Nepaprastas „sklandukas“

Juozą Valūną (1945 – 1993 ) prisimenant

Vytauto Pakarsko iniciatyva 1969 m. Prienuose įkurta Eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla, kurioje 1972 metais Rytų Europoje sukurtas pirmasis stiklo plastiko sklandytuvas BK-7 „Lietuva“, iš visų šalies kampelių kaip magnetas pradėjo traukti aviacijos gerbėjus, prieniškių pramintus „sklandukais“. Vienas jų buvo alytiškis Juozas Valūnas. Šiemet rugpjūčio 12-ąją jam būtų sukakę 80 metų. Amžinybėn prieš 33-ejus metus išskridęs Juozas per savo neilgą gyvenimą spėjo įrašyti svarų puslapį į Lietuvos aviacijos istoriją. Jis išgarsėjo kaip pirmasis ultralengvojo sraigtasparnio konstruktorius bei laikomas vienu iš oreivystės pradininkų Lietuvoje.

Pradėjo nuo aviamodelių

J. Valūnas, kaip ir dauguma to meto jaunuolių, aviacinę karjerą pradėjo nuo aviamodelių. Iš rūkomo popieriaus net keturių metrų skersmens balioną su gondola buvo sukonstravęs. Pripūtęs laužo dūmų ir įkėlęs katiną mėgino jį išbandyti, bet katinėlis taip gailiai kniaukė ir draskėsi, kad balioną teko kelti vieną. Sakė, kilo ir skrido puikiai. Sulaukęs paauglystės Juozas tapo aktyviu Alytaus sklandymo klubo nariu. Baigęs vidurinę mokyklą vakarais studijavo KPI Alytaus filiale, dirbo inžinieriumi Šaldytuvų gamykloje, laisvalaikiu daug skraidė, mokė skraidyti ir kitus.

Sukūrė sraigtasparnį
Naujas gyvenimo etapas prasidėjo 1975 metais, kai atvažiavo į Prienų eksperimentinę sportinės aviacijos gamyklą. Įdarbintas Formavimo ceche ilgai neužsibuvo, buvo perkeltas į Variklių cechą, kuriam vadovavo Vincas Lapėnas, ir įsijungė į dvitakčio variklio kūrybą motosklandytuvui „Nemunas“. Po

darbų savo nuomojamame kambarėlyje konstravo vienvietį sraigtasparnį. Dirbo ilgai ir kruopščiai. Stebint būreliui draugų, netoli Prienų miško savo kūrinį Juozas išbandė 1984 metais. Tiesa, dėl silpno variklio jam taip ir nepavyko nuo žemės aukštėliau pakilti, bet dalyvaudamas sąjunginėse ir respublikinėse ultralengvųjų skraidymo aparatų kūrėjų darbų apžiūrose dėl precizinio darbo pelnydavo pačius aukščiausius apdovanojimus. Dirbdamas Eksperimentinio cecho viršininku talkino jauniesiems konstruktoriams Kęstučiui Leonavičiui, Gintarui Sabaliauskui, Gediminui Nevuliui ir kitiems kuriant sklandytuvą vaikams LAK-16.

Susižavėjo oreivyste
1988-aisias plūstelėjus laisvės vėjams, vieno iš aviatorių Rimvydo Maciulevičiaus iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos oreivų draugija (LOT). Į Lenkiją mokytis skraidyti karšto oro balionu kartu su dar dviem bendraminčiais jis pasikvietė ir kūrybingą, darbštų J.Valūną. Pirmieji su lenkų pilotu oro balionu pakilo Juozas su Rimvydu. Skrydis vyrams paliko neišdildomą įspūdį. Namo grįžo jau turėdami balionų pilotų bei technikų licenzijas, tad jie pelnytai laikomi oreivystės pradininkais Lietuvoje. Juozas taip užsidegė oreivyste, kad, prikalbinęs būrį draugų, 1989 m. sausio 25 d. Prienuose įsteigė oreivių klubą „Audenis“. Nariais tapo birštonietis Antanas Paleckas bei prieniečiai: Rita ir Stasys Naujaliai, Danutė ir Vidas Stankevičiai, Jonas Stuknys, Antanas Liberskis. Pirmininku buvo išrinktas klubo įsteigėjas. Tais pačiais metais klubo nariai pradėjo mokytis balionavimo disciplinų lenkų organizuotoje stovykloje Pociūnuose, o kovo 24 d. Juozas su Vilniaus komanda jau vyko į Suomijos oro balionų čempionatą. Gegužės 28 d. su S. Naujaliu jis dalyvavo tarptautiniame oro balionų renginyje Prancūzijoje, o spalio mėn. jis jau skraidė IX pasaulio oro balionų čempionate Japonijoje. 1990 m. klubas pasipildė dar 6 nariais, tarp jų ir – Žydrūnu Kazlausku, dabartiniu „Audenio“ vadovu. „Audenio“ oreiviai sėkmingai dalyvauja įvairiose varžybose, šventėse ir garsina Prienų bei Birštono kraštą. 1991 m. Lietuvos čempionate Rumšiškėse Juozas, skrisdamas oro balionu „Sportinė avacija“, užėmė antrą vietą, Stasys – ketvirtą.Tai buvo vienas iš paskutinių Juozo žemiškų skrydžių. 1993 m. birželio 14-ąją po sunkios ligos jis išskrido Amžinybėn.

Tradicijos tęsiamos
1993 m. klubas perkeliamas į Birštoną, pirmininku išrenkamas A. Paleckas, bet klubo įkūrėjas nebuvo pamirštas. Po metų jo žmonos Emmos Valūnienės iniciatyva Birštone organizuojamos Juozo Valūno taurės varžybos. Jos vyko 1994, 1996, 1996, 2000, 2003, 2005, 2007 metais. Pagal varžybų nuostatus tris kartus iš eilės taurę laimėjęs sportininkas tampa jos šeimininku ir varžybos nutraukiamos. Tai padarė Gintas Mockaitis. 2010 m. Amžinybėn išskridus A. Paleckui „Audenio“ oreivių klubas perėjo į tvirtas jo žento Ž. Kazlausko rankas. Varžybomis, renginiais ir pasiekimais klubas toliau garsina Birštono ir Prienų kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Sėkmingais skrydžiais vis ryškiau sušvinta Žydrūno sūnus Ignas.

Archyvas – muziejuose
J. Valūnas buvo ne tik sklandytojas, konstruktorius, oreivis, bet ir kolekcionierius: skrupulingai rinko įvairius ženkliukus, žurnalus, kitą vertingą medžiagą apie aviaciją. Po mirties Juozo archyvą Emma perdavė Prienų krašto ir Lietuvos aviacijos muziejams. Pastarajame galima pamatyti ir J. Valūno garsujį sraigtasparnį.

Draugų atmintyje – gyvas
„Sklandukų“ atmintyje Juozas gyvas iki šiol. Jį prisimename kaip puikų draugą, nepaprastai darbštų, darbe pedantišką, tolerantišką, mylintį gyvenimą, vengiantį konfliktų, kupiną humoro jausmo ir optimizmo asmenybę. Dažnai prisimename ir jo pasakojimus apie patirtus nuotykius padangėje, žemėje. Tuomet tarsi nusimetame metų naštą, sugrįžtame į laikus, kai buvome jauni, nors mums jau per septyniasdešimt...

„Sklandukų“ vardu medžiagą parengė – Onutė Valkauskienė

Autorės nuotraukos

Autorius: Onutė Valkauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama