Pagerbti Lietuvos partizanai, politiniai kaliniai ir jų bendražygiai

,,Šiandien prisimename 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. suokalbį, pasmerkusį tūkstančius taikių Lietuvos ir visos Europos gyventojų mirčiai, kančiai lageriuose ir tremtyje. Praėjus 50 metų nuo Molotovo – Ribentropo pakto, 1989 m. rugpjūčio 23 d. susikibome už rankų, primindami pasauliui, kad prisimename suokalbio aukas. Šiandien jungiamės maldoje už sovietų okupacijos metu nužudytus patriotus. Už Pajūrio kleboną a. a. Vytautą Sadauską, LPKTS Šilalės filialo pirmininkę a. a. Ievą Puidokienę – Kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę aikštės sukūrimo iniciatorius“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdybos pirmininko pavaduotoja Loreta Kalnikaitė.

Šeštadienį Pajūryje, Kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę aikštėje, buvo aukojamos Šv. Mišios ir pašventintos atminimų stelos su iškaltomis pavardėmis tų, kurie kentėjo už Lietuvos laisvę bei Nepriklausomybę. Šv. Mišias aukojo Lietuvos partizanų kapelionas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, jam talkino Pajūrio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Jonas Jocys ir Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, Šilalės dekanato dekanas kun. Virgilijus Poškus.

Vyskupas J. Kauneckas sakė: ,,Esu nepaprastai dėkingas, kad pakvietėte į šią šventę, kad prisimenate tuos, kurie atidavė gyvybes tolimoje tremtyje ar lageriuose.”

LPKTS Šilalės filialo tarybos narė Raimundė Gečienė papasakojo apie iniciatyvos įamžinti stelose partizanų, politinių kalinių bei tremtinių atminimą sumanytojus ir įgyvendintojus: ,,LPKTS Šilalės filialo nario Antano Rašinsko iniciatyva, įamžinti 378 už Lietuvos laisvę kovoję ir žuvę Kęstučio bei Žemaičių apygardų partizanai, 3169 iš Šilalės rajono ištremti ir lageriuose žmonės. Iš jų 608 buvo nužudyti suėmimo metu, mirę pakeliui arba lageriuose. Šią iniciatyvą aktyviai rėmė LPKTS Šilalės filialo pirmininkė, Žemaičių apygardos pogrindžio spaudos bendradarbė, politinė kalinė, mokytoja Teresė Rubšytė-Ūksienė („Rūtelė).”

Būtent A. Rašinskas bei T. Ūksienė šeštadienį ir atidengė stelas su iškaltomis 2640 nukentėjusių asmenų pavardėmis. Po sugiedotos ,,Tautiškos giesmės” kovotojų atminimas pagerbtas artilerijos bataliono karių salve.

Pasak A. Rašinsko, Pajūrio aikštės tvarkymui lėšų šiek tiek skyrė tuo metu buvusi LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, prisidėjo eiliniai žmonės, verslininkai, valdžios atstovai. Aikštės projektą parengė architektas Aidas Bumbulis.

Dėkodamas visiems šių iškilmių dalyviams, A. Rašinskas išreiškė viltį, jog pradėti darbai bus tęsiami – dar liko neįamžinta apie 1500 pavardžių, tam reikia pastatyti 35 stelas.

Savo mintimis apie prieš 36-erius metus įvykusį Baltijos kelią bei jo metu išryškėjusią tautos vienybę pasidalijo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Draučiūnaitė. Ji taip pat įteikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padėkas A. Rašinskui bei T. Ūksienei.

Savo ruožtu LPKTS Šilalės filialo nariai už pagalbą, įrengiant Pajūrio atminties aikštę ir įamžinant nukentėjusiųjų nuo sovietų okupacijos atminimą, dėkojo buvusiems rajono merams Jonui Gudauskui ir Algirdui Meiženiui, dabartiniam merui Tadui Bartkui bei kitiems valdžios atstovams, LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vadui Kęstučiui Baužai, šauliams, Pajūrio seniūnei Romai Vesčiūnienei, už gardžią košę ir šildantį arbatos puodelį – Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijai.

Susirinkusiųjų nuotaiką kėlė Zigmo Levickio vadovaujamo pučiamųjų orkestro muzika, Jurbarko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių moterų vokalinio ansamblio ,,Versmė” (vad. Arūnas Samys) atliekamos patriotinės, graudulio kupinos dainos.

Iškilmėms baigiantis, žmonės apžiūrinėjo tarsi sargybai išsirikiavusias stelas, skaitinėjo iškaltus užrašus, ieškojo savo tėvų, senelių pavardžių, o suradę dar kartą susimąstė apie skaudžią Lietuvos praeitį.

Laimutė ŠMIDTIENĖ

LPKTS Šilalės filialo tarybos narė

Raimundės GEČIENĖS nuotr.