Vilkaviškio kraštas galėtų tapti nauju tašku piligriminių kelių žemėlapyje

Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtas susitikimas, skirtas aptarti galimybę Vilkaviškio kraštui tapti piligriminio kelio „Camino Lituano“ dalimi. Į jį susirinkę seniūnijų, bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų atstovai palankiai sutiko idėją, kurią pristatė gižietė Ona Maksvytienė. Pasidalinta pasiūlymais, kaip būtų galima prisidėti prie maršruto parengimo.

Atšaka Suvalkijoje

„Camino Lituano“ – tai piligriminis Šv. Jokūbo kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą nuo Žagarės iki Lazdijų. Maršrutas priklauso tarptautiniam Šv. Jokūbo kelių tinklui, vedančiam per įvairias Europos šalis iki pat Santjago de Kompostela katedros Ispanijoje.

Lietuviškasis kelias dar visai jaunas – pradėtas kurti tik 2019-ųjų vidurvasarį. Tačiau per šį laiką jis išaugo į daugiau nei 500 km ilgio trasą, vedančią per Šiaulių, Kauno ir Alytaus apskritis.

„Camino Lituano“ nuolat plečiasi: jau atsirado dvi naujos atšakos – „Camino Lituano Žemaitija“ ir „Camino Lituano Aukštaitija“. Panašu, kad netrukus galime turėti dar vieną – „Camino Lituano Suvalkija“ atšaką, kuri padovanotų unikalią patirtį ir piligrimams, ir mūsų kraštui.

„Jau dešimtmetį gidauju, o kaip žygeivė savo kojomis esu nuėjusi daugybę kelių tiek Lietuvoje, tiek svetur. Visada stengiuosi, kad Vilkaviškio rajonas būtų matomas, kad jis atsiskleistų visu savo grožiu. Pietinė Lietuva dažnai lieka tarsi podukra – mažiau pastebėta, nors turime, kuo didžiuotis ir ką parodyti“, – kalbėjo idėjos iniciatorė Ona Maksvytienė.

Pristatė maršrutą

Moteris pasakojo, kad palaiko ryšį su piligriminio kelio „Camino Lituano“ iniciatyvine grupe, kuri pritaria idėjai maršrutą pratęsti ir per Suvalkiją – nuo Jurbarko iki Seinų. Vis dėlto, anot gižietės, šiai idėjai įgyvendinti būtinas vietos žmonių įsitraukimas ir jų pačių iniciatyva.

Pati O. Maksvytienė pėsčiomis įveikė atkarpą nuo Kudirkos Naumiesčio iki Kalvarijos. Šiuo metu jos sudarytas maršrutas prasideda Kudirkos Naumiestyje, toliau veda per Alvitą, Vilkaviškį, Gižus, Keturvalakius, Degučius, driekiasi pro Budavonės mišką, Bartninkus, Jono Basanavičiaus gimtinę ir galiausiai pasiekia Kalvariją.

Piligrimai vengia judrių asfaltuotų kelių dėl saugumo – jiems reikia sustoti ir pailsėti, o nuolat važiuojantys automobiliai trukdo. Todėl maršrutai sąmoningai planuojami per pievas, miškus ir ūkininkų nesuartus laukus.

Piligriminis kelias skirtas ir keliautojams praturtinti – paprastai jis veda pro religinius, kultūrinius, istorinius bei gamtinius objektus.
Keliautojai atranda didingas bažnyčias mažuose kaimuose, jaukias koplytėles, pakelės kryžius. Jie praeina pro daugybę Lietuvos kaimų, kur dažnai pajunta vietos žmonių svetingumą, o svarbiausia – pamato gražią gamtą.

Maždaug kas 25 kilometrus piligrimams reikalinga nakvynės vieta. Ji gali būti kukli, tačiau svarbu, kad žmogus turėtų, kur nusiprausti ir pailsėti. Piligrimai gali nakvoti klebonijose, parapijos ar bendruomenės namuose, kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose, kempinguose.

Dėl nakvynės reikia susitarti iš anksto, o atvykus parodyti piligrimo pasą. Žinoma, galima nakvoti ir palapinėje, tačiau tokiu atveju ją teks neštis ant pečių visą kelią. Kaip sakė O. Maksvytienė, kelionės pabaigoje kiekvienas papildomas gramas prilygsta visam kilogramui.

Galima koreguoti

Pagal tai, kaip maršrutas dabar yra sudėliotas, piligrimai turėtų nakvoti Alvite arba Vilkaviškyje, Gižuose arba Keturvalakiuose ir Bartninkų krašte.

Toks maršrutas, kurį parengė O. Maksvytienė, nėra galutinis – tai tik pirminis variantas, kurį galima koreguoti. Į susirinkimą buvo pakviesti seniūnijų, per kurias galėtų keliauti piligrimai, atstovai, taip pat bendruomenių nariai. Visi jie labai palaikė O. Maksvytienės idėją ir žadėjo prisidėti prie maršruto tobulinimo.

Alvito kaimo bendruomenės pirmininkas Rimvydas Palubinsas pabrėžė, jog alvitiečiai prisidėtų prie projekto įgyvendinimo. Pasak jo, bendruomenės namuose jau įrengtas dušas, yra skalbimo mašina, įruošta virtuvėlė, kuria piligrimai galėtų pasinaudoti, tad beliktų išspręsti nakvynės vietų klausimą.

Alvito kraštas gali pasigirti ne tik įspūdinga bažnyčia, bet ir žymių rašytojų – Salomėjos Nėries bei Kazio Bradūno – gimtinėmis. Čia gausu ir koplytstulpių, kurie liudija turtingą šios vietovės kultūrinį paveldą.

Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė pasiūlė piligriminį maršrutą pakreipti Gražiškių kryptimi. Pasak jos, keliaujant nuo Bartninkų pro Svirkalnio kalną atstumas nėra didelis, o žingsniuojant nuo Gražiškių Kalvarijos link rokadiniu keliu keliautojams atsivertų išskirtinai graži panorama – vienoje pusėje matytųsi Lenkija, kitoje – Lietuva.

Klausučių seniūnė Judita Skystimienė akcentavo, kad maršrute vertėtų numatyti ir pačios seniūnijos centrą. Anot jos, piligrimams būtų smagu pasivaikščioti Klausučių gyvenvietėje, pasigrožėti centre įkurtu Atgimimo parku.

Opšrūtų kaimo bendruomenės narys Kęstutis Virketis priminė, jog negalima aplenkti ir Mažučių šaltinėlio. Tai sakrali vieta, kur piligrimai galėtų pasisemti šaltinio vandens, užsukti į Mažučių Marijos Malonės versmių koplytėlę, apžiūrėti šalia esančius koplytstulpius bei kaip tik šiuo metu statomus kryžius.

Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus vadovė Lina Kružinauskienė užtikrino, kad organizacija galėtų prisidėti prie piligrimų priėmimo – pasidalinti turimais čiužiniais. Ji taip pat pabrėžė, kad Vilkaviškyje veikiančiame vaikų dienos centre įrengtas dušas, kuriuo keliautojai taip pat galėtų pasinaudoti.

Užduoti „namų darbai“

Susitikimo metu netrūko idėjų bei pasiūlymų. Kiekvienas seniūnas ir bendruomenių atstovai norėjo, kad piligrimai aplankytų jų kraštą, tačiau galutinį maršrutą pakoreguos tik laikas. Dalyviams buvo patikėti savotiški „namų darbai“ – patiems išbandyti siūlomas atkarpas, suskaičiuoti nueitus kilometrus, sužymėti lankytinus objektus, įvertinti nakvynės galimybes ir visą surinktą informaciją perduoti Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojams iki rugsėjo 1 dienos. Ši įstaiga, jos vadovas ir darbuotojai – svarbūs partneriai, padedantys įgyvendinti naująjį projektą.

Spalio pradžioje į Vilkaviškio kraštą atvyks iniciatyvinė grupė, kuri leisis į bandomąjį žygį, nakvos, taip praktiškai įvertindama maršruto tinkamumą.

Susirinkime dalyvavusi Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė pabrėžė, kad visų laukia atsakingas darbas, kurį būtina atlikti kruopščiai. Pasak jos, tikėtina, kad maršruto atkarpai paruošti prireiks papildomų lėšų, todėl pinigų reikėtų numatyti kitų metų biudžete.

„Tikrai norime, kad šis kelias atsirastų. Kuo daugiau nuveiksime pradžioje, kuo plačiau ir patraukliau maršrutą pristatysime, tuo labiau žmonės juo susidomės. Negaliu pažadėti, kad jau kitais metais biudžete atsiras lėšų visiems lauko keliukams sutvarkyti, tačiau tikiu, kad laikui bėgant šita idėja mūsų rajone bus įgyvendinta“, – sakė D. Riklienė.

Garsins rajoną

Pasak O. Maksvytienės, jei pavyktų įgyvendinti idėją ir suformuoti maršrutą per Suvalkiją, tai būtų puiki proga garsinti mūsų kraštą ir parodyti jo unikalumą. Iš pradžių tokia naujovė, kaip ir visos naujos iniciatyvos, vietos žmonėms gali pasirodyti keista ir sukelti šiek tiek nežinios. Laikui bėgant ši idėja taps įprasta, o jos teikiama nauda – akivaizdi.

„Kelias nėra tik mano – jis visų. Labai norėčiau, kad bendradarbiautume ir padėtumėte. Jūsų pagalba yra labai svarbi“, – sakė O. Maksvytienė.

Iniciatorė pabrėžė, kad jeigu bendruomenės prisidėtų prie šios idėjos įgyvendinimo, nauda būtų reali – ne tik išgarsėtų vietovės vardas, bet ir atsirastų finansinė parama: piligrimai už nakvynę moka, tad miesteliai ir kaimai galėtų tiesiogiai pajusti savo įsitraukimo naudą.

Autorius: Toma Birštonė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama