Nauji darželiai – įmonių rūpestis

1952-aisiais Klaipėdoje taip augo mažųjų miestelėnų skaičius, kad tuometinei valdžiai teko steigti viršplanines klases. Taip pat tuo metu buvo nuspręsta statyti du naujus darželius, rodo Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomi dokumentai.

1952-ųjų vasarį Vykdomasis komitetas buvo nusprendęs skirti 0,4 ha ploto sklypą, buvusį „Pylimo gatvės rajone, šalia senųjų kapinių“, Celiuliozės ir popieriaus kombinatui, kad jis ten pastatytų 100 vietų vaikų darželį, tačiau tų metų birželį jis buvo priverstas pakeisti tokį sprendimą, nes prie LTSR Ministrų tarybos veikusi Architektūros reikalų valdyba nurodė, jog tokiam objektui reikia didesnio sklypo. Naujajame sprendime miesto valdžia jau nurodė tikslų sklypo adresą – Biliūno (dabar – Galinio Pylimo) g. 11 – ir tai, kad papildomai priskiria žemės, jog iš viso gautųsi 6400 kv. m plotas.

Minėtojo fabriko direktorius draugas Agejevas buvo įpareigotas tokio darželio statybas čia pradėti ne vėliau kaip trečią 1952-ųjų ketvirtį.

Po savaitės beveik panašaus dydžio darželį, kuriame turėjo būti 44 vietos lopšelinukams ir 50 – vyresniems vaikams, buvo įpareigota statyti Klaipėdos šiluminė elektrinė. Šiam tikslui jai buvo paskirtas apie 5000 kv. m ploto sklypas, buvęs skersgatvyje „šalia skvero-parko „Energetikas“. Sprendime nurodyta, kad šis sklypas suformuojamas mažinant namų Gorkio (dabar – Liepų) g. 37, 39, 41 ir 43 kiemus bei Žaliojo apsodinimo tresto daržo teritoriją. Kelių ir tiltų tresto direktoriui draugui Strazdauskui buvo nurodyta iki rugpjūčio 1-osios iš šios teritorijos išvežti akmenis ir pašalinti laikinus statinius. Toks pat terminas buvo duotas Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui draugui Bolinui, kad jis pašalintų ten buvusius gyventojų savavališkai pastatytus medinius laikinus sandėliukus ir nurodytų jiems panaikinti ten įsirengtus daržus. Žaliojo tresto direktoriui draugui Isajevui irgi buvo duotas terminas išsikraustyti iš atimamos teritorijos iki rugpjūčio 1-osios.

Šiluminės elektrinės direktorius draugas Borovkovas, kaip ir celiuliozės kombinatui vadovavęs jo kolega, gavo nurodymą darželio statybas pradėti ne vėliau kaip trečią tų metų ketvirtį.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, rugsėjo 5-ąją, miesto valdžia nusprendė atlikti keleto mokyklų reorganizaciją – Nr. 3 septynmetė mokykla tapo 4-ąją vidurine, o pradinė Nr. 4 buvo reorganizuota į septynmetę Nr. 7. Tokio pat likimo sulaukė ir pradinė Nr. 3, tapusi 3-iąją septynmete. Taip pat buvo pakeisti trijų pradinių mokyklų pavadinimai: Nr. 12 tapo devintąją, Nr. 9 – ketvirtąja, o Nr. 13 – trečiąja.

Tą pačią dieną priimtame sprendime buvo detalizuota, kad 4-ojoje vidurinėje Mokyklos g. 3 bus 19 klasių, kuriose mokysis 688 mokiniai. Daugiausia čia buvo pradinukų – 372. Tuo metu 7-oji septynmetė, buvusi Perkūno (1964 m. įtraukta į Sukilėlių) g. 12, turėjo 366 pradinukus ir 195 penktų-septintų klasių mokinius.

Rugsėjo 20-ąją Vykdomasis komitetas nusprendė, kad iki spalio 15-osios į naują mokyklos pastatą Biliūno gatvėje turi persikelti 3-ioji vidurinė mokykla. Tačiau terminas aprūpinti ją būtinu inventoriumi buvo duotas gerokai ilgesnis – iki lapkričio 7 d.

Baigiantis rugsėjui miesto valdžia konstatavo, kad auga moksleivių skaičius ir dėl to būtina atgaline data, nuo rugsėjo 1-osios, atidaryti keturias viršplanines pradinukų klases, keturiolika penktų-septintų klasių ir penkias aštuntokų-devintokų klases, o dirbančiam jaunimui – net 30 viršplaninių klasių.

Gruodžio pradžioje buvo patvirtintas 1952-1953 mokslo metų mokyklų tinklas su klasių komplektų ir mokinių skaičiumi. Iš viso tuo metu mieste buvo 25 mokyklos. Vienuolika iš jų buvo pradinės, septynios – septynmetės, keturios – vidurinės, trys – vidurinės, skirtos dirbančiam jaunimui.

Didžiausia tuo metu buvo 1-oji vidurinė, turėjusi 30 klasių ir 1008 mokinius. Mažiausiai – tik 11 mokinukų ir viena klasė – buvo 11-oje pradinėje mokykloje. Iš viso Klaipėdoje tada buvo 9303 mokiniai, iš kurių 1065 – dirbęs jaunimas.

Mokytis Klaipėdoje tuo metu buvo galima ir Mokytojų institute. „Tarybinėje Klaipėdoje“ išspausdintame skelbime nurodyta, kad studentai 1952-1953 mokslo metams buvo priimami į Lietuvių kalbos ir literatūros; Rusų kalbos ir literatūros; Istorijos; Fizikos-matematikos ir Gamtos-geografijos skyrius.

Į institutą buvo priimami baigusieji vidurinį mokslą. Stojantieji į pirmiuosius tris skyrius turėjo išlaikyti lietuvių kalbos, rusų kalbos ir literatūros, TSRS tautų istorijos, geografijos egzminus. Fizikos-matematikos skyriuje buvo laikomi fizikos, matematikos, lietuvių kalbos, rusų kalbos ir literatūros egzaminai, o gamtos-geografijos skyriuje – chemijos, geografijos, lietuvių kalbos, rusų kalbos ir literatūros.

„Stojantiems į institutą bus organizuojamas pasiruošimas egzaminams (konsultacijos). <…> Asmenys, baigę vidurinę mokyklą aukso ar sidabro medaliu, priimami be egzaminų, išlaikę egzaminus be trejetų NUO PAT PIRMOJO SEMESTRO GAUNA STIPENDIJAS“, – informuota skelbime.

Autorius: Martynas Vainorius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama