Kremliaus „ruporai“ stengiasi reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Pasauliui minint 86-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, šiais metais Kremliaus propagandistai neįprastai aktyviai suskato ginti Baltijos šalių okupaciją nulėmusį dokumentą. Tai atskleidė dezinformacijos analizę atliekančios nevyriausybinės organizacijos „Debunk.org“ tyrimas.
Alternatyvi realybė
1939 m. rugpjūčio 23-iąją tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos buvo pasirašyta nepuolimo sutartis, kurios slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta užgrobti ir pasidalinti suverenias Centrinės ir Šiaurės Europos šalis. Tokiu būdu vadinamasis Molotovo-Ribentropo paktas atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Būtent šis faktas metai iš metų yra atakuojamas Kremliui palankios medijos įvairiausiais klaidinančias argumentais. Pagrindinis tikslas – išsiginti atsakomybės pradėjus karą bei įtvirtinti SSRS, kaip karo aukos, statusą.
Šiais metais Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbtas 481 turinio vienetas apie Molotovo-Ribentropo paktą, iš kurių net 403-uose jis vaizduojamas teigiamai. Dezinformacijos srautas išaugo daugiau nei tris kartus (pernai paskelbti 198 turinio vienetai, iš kurių 124 – teigiami). Anot „Debunk.org“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, tai gali būti sietina su keletu priežasčių.
„Šie metai Kremliaus imperijai – šventiniai – 80-osios pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės. Kitas veiksnys – naujosios JAV administracijos siekis atkurti diplomatinius ryšius su Kremliumi. Tai davė akstiną propagandistams suaktyvinti pastangas skleisti alternatyvias realybei istorijos versijas“, – dėstė „Debunk.org“ tyrėjas.
Falsifikuoja datą
Nustatyta, jog populiariausias naratyvas šiais metais bandė įteigti, jog Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne 1939 m. rugsėjo 1-ąją, o kitą dieną. „Gan populiarus žanras Rusijos medijos kanaluose yra išrasti vis naują karo pradžios datą. Pradedant kaltinimais Japonijai 1931 m. įsiveržus į Kiniją, tęsiant – Vokietijai dėl agresijos prieš austrus bei Lenkijai – prieš čekoslovakus, baigiant 1941 m. birželio 22 d. – Vokietijos invazija į SSRS. Visų jų esmė – nukreipti dėmesį nuo tikrosios datos, nedviprasmiškai rodančios bendrą SSRS ir Vokietijos atsakomybę už karo pradžią“, – teigė A. Kazlauskas.
Antras dažniausiai kartotas naratyvas – Molotovo-Ribentropo paktas niekuo nesiskyrė nuo kitų nepuolimo sutarčių, kurias tuo laikmečiu sudarinėjo kitos šalys. Pabrėždama faktus, jog ne tik SSRS, bet ir kitos vyriausybės sudarinėjo sutartis su hitlerine Vokietija, Kremliaus propaganda siekia nuslėpti Molotovo-Ribentropo pakto išskirtinumą – tik jo slaptuosiuose protokoluose buvo perbraižytos naujos politinio Europos žemėlapio sienos.
„Istorinis determinizmas – tai loginė klaida, kurios apžavams pasiduoda dalis žmonių“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Pagal pranešimą spaudai
Autorius: Eglė Kviesulaitienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
