Bando ištrinti juodžiausią dėmę

Bando ištrinti juodžiausią dėmę. Šeštadienį paminėta Juodojo kaspino diena. Jos išvakarėse, penktadienio vakare, Šimkaičių miške, prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkerio-vadavietės, rajono savivaldybės žmonės paminėjo Juodojo kaspino dieną – 1939 m. rugpjūčio 23-osios sutartis tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nulėmė pusę amžiaus trukusią sovietinę Lietuvos okupaciją. Slapta pasidalijo Europą Būtent tą 1939 m. rugpjūčio dieną tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos buvo pasirašyta vadinamoji nepuolimo sutartis, žinoma Molotovo-Ribentropo pakto vardu, kurios slaptuosiuose protokoluose buvo numatyta užgrobti ir pasidalinti suverenias Centrinės ir Šiaurės Europos šalis. Praėjus keletui dienų po sutarties pasirašymo prasidėjo realūs veiksmai – 1939 m. rugsėjo 1 d. hitlerinė Vokietija užpuolė Lenkiją, o po dviejų savaičių Lenkiją iš kito krašto ėmė grobti Sovietų Sąjunga. Taip abu grobuonys pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau dabar, vykstant karui Ukrainoje ir susidariusiai tarptautinei padėčiai, šis faktas ypač nenaudingas Rusijai. Užtat siekiama sumenkinti jo reikšmę, ištrinti esmę. Neigia faktus Kremliaus propagandistai dirba atsiraitoję rankoves – siekia įrodyti teigiamą Molotovo-Ribentropo pakto reikšmę, neįprastai aktyviai gina Baltijos šalių okupaciją nulėmusį dokumentą ir siekia išskalbti juodąsias istorines Kremliaus dėmes - Sovietų Sąjungą rodyti kaip gelbėtoją ir globėją. Ukrainoje irgi „gelbsti“ rusakalbius ir „noričiuosius gyventi“ Rusijoje. Viešosios įstaigos – dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“, kuri stebi žinisklaidos erdvę keliose šalyse, atlikto tyrimo duomenimis šiuo metu Kremliui palankioje žiniasklaidoje daugiau nei tris kartus išaugo pastangos reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą. Svarbiausia klaidinančiais argumentais paneigti, kad jis atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Pagrindinis tikslas – išsiginti atsakomybės už karo pradėjimą bei įtvirtinti nuostatą, kad Sovietų Sąjunga yra karo auka ir kuri neva vien savo jėgomis apsigynė, įveikė hitlerinę koaliciją ir „išlaisvino“ dalį Europos valstybių. „Debunk.org“ atliko tyrimą, kurio duomenimis, vien šiais metais Kremliui palankioje žiniasklaidoje buvo paskelbta 481 publikacija apie Molotovo-Ribentropo paktą, iš kurių net 403-jose jis buvo vaizduojamas teigiamai. Palyginti su pernai metais, dezinformacijos srautas išaugo daugiau nei tris kartus (buvo 198, iš kurių 124 – teigiami). Nori atrodyti švelnūs ir pūkuoti Kaip tvirtina „Debunk.org“ vyr. analitikas Algirdas Kazlauskas, tai gali būti sietina su keletu priežasčių. „Šie metai Kremliaus imperijai – šventiniai: 80-osios pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės. Išskirtinio dėmesio ši tema sulaukė ne tik ypatingomis datomis – gegužės 9-ąją, Kremliaus vadinamą Pergalės dieną, ir birželio 22-ąją, kurią Maskva laiko karo pradžia, bet ir kitomis progomis. Kitas veiksnys – dabartinės JAV administracijos siekis atkurti glaudesnius diplomatinius ryšius su Kremliumi. Tai skatina propagandistus skleisti suklastotas istorijos versijas, tarp jų ir apie paktą“, – tvirtina A. Kazlauskas. Bandoma įteigti, jog Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne 1939 m. rugsėjo 1-ąją, o 1941 m. birželio 22-ąją, kai hitlerinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. „Gan populiarus žanras Rusijos žiniasklaidos kanaluose yra išrasti vis naują karo pradžios datą. Pradedant kaltinimais Japonijai 1931 m. įsiveržus į Kiniją, Vokietijai tęsiant agresiją prieš austrus, čekoslovakus ir baigiant 1941 m. birželio 22-ąja, Vokietijos invazija į SSRS. Bet tai tik maža dalis datų, kurios įvardinamos kaip karo pradžios. Visų jų esmė – išsklaidyti dėmesį nuo tikrosios datos, nedviprasmiškai rodančios bendrą SSRS ir Vokietijos atsakomybę už karo pradžią“, – teigia analitikas. Neva, pasirašinėjo daugelis Antras dažniausiai kartojamas naratyvas – neva Molotovo-Ribentropo paktas niekuo nesiskyrė nuo kitų nepuolimo sutarčių, kurias tuo laiku sudarinėjo ir kitos šalys. Ypač pabrėžiami faktai, jog ne tik SSRS, bet ir kitos vyriausybės sudarinėjo sutartis su hitlerine Vokietija. Tačiau Kremliaus propaganda visais būdais slepia Molotovo-Ribentropo pakto išskirtinumą – tik jo slaptuosiuose protokoluose buvo perbraižytos naujos politinio Europos žemėlapio sienos. Kitaip pasakius – susitarta užgrobti nepriklausomas valstybes. Taip pat iškeliamas teiginys, jog paktas su Vokietija neva buvo išmintingas Sovietų Sąjungos sprendimas porai metų atitolinti neišvengiamą karą. „Bandoma įteigti, jog to meto sovietų lyderiai tarsi žinojo ateitį ir dėl to darė atitinkamus sprendimus“, – tvirtina A. Kazlauskas. Šiam melagingam teiginiui kartais pasiduoda kai kurie žmonės, pamiršdami Molotovo-Ribentropo pakto grobuonišką esmę. Išteisinat Molotovo–Ribentropo paktą siekiama paneigti Baltijos šalių okupaciją – neva Lietuva, Latvija ir Estija esą „be pasipriešinimo“ įsiliejo į Sovietų Sąjungą, neva tai buvęs savanoriškas apsisprendimas. Toks aiškinimas tik labiau išryškina mūsų partizaninio pasipriešinimo svarbą. Lietuvos Laisvės kovotojų veikla tapo gyvu įrodymu, kad Lietuvos valstybė ir po okupacijos tęsėsi, o rusų valdžia buvo atmesta ginklu. Tą liudija ir partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto kova, kurią pagerbti žmonės renkasi prie jo bunkerio-vadavietės Šimkaičių miške. Šviesos inform.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama