2025-ieji – Partizanų kovų metai: praeities testamentas laisvei

2025-ieji – Partizanų kovų metai: praeities testamentas laisvei. Šiemet sukanka 80 metų nuo ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai pradžios, kai 1945-aisiais Lietuvos partizanai pasitraukė į miškus ir pradėjo organizuotą ginkluotą kovą už laisvę. Partizaninės kovos tęsėsi beveik dešimtmetį ir parodė, kad net prievarta užimta šalis nepraranda savo dvasios. 2025-ieji Lietuvoje paskelbti Partizanų kovų metais – atminties, istorijos ir pagarbos kovotojams už laisvę laikotarpiu, nes tauta negali pamiršti savo praeities. Partizanų kovų metai pažymimi minėjimais, kurie vyksta miškuose, bunkeriuose, partizanų žūties vietose, parodomis muziejuose, pilietinėmis stovyklomis, kurių dalyviai klausosi paskaitų, dainuoja partizanų dainas, dalijasi jų gyvenimo ir kovos istorijomis. Viena iš tokių stovyklų „Laisvės kovų atmintis“, skirta atminti 1944–1953 m. už Lietuvos laisvę kovojusius Žemaičių apygardos partizanus, surengta miškingose Platelių apylinkėse. Partizaninis karas yra išskirtinis Lietuvos istorijoje – per visą laikotarpį aktyvių ginkluoto pasipriešinimo dalyvių buvo ne mažiau kaip 50 tūkstančių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo daugiau nei 20 tūkstančių partizanų. Tarp drąsiai gynusių laisvę ir tvirtai tikėjusių būsima Lietuvos nepriklausomybe – ir Žemaičių apygardos rinktinės. Šalis didžiuojasi karta, nepabūgusia pasipriešinti okupantams. Ir stovyklos „Laisvės kovų atmintis“ dalyviai pasikartojo istoriją, klausydamiesi paskaitų, dalyvaudami edukacijose, susitikimuose su knygų apie partizanus autoriais, lankydami vietas, kur iki šiol išlikę laisvės kovų ženklai. Kaip pasakojo stovyklos dalyvis Rokas Stuogis, stovyklautojai dalyvavo ekskursijose Skuodo ir Mažeikių rajonuose. Lankytasi Simono Daukanto gimtinėje, Apuolės piliakalnyje, Ylakiuose, kur kadaise buvo NKVD būstinė, o šalia jos – partizanų užkasimo vieta. Mažeikių rajone aplankyta Ritinės kaime esanti Lūšės geležinkelio stotis, prie kurios 1941 m. Birželio sukilimo metu lietuvių sukilėliai susikovė su raudonarmiečiais, ruošusiais traukiniu ištremti lietuvių ir latvių šeimas, ir taip jas išgelbėjo nuo atšiaurios Sibiro taigos. Ekskursijos pabaigoje aplankytas Sedoje esantis paminklas, skirtas 1944 m. spalį vykusioms Sedos kautynėms. Surengti net du žygiai. Pirmasis vyko Platelių apylinkėse. Jo dalyviai turėjo unikalią galimybę atlikti archeologinius žvalgymus šalia neseniai archeologinių tyrinėjimų metu atkasto Pamedžių (Montvidinės) miško partizanų bunkerio. Archeologiniams žvalgymams vadovavo stovyklos organizatorė, archeologė Arijana Kotova. Kai kuriems „jauniesiems archeologams“ pavyko aptikti iššautų kulkų, liudijančių paskutines mūšio akimirkas, kitiems – kiek vėlesnių radinių, tokių kaip arklio pasagos ar įvairių metalinių vielų, grandinių likučiai. Susirinkusiems dalyviams archeologas dr. Gediminas Petrauskas šalia bunkerio skaitė paskaitą „Naujausių laikų konfliktų archeologija: teorija ir praktika“. Kretingos rajone nužygiuoti 25 kilometrai. Miškuose netoli Salantų ir Kūlupėnų žygio, kurį organizavo stovyklos vadovas Žilvinas Montvydas, dalyviai tvarkė partizaninių kovų ir žūčių įamžinimo vietas, valė paminklus, genėjo krūmus, rovė žoles. Vakare prie Kumpikų kaime esančios partizano Kazimiero Kontrimo žūties vietos dalyviai įsirengė stovyklavietę, kurioje tarsi laisvės kovų dalyviai nakvojo nepaisydami nei vėsumos, nei lietaus. Paskutinę stovyklos dieną, kuri sutapo su Baltijos kelio diena, stovyklautojai drauge sudainavo Lietuvą, Latviją, Estiją vienijančią dainą „Bunda jau Baltija“ ir patraukė namų link su viltimi, kad kitais metais visi vėl susitiks ir atiduos deramą pagarbą Lietuvos laisvės kovotojams. Partizanų kovų metai primena visiems, kad laisvė nėra duotybė – ji laimima, ginama ir saugoma. Tik saugodami kovotojų atminimą galime išlikti tvirta ir vieninga tauta. Nes atmintis – tai tiltas tarp praeities ir ateities. Kol prisimename, tol istorija gyva. O pilietinės stovyklos, kurią jau keturioliktus metus iš eilės organizuoja pilietinė iniciatyva – Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis, vienijantis akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, meno kūrėjus ir visus geros valios žmones, misija – tiesti tuos tiltus iš kartos į kartą. Gedimino Petrausko ir Mildos Montvydės nuotr. [gallery columns="6" link="file" ids="66183,66184,66185,66186,66187,66188,66189,66182"]

Autorius: Plungė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama