Mums atostogos, o jiems darbymetis: kaip netapti sukčių aukomis?

Artėjantis ilgas savaitgalis – tai tarsi trumpos atostogos, galimybė susikrauti kuprinę ir nors trumpam išlėkti pailsinti galvą nuo kasdienių rūpesčių. Tačiau net ir per atostogas turime būti budrūs, nes sukčiai niekada neatostogauja. Priešingai, toks metas, kai esame labiau atsipalaidavę, sukčiams gali būti palankus laikas veikti.

Bendraudama su gyventojais ir kurorto svečiais, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato vyresnioji tyrėja Milda Mardosienė beveik iš kiekvieno žmogaus išgirsta istorijų apie bandymus išvilioti pinigus, kitokį turtą. Jos teigimu, nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki šių metų liepos pabaigos Birštono PK buvo registruoti 25 pranešimai apie bandymus sukčiauti ir 3, pagal kuriuos pradėti ikiteisminiai tyrimai, kai asmenys patyrė turtinę žalą. Anot pareigūnės, tokie tyrimai yra sudėtingi, nes sukčiai turi ne vieną banko sąskaitą, į kurią keliauja pasisavintos lėšos, naudojasi kitokiomis sudėtingomis schemomis.

Sukčiavimo schemų tendencijos
„Tendencijos išlieka tos pačios: trumposios žinutės, naudojant įvairias platformas (pvz.: „Viber“, „WhatsApp“ ir kt.), elektroninių laiškų siuntimas ir, žinoma, telefoniniai sukčiavimai“, – sako Birštono PK vyresnioji tyrėja.
Pareigūnės teigimu, vis dažniau į pagalbą pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, paskutiniu metu itin suaktyvėjo naudojimasis žinomų žmonių nuotraukomis, balso įrašais, kuriais raginama investuoti, „tereikia paspausti nuorodą ir greitas pelnas grarantuotas“. Tačiau, M. Mardosienės teigimu, dominuojantys sukčiavimo būdai vis tiek išlieka telefoniniai. Aktualumo vis dar nepraranda skambučiai apsimetant artimaisiais (dar žinomi, kaip „Alio, mama“), taip pat daugėja apsimetėlių iš banko, mobiliojo ryšio operatorių, policijos, VMI ir kitų institucijų.
Pareigūnė pastebi, jog daugėja rusakalbių sukčių, kurie, prisistatydami įvairių įstaigų atstovais arba artimaisiais, teigia, kad artimasis pateko į eismo įvykį arba sužalojo žmogų, prašo pinigų. „Tenka girdėti apie atvejus, kurie jau buvo pamiršti, kai asmuo ateina pasiimti išviliotų pinigų gyvai arba prašo juos pervesti į nurodytą sąskaitą ir, žinoma, visus veiksmus ragina daryti kuo skubiau“, – sako M. Mardosienė. Pasak jos, sukčiai, apsimetantys mobiliojo ryšio operatoriaus, banko, policijos ar kitų įstaigų darbuotojais, taip pat siūlo susisiekti arba susisiekia per įvairias programėles, siunčia įvairias nuorodas, kuriose prašoma suvesti asmens ar elektroninės bankininkystės duomenis. Gąsdina, kad gyventojų lėšos nesaugios, neva, yra užgrobta sąskaita, kaip sprendimo būdą siūlo atiduoti banko kortelę, turimas lėšas.

Retesni, tačiau ne mažiau pavojingi atvejai

M. Mardosienė taip pat pastebi, jog, nors ir rečiau, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai sukčiai išvilioti turtą bando ir siūlydami investicijas, užmegzdami romantinius santykius ar bandydami išvilioti asmeninius duomenis. „Investiciniai sukčiavimai – tai skelbimai socialiniuose tinkluose, skambučiai rusų kalba, investavimas su didele ir greita grąža, nuorodos į programas, dažnai leidžiama šiek tiek išgryninti pinigų, kad būtų prisiviliotas žmogus, ir, kaip taisyklė, pasiūlymai būna labai skubūs, viliojantys ir raginama nepraleisti tokios puikios galimybės „užsidirbti“. Tokiu atveju reikia nepamiršti, kad taip lengvai pinigai nedalinami ir, norint investuoti (nors ir labai skubiai reikia priimti sprendimą), būtina pasitarti su artimaisiais, investavimo platformą patikrinti Lietuvos banko tinklalapyje, ar yra registruota tokia įmonė, galinti teikti investavimo paslaugas“,– pasakoja pareigūnė.

Pareigūnė pastebi, jog daugėja rusakalbių sukčių, kurie, prisistatydami įvairių įstaigų atstovais arba artimaisiais, teigia, kad artimasis pateko į eismo įvykį arba sužalojo žmogų, prašo pinigų.

Besiruošiantiems atostogauti svarbu žinoti ir apie avansines aferas. M. Mardosienės teigimu, tokie sukčiavimo atvejai suaktyvėja vasaros sezono metu, kai turistai ar studentai ieško gyvenamojo ploto nuomai. Pareigūnė atkreipia dėmesį, jog, leidžiantis į būsto paieškas ar perkant daiktus pagal skelbimus, visuomet reikia atkreipti dėmesį į kainą, nes ji kartais tikrai gali būti per žema, kad būtų tiesa.

Koja kojon su išmaniosiomis technologijomis
Šiais laikais išmaniosios technologijos ir socialiniai tinklai tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi. Kartais net nepagalvojame, kiek daug informacijos tiesiog patys nutekiname į internetą. Birštono PK pareigūnė, vykdanti ir sukčiavimo prevenciją, pastebi, jog dauguma žmonių vis dar mano, kad yra pakankamai sumanūs, gali greitai atskirti, kas yra tikra, o kas ne. Anot M. Mardosienės, žmonės galvoja, kad jiems tai jau tikrai nieko nenutiks, bet sukčių aukomis tampa įvairaus amžiaus, socialinės padėties, užimamų pareigų asmenys. „Viena iš pagrindinių klaidų yra ta, kad žmonės daug informacijos apie save pateikia socialiniuose tinkluose, patiki „greitais pinigais“, dalyvauja įvairiuose žaidimuose, loterijose, dalinasi savo duomenimis su nepažįstamais asmenimis, savo paskyrose duomenis laiko prieinamus visiems“, – situaciją komentuoja pareigūnė.
Internete slypi ir romantinių sukčiavimų pavojus, kai atrodo, surastas savas žmogus, apipila dėmesiu tam, kad įgautų pasitikėjimą, o tuomet netikėtai paaiškėja, kad neva įvyko nelaimė, reikia pinigų, kad galėtų susitikti. „Apakinti meilės žmonės tampa patiklūs, netenka savo santaupų ir tuo pačiu „meilės“, – sako M. Mardosienė.

Anot M. Mardosienės, žmonės mano, kad jiems tai jau tikrai nieko nenutiks, bet sukčių aukomis tampa įvairaus amžiaus, socialinės padėties, užimamų pareigų asmenys.

Tačiau vienas iš populiariausių sukčiavimo metodų internete – tai netikros interneto svetainės, kurios būna labai panašios į tikras, taip pat elektroniniai laiškai su nuorodomis neva iš teisėsaugos institucijų, pranešimai apie gautą palikimą, laimėjimus loterijoje. „Žinučių įvairovė labai plati – nuo pašto siuntų, kur reikalinga patikslinti adresą iki nesumokėtos baudos. Anksčiau išskirtinis bruožas, kaip atpažinti sukčių žinutes buvo netaisyklinga kalba, gramatinės klaidos, tačiau šioje vietoje sukčiai patobulėjo. Be abejo, prašoma aktyvuoti žinutėje esančią nuorodą, kuri dažnai būna sukurta labai panaši, tačiau atidžiau pažvelgus matomas raidės, skaičiaus, simbolio neatitikimas. Na, ir turiu paminėti, jog dažnai gaunamos žinutės būna iš užsienio šalių numerių“, – pasakoja bendruomenės pareigūnė.
Paklausta, ar sukčiai turi savo tikslinę auditoriją, M. Mardosienė teigia, jog tikėtina, kad sukčių taikiniu tampa atsitiktiniai žmonės. Ir nors į piktavalių pinkles daugiausia patenka pagyvenę asmenys, budrūs turime būti visi. Saugotis patys ir, kiek įmanoma, apsaugoti savo artimuosius. „Turėjome atvejų Birštono savivaldybėje, kai atvykėliai imitavo automobilio gedimą ir bandė „įsiprašyti“ į senjorės namus, tačiau, pastebėję vaizdo stebėjimo kameras, labai greitai išvyko“, – pasakoja pareigūnė.

Kaip apsisaugoti?
Modernėjant technologijoms, modernėja ir sukčiai, todėl Birštono PK bendruomenės pareigūnė M. Mardosienė dalijasi patarimais, ką daryti, kilus įtarimams, jog susidūrėte su aferistais.
. Pagrindinė taisyklė – NESKUBĖTI – sustoti, pagalvoti. Nepulti vykdyti reikalavimų ar pasinaudoti pasiūlymu, o pasitarti su artimaisiais, jei nėra šalia – patiems pasiskambinti (galite pasiskambinti ir policijos pareigūnams, pasitarti su bendruomenės pareigūnais). Kitas žingsnis – jokiu būdu neteikti savo asmens, el. bankininkystės ar banko kortelės duomenų ir neatiduoti banko kortelės, grynųjų pinigų, nepervedinėti lėšų kitų asmenų nurodymais. Atidžiai vertinti spaudžiamas nuorodas. Ieškant informacijos ar konkrečios interneto svetainės, atidžiai pasitikrinti internetinį adresą (pvz. www.epolicija.lt (tikras) www.epolic1ja.lt (klastotas).
. Prieš investuojant pinigus pasitikrinti investavimo platformos Lietuvos banko puslapyje.
. Kalbėtis apie sukčiavimų grėsmes, būdus su artimaisiais, draugais, kolegomis.
. Skirti ypatingą dėmesį vyresnio amžiaus žmonėms. Juos informacija pasiekia sunkiau. Vyresnio amžiaus žmonės kartais laiku neįvertina situacijos, o, pakliuvę į sukčių pinkles, senjorai dažnai pasimeta ir bijo pasakyti artimiesiems ar kreiptis pagalbos kitur.
. Pastebėję įtartinus asmenis, įsidėmėkite bruožus, užsirašykite automobilio numerius, spalvą, markę, užrašus, praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112. Skambučių apie įtartinus asmenis ar automobilius tenka sulaukti ir man. Su kolegomis pagal galimybes stengiamės nuvykti, patikrinti. Parodytas gyventojų ir policijos dėmesys „atvykėliams“ dažnu atveju juos atbaido, nes mato, kad toje teritorijoje gyvena žmonės, kuriems rūpi ne tik jų kiemas, bet ir kaimynystėje gyvenančių asmenų ir turto saugumas.
. Jei taip nutiko, kad visgi pakliuvote į sukčių pinkles, kuo skubiau praneškite finansų įstaigai – bankui ir policijai.
. Aptikus netikras nuorodas, praneškite Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui www.nksc.lt.
. Kiekvieną informaciją vertinkite KRITIŠKAI, juolab kad sparčiai žengiame į dirbtinio intelekto erą, kur realybę nuo tikrovės darosi atskirti vis sunkiau.

Kviečia sekti informaciją
M. Mardosienė atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnai kasdien dirba dėl žmonių saugumo, tačiau ir kiekvienas pats turime saugoti save, savo turtą. Gyventojai kviečiami sekti Birštono policijos bendruomenės pareigūnės „Facebook” paskyrą, kurioje nuolat pateikiama konkrečių naujų sukčiavimo pavyzdžių. Informaciją taip pat galima rasti Birštono savivaldybės teritorijoje esančiuose stenduose, o dalijamosios medžiagos – lankstinukų –parduotuvėse, poliklinikoje, pašte, banke, policijos komisariate.
Pareigūnė kviečia įstaigų, organizacijų, bendruomenių atstovus, organizuoti susitikimus su policijos pareigūnais, aptarti aktualiausius sukčiavimo būdus, formas, kurių metu susitikimo dalyviai dalijasi patirtimi, kuri ilgiau išlieka kiekvieno atmintyje.

Rimantė Jančauskaitė

Autorius: Rimantė Jančauskaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama