetas) / Nuotrauka Avi1111 dr. Avishai Teicher, 2015 m.
Fragmentas iš „Visų Heidelbergo universiteto studentų, studijavusių nuo 1905/1906 m. žiemos semestro iki 1910 m. vasaros semestro, sąrašas“ / Heidelbergo universiteto biblioteka, Heidelbergo istorinė literatūra – skaitmeninta / https://digi.ub.uni-heidelberg.de/diglit/UA1905WSbis1910SS/0125/image,info,thumbs
Autorius: Daiva Balandienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama