Antspaudai piligrimo pase – liudijimai apie nueitą kelią ir išgyventas akimirkas

Krikščioniškoji tradicija kupina ženklų ir prasmių, kurios padeda tikinčiajam keliauti tikėjimo keliu.

2025-ieji paskelbti Piligrimų metais – ypatingu laiku, kai tikintieji yra raginami leistis į dvasinę kelionę, aplankyti svarbiausias Lietuvos šventoves ir savo kelionę pažymėti specialiame piligrimo pase. Šis simbolinis dokumentas su antspaudais tampa liudijimu apie nueitą kelią ir išgyventas akimirkas.

Į tokį iššūkį leidosi ir telšiškis Faustas Meiženis.

Diana PUZERĖ

Piligriminė kelionė

F. Meiženio piligriminė kelionė po Jubiliejaus bažnyčias Lietuvoje prasidėjo dar 2024 m. gruodžio 29 d., kai Telšių katedroje gavo pirmąjį antspaudą iš kanauninko Vyginto Gudeliūno rankų. O užsibaigė rugpjūčio 19 d. Trakų bazilikoje. Iš viso aplankyta 20 bažnyčių, ten gauti parašai.

„Mintis apkeliauti visas paskelbtas Jubiliejaus bažnyčias kilo adventinių pokalbių metu, kai klebonas užsiminė, jog 2025-ieji paskelbti Piligrimų metais, ir pakvietė visus keliauti. Vieni rinkosi kelionę į Romą, o aš pasirinkau Lietuvą“, – pasakojo Faustas.

O ir šiaip telšiškiui dvasinės idėjos labai artimos – jaunystėje jis patarnavo Telšių katedroje daugiau nei 10 metų.

Ryškiausias prisiminimas

Keliaudamas piligrimas aplankė 20 šventovių visoje Lietuvoje. Kelionių laiką suplanavo visų religinių ir valstybinių švenčių dienomis.

Vienas ryškiausių Fausto prisiminimų – Didžiojo šeštadienio iškilmės Linkuvos bažnyčioje su ugnies šventinimu ir nuoširdžia žmonių malda gražioje, nors ir šaltoje bažnyčioje. O ir pati kelionė į šią šventovę paliko ryškų įspūdį.

„Gavęs klebono parašą Tytuvėnuose, kur švietė saulė, išvykau į Linkuvą. Artėjant prie Pasvalio pasipylė liūtis. Linkuvoje teko griebtis skėčio, kad neperšlapčiau. Prasidėjus ugnies šventinimo iškilmei ir išėjus į lauką – liūtis pasibaigė. Namo grįžau po vidurnakčio ir lietaus nesutikau“, – prisiminė piligrimas.

Atrasti nepažįstami kraštai

Kelionė nebuvo tik dvasinis išgyvenimas – ji atvėrė ir mažiau pažįstamus Lietuvos kampelius. Didžiosios bažnyčios, pasak Fausto, nebedaro tokio išskirtinio įspūdžio, nes jos lankytos ne kartą. Telšiškį labiau traukia mažosios šventovės.

„Mūsų kelionės dažnai apsiriboja didžiaisiais keliais, o šįkart atradau Pivašiūnus, Krekenavą, Marijampolę, Vilkaviškį. Tai buvo man visiškai nepažįstami kraštai“, – dalinosi Faustas.

Malonūs kelionės vargai

Žinoma, nelengvų akimirkų taip pat netrūko. Vyras pripažįsta, kad buvo dienų, kai kelionę pradėdavo trečią valandą nakties, o baigdavo antrą nakties – po beveik paros kelyje.

„Nuvažiavau ne mažiau kaip du tūkstančius kilometrų. Tam reikėjo ir laiko, ir finansų, ir sveikatos“, – atviravo jis.

Kartais F. Meiženiui tekdavo į šventovę sukti net kelis kartus, kad pavyktų susitikti su klebonu antspaudui uždėti ir parašui gauti. Tačiau kiekviena tokia akimirka, kaip pats sako, tik sustiprino jo įsitikinimą, jog piligrimystė nėra tik formalumas, o gyvas susitikimas su žmonėmis ir vietomis.

Faustas negalėjo atsistebėti draugiškumu: „Vienas iš vyskupų paklausė, ar nereikėtų padengti kelionės išlaidų. Kitas klebonas, susiruošęs kelionei, lipo iš automobilio ir atrakinęs šventovę klausė: „Kokia čia piligrimystė, jei neapsilankysi bazilikoje?“ Įleido maldai, trumpai supažindino su šventovės istorija. Dar kitas prisipažino pats buvęs Žemaičių Kalvarijoje ir įdavė su administruojama šventove susijusių lauktuvių tikintiesiems.“

Piligriminė kelionė, tapusi simboliu

Vis dėlto piligrimo pasas Faustui tapo ne popieriniu suvenyru, o simboliu: „Mano gyvenimas grįstas idėja. Taip ir šis pasas – idėja aplankyti šventoves ir tokiu būdu dalyvauti Jubiliejinių metų paminėjime ne masiniu, bet pavieniu būdu.“

Jo nuomone, tokios iniciatyvos stiprina bendruomenę, nes kiekvienas keliautojas šiuo keliu eina su savo mintimis, tačiau kartu dalijasi bendryste su šalia esančiu.

„Siūlau visiems keliauti. Pažintis su kraštu, su istorijos paveldu, galimybė turtėti dvasiškai ir žiniomis – visa tai didžiulė vertė“, – ragino Faustas.

Ši kelionė telšiškiui įrodė, jog Lietuva kupina šventovių, kurias verta aplankyti. Dalis jų nepateko į oficialų piligrimo paso sąrašą, tačiau jos ne mažiau reikšmingos. Tad F. Meiženis viliasi, kad tokia iniciatyva gyvuos ir ateityje, nes Lietuvoje turime daug bažnyčių, kurios gal ir ne tokios puošnios, bet turi ne mažesnę dvasinę ir pažintinę vertę.

Papildomai kreipėsi į spaustuvę

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pasakojo, jog, prieš prasidedant Jubiliejaus metams, išspausdino dešimt tūkstančių piligrimų pasų, tačiau dar du kartus kreipėsi į spaustuvę prašydami papildomo tiražo. Iš viso buvo išplatinta daugiau nei dvidešimt tūkstančių pasų.

„Nevedame piligrimų statistikos, todėl nežinome, kiek bažnyčių kuris piligrimas aplankė. Tačiau nemažai žmonių pasidžiaugia ir pasigiria, jog jau turi tam tikrą skaičių antspaudų“, – sakė vyskupas.

Lietuvių jubiliejinės dienos Romoje

Pasak A. Jurevičiaus, dalis žmonių aplankė ir daugiau bažnyčių. Kovo pradžioje Romoje vyko Lietuvių jubiliejinės dienos, kuriose iš Lietuvos dalyvavo apie 2 500 piligrimų.

„Džiaugiamės, kad iš Telšių vyskupijos į šią kelionę leidosi daugiau nei penki šimtai piligrimų. Jie gavo ir Romos didžiųjų bazilikų antspaudus“, – kalbėjo vyskupas.

„Vilties piligrimai“

Popiežius Pranciškus 2025-uosius paskelbė Jubiliejaus metais iškeldamas šūkį „Vilties piligrimai“. A. Jurevičiaus teigimu, pagrindiniai tikslai yra atgaivinti viltį širdyje ir tapti vilties nešėjais kitiems.

Šiai misijai vykdyti Bažnyčia už piligrimystę suteikia visuotinius atlaidus.

Piligrimystės į Romą

„Pagrindinis metų akcentas – piligrimystė į Romą. Tikėjomės apie tūkstančio piligrimų, o buvo žymiai daugiau, todėl teko skelti grupes į dvi dalis, nes kai kurios netilpo Romos bazilikose. Spalio ir lapkričio mėnesį vyks dar dvi piligrimystės į Romą“, – džiaugėsi Telšių vyskupas.

Telšių katedra taip pat sulaukia piligrimų, kurie apmąsto vilties dorybę pasinaudodami seminarijos, kurijos ir katedros prieangiuose įrengtais stendais.

Ypatingi ateinantys metai

„Piligrimystės – neatsiejama krikščioniškojo gyvenimo dalis, nes juk visi keliaujame į Tėvo namus.

Ateinantys metai Telšių vyskupijai bus ypatingi, nes vyskupija minės įkūrimo šimtmetį. Šimtmečio proga taip pat bus įvairių iniciatyvų ir kvietimų atnaujinti tikėjimą bei aktyviau įsijungti į parapijos veiklą“, – pabrėžė A. Jurevičius.

Žmonėms tai svarbu

Kaip pasakojo vyskupas, į Telšius atvykusios piligrimų grupės ne tik aplanko katedrą ir joje meldžiasi, bet ir užsisako pietus kunigų seminarijoje. Daugelis žmonių pirmą kartą aplanko seminariją ir tuo nepaprastai džiaugiasi.

„Kai matai piligrimus, klausinėjančius dėl antspaudo, supranti, kad jiems tai labai svarbu. Tie, kurie keliavo pasaulyje garsiausiu Šv. Jokūbo keliu (Santjago de Kompostela) ir rinko antspaudus pakeliui, turi juos įsirėminę ir pasikabinę ant sienos, nes tai jų gyvenimo kelionė. Šis paprotys ateina ir į Lietuvą: žmonės džiaugiasi, kad turi galimybę aplankyti garsiausias šventoves ir gauti tai patvirtinantį regimą ženklą“, – kalbėjo vyskupas.

Autorius: Telšių ŽINIOS

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama