Aliaskos susitikimas: Ukrainos laukia skausmingas kompromisas

„Donaldo Trumpo ir Putino derybos Aliaskoje yra dide­lis žingsnis priekin dėl taikos Ukrainoje, bet jei dėl jos ir bus susitarta, tai reikš, kad mūsų laukia skausmingas kompromisas – turėsime rinktis tarp blogo ir blogiausio scenarijaus“, – po dviejų valstybių vadovų susitikimo pareiškė apžvalgininkas Petro Gerasimenko. 

Šis didžiausio Vakarų Ukrainos tinklapio zahid.net ekspertas pirmasis pripažino, jog jo šalis greičiausiai privalės susitaikyti su neteisingomis bei žeminančiomis paliaubų sąlygomis, mat iš D. Trumpo ir Putino pasisakymų tapo aišku, jog Ukrainai nebus grąžintos okupuotos žemės, o karą pradėjusi Rusija nebus nubausta. Maskvai tuo pačiu bus atšauktos visos ekonominės sankcijos, ir ji nemokės Kyjivui jokių reparacijų už padarytą žalą. Be to, Rusijos kariuomenė nebus atitraukta iki ikikarinės ribos, o NATO neoficialiai pasižadės nepriimti Ukrainos į savo gretas...

P. Gerasimenko teigimu, dėl objektyvių vidaus bei išorinių priežasčių taika reikš tik karo įšaldymą, bet ne užbaigimą. Pasak eksperto, sudarant taiką, Ukrainai teks rinktis, o blogiausiu scenarijumi yra vadinamas Putino siūlymas atiduoti Rusijai Donecko ir Zaporižės regionus, nors dabar rusai yra užėmę tik dalį teritorijos. Tokiu atveju iškiltų didelė grėsmė gretimiems regionams, nes, kilus naujam konfliktui, karai iš karto persimes į juos. Apžvalgininkas spėja, jog taika bus sudaryta demarkacinę liniją nustatant palei ribą, ties kuria stovi abi kariuomenės. Tačiau nė vienas taikos variantas negarantuos, kad Ru­sija vėl nepradės karo, o Mask­va net derybų metu gali pulti, nes tą darė ir Minsko derybų metu 2014 ir 2015 m.

Visam pasauliui sutelkus dė­mesį į D. Trumpo susitikimą Aliaskoje su Putinu ir diskutuojant, ar tai padės pasiekti taiką, Kyjive dėmesio cent­re buvo dar kelios temos. Mat kol pasaulis svarsto apie teorines karo baigties galimybes, Ukrainoje kovos tampa vis įnirtingesnės, o dėl gausėjančių dronų atakų civilių žūtys muša liūdnus rekordus. Liepos mėnuo tapo pačiu kruviniausiu per pusketvirtų metų – oficialiais duomenimis, žuvo 286 civiliai, dar 1388 buvo sužeisti. Dažnėjančios eilinių gyventojų žūtys bei blogėjantys pranešimai iš fronto paskatino ir masinę vaikinų iki 17 metų emigraciją, sukėlusią nerimą vyriausybėje, o prezidentas Volodimyras Zelenskis pasiūlė kontroversišką įstatymą, paraginęs vyriausybę nebedrausti į užsienį išvykti vaikinams iki 22 m., nors, kilus karui, sienos buvo uždarytos vyrams nuo 18 iki 60 m.

Ar toks įstatymas bus priimtas – neaišku, dalis ekspertų gąsdina, jog tai dar labiau padidins jaunų vyrų išvykimą. Organizacijos „Migracinės politikos ofisas“ vadovas Vasilis Voskoboinikas tinklapiui hromadske.ua tokią prezidento iniciatyvą įvertino dvejopai. Iš vienos pusės ji esą yra teigiama, nes įstatymas paneigtų gandus, kad ketinama mobilizacijos amžių paankstinti ir į kariuomenę šaukti nebe nuo 25 m., o nuo 18 m. Tai sumažintų tėvų nerimą ir siekį 16-mečius ar 17-mečius išvežti į užsienį. Be to, pasak sociologo, 18-22 m. vaikinai jau vadovaujasi savo asmenine, o ne tėvų nuomone, todėl, pasilikę šalyje, galbūt gali savanoriškai prisijungti prie kariuomenės. Tačiau tie, kurie paauglystėje buvo išsiųsti į užsienį, vargu ar sugrįš kariauti.

Tačiau V. Voskoboinikas abejoja, ar leidimas išvykti iki 22 m. sumažins jaunimo emigraciją, nes nedings pagrindinė tokio noro priežastis – karas bei priverstinė mobilizacija. Sociologas priminė  apklausą, pagal kurią net 83 proc. jaunimo norėtų persikelti į užsienį. Be to, V. Voskoboinikas mano, jog ir abiturientai, kurie vidurinę mokyklą paprastai baigia 17-os metų, vargiai pasiliks studijuoti Ukrainoje. Ir prezidento nurodymas padidinti stipendijas greičiausiai tam neturės įtakos. „Eurostato“ duomenimis, į Europos Sąjungos šalis karo metu oficialiai išvyko 4,2 mln. ukrainiečių, trečdalis iš jų dar neturėjo 18-os metų. Užsienyje studijuojančių ukrainiečių karo metais padaugėjo penkeriopai.

Pastarąsias prezidento inicia­tyvas apžvalgininkai gretina su prieš pusmetį įvesta specialia finansinio skatinimo prog­rama 18–24 m. vaikinams, kurie savanoriškai eis į kariuomenę. Už vienerių metų tarnybą jaunuoliai gaus milijoną hrivinų, o po tarnybos jiems bus suteiktas beprocentinis kreditas nekilnojamam turtui įsigyti, jie galės be konkurso tapti aukštosios mokyklos studentais ir nedraudžiamai išvykti į užsienį. Prieš mėnesį specialiu įstatymu buvo paraginta mobilizuoti ir vyrus virš 60-ies, žadant gerą atlygį ir palengvintą tarnybą.

Visi šie nutarimai, pasak ekspertų, patvirtina, jog trūksta karių, o šią problemą vyriausybė siekia spręsti specia­liomis skatinimo programomis. 

Tai, jog fronte padėtis yra sunki, patvirtino ir kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, prieš savaitę pripažinęs, kad priešai bando prasiveržti visoje Rytų fronto linijoje. Kalbas apie blogėjančią situaciją fronte paskatino ir gilus priešo prasiveržimas ties Dobropile, kurį siekiant sustabdyti, ten buvo permesti papildomi ukrainiečių daliniai. Šiems pavyko atkovoti dalį teritorijos, tačiau kaip įvykiai klostysis toliau, nuspėti sunku – Maskva į tą ruožą irgi pasiuntė daugiau karių, perkeldama juos iš Sumų regiono.

Tai, kad vykstant deryboms dėl taikos, Rusija ne tik neketina stabdyti puolimo, bet ir civilių žudymo, paliudijo pirmadienio naktis Charkive. Okupantų dronui pataikius į penkiaaukštį namą Pramonės mikrorajone, žuvo pusantrų mergaitė, jos tėvas ir dar trys kaimynai. Keliasdešimt žmonių buvo sužeista, keli iš jų yra kritinės būklės...

Nepaisant žudynių Charkive ir liūdnų žinių iš Aliaskos, įtakingiausio šalies dienraščio „Ukrainska Pravda“ redaktorė, Krymo totorė Sev­gil Musajeva paragino tautiečius nesusitaikyti su mintimi, jog karas pralaimėtas ir pakvietė ruoštis padėti galutinį tašką ateityje. Moters teigimu, įvykiai Aliasko­je paliudijo, jog „pasaulis pripažįsta vien jėgos teisę“, todėl, nors ukrainiečiai karo nepralaimėjo, jie yra „verčiami elgtis taip, tarsi privalėtume pripažinti pralaimėjimą“. Redaktorės manymu, tau­tai „minčių kapituliacija“ yra pati pavojingiausia pralaimėjimo forma, nes susitaikius su ja viduje,  ji įsivyraus ir išo­rėje.

S. Musajeva ragina tėvynainius nenusivilti dėl to, jog taikos sutartis galimai bus neteisinga jų atžvilgiu, nes ukrainiečiai „pirmą kartą per šimtmečius davė garbingą atkirtį“, „nenulenkė galvos“ ir tapo ne „imperijos nuolauža, bet jos paneigimu“. Pasaulis tai pamatė, todėl atėjo pagalbon, nes „padeda ne tiems, kas verkia, o tiems, kas atsilaiko“.

Redaktorė ragina tautiečius tikėti, jog vis tiek išauš teisingumo pavasaris ir ruoštis jam. Pirmiausia – nepamiršti Bučos bei kitų žudynių, kankinimų nelaisvėje ir vaikų grobimo. Taip pat tauta turi tapti stipresne ne tik gynybos srityje, bet ir ekonomikoje, moksle, kultūroje – kad į ją būtų norima atvykti gyventi, o ne iš jos emigruoti. Ir svarbiausia, anot „Ukrainska Pravda“ redaktorės, reikia tapti atsakingiems ne tik už protėvius ir dabar atgulusius žemėn, bet ir už būsimas kartas, nes tik tokią naštą prisiėmus galima tikėtis šiame kare padėti lemiamą tašką.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Autorius: Eldoradas BUTRIMAS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama