Klaipėdoje – nepaprastos dienos
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
Prieš šimtą metų Klaipėdoje lankėsi 11 karo laivų iš Nyderlandų bei Anglijos. Miestiečiams tai buvo didelė atrakcija, o valdžiai netrūko ir rūpesčių, nes bedarbiai buvo sugalvoję surengti ekscesą.
„Tikrai nepaprastas dienas gyvena nūdien klaipėdiečiai. Birželio 24 d. rytą sukėlė visų Klaipėdą ir jos apylinkes ant kojų staigūs svečiuosna Klaipėdos uostan užsukusių Olandijos karo laivų sveikinimų šūviai. Vėl išpylė smalsus klaipėdiečiai į uosto krantus ir žiuri stebisi pilkaisiais karo svečiais – dviem dideliais skraiduoliais (kreiseriais), dviem paniurusiais minų laivais, ir dviem lyg iš žemės iškilusiais (jų ir atplaukiančių gerai nepastebėjai) nardomaisiais laivais. Čia linksmai beklegėdami laksto smalsuoliai nuo laivo prie laivo, visur ir suspėti negali, o čia jau šio ketvirtadienio VI. 25 d. 10 val. ryto ir vėl Anglijos karo eskadra – 1 skraiduolis ir 4 minų laivai atplaukia“, – apie išskirtinius svečius 1925 m. birželio 25 d. skelbė „Klaipėdos žinios“.
Pasak jo, buvo atplaukęs „milžiniškas Anglų skraiduolis „Carysfort“ (su trim kaminais moderniškas karo linijinis laivas), išdidžiai atvesdamas paskui save dar keturis didelius (po du kaminu kiekvienas) minų laivus: „D. 26“, „D. 27“, „D. 32“ ir „D. 33“.
„Nors nekantriai lauktieji karo svečiai atvyko ir anksčiau kiek negu buvo skelbta, tačiau smalsieji klaipėdiečiai neapsigavo – jie iš anksčiau paskubėjo išsipilti į uosto krantus. Praėjus gi Anglams sveikinti garsiais patrankų šūviais šį kartą ir šūvių paleista daugiau, nes vėliau atvykusieji anglai pasikeitė sveikinimais ir su iš vakar dienos Klaipėdos uoste besiilsinčiais Olandais karo draugais, ir daugiau sujudo Klaipėdos miestiečiai, kas tik galėjo galvatrūkšiais beskubėdami uostan. Kiek linkimo klegesio girdėjosi krante susirinkusioje minioje, pilkajam „Carysfort” iš lengvo prie kranto besitaikstant, prislenkant! O ir pažiūrėti yra ko, nes šią dieną atplaukusieji karo laivai tikrai ne iš mažųjų (neveltui juk didžiausios pasauly, ypač vandenų valstybės atstovai). Užtat kiek nesąmonių minios tarpe išgirsti galėjai, tai ir plunksna berašydama iš gėdos nukaistų. Ne vieną stebino ypatingai ilgas Anglų eskadros admirolo šnekučiavimasis tuojau po priėmimo garbės sargybos su Lietuvos karo aviacijos atstovu, lakūnu karininku. O tūlas ir viršum ties karo laivais vikriai beskraidančius mūsų orlaivius buvo anglais palaikęs…“, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Laikraštis taip pat informavo, kad „dėl atsilankymo Olandijos ir Anglijos karo laivų, kaip iš Krašto Direktorijos mums praneša, nuimamas šiam penktadieniui birželio 26 d. draudimas pardavinėti nuo 3 val. po pietų viešose svaigalų pardavimo įstaigose įvairių svaigalų – spiritinių gėrimų, degtinės ir k.“
Ant vieno iš olandų laivų buvo „suruošta arbata su šokiais valdžios atstovams ir visuomenės veikėjams, kitame gi laivo gale – įgulos puskarininkams“, o anglų karo eskadros jūrininkai Šaulių name (dabar – Klaipėdos koncertų salė) kėlė balių „ypač klaipėdietėms, kviesdami į jį ponias ir paneles nemokamai“.
Kitame numeryje laikraštis informavo, kad „antradienio vakarą tuojau po koncerto Šaulių namo salėse anglai jūrininkai vaišino visokioms pramogoms su šokiais tiesiog pramuštas galvas turinčias klaipėdietes“.
Kartu „Klaipėdos žinios“ pastebėjo, kad „lyg tyčia, beviešint mūsų mieste tokiems garbingiems svečiams, kaip Olandijos ir Anglijos karo laivų eskadros, Klaipėdos gatvės tiesiog purvyne skęsta“.
„Jei pasisuka koks automobilis, tai šaligatvių praeiviai tiesiog nežino kur bepasislėpti nuo taškomo skysto purvo. Tikrai turėtų mūsų miesto tėvai nors svečių susigėsti ir pasirūpinti gatvių valymu, kad automobiliai netaškytų purvais gražias po Klaipėdą besidairančių anglų jūrininkų uniformas“, – rašė laikraštis.
Tuo metu Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje birželio 29 d. rašė, jog „sąrišy su eskadrų atsilankymu bedarbiai, o greičiau komunistai norėjo pasinaudoti – parodyti svečiams, kad ne viskas taip eina kaip atrodo išoriniai ir traukti per gatves su demonstracija“.
Birželio 9-ąją gubernatorius buvo rašęs, jog iš politinės policijos ir kitų šaltinių gautomis žiniomis, birželio pabaigoje arba vėliausiai liepos d. darbininkai „ruošiasi prie generalinio streiko“.
„Kaipo priežastis bus išstatyta neaprūpinimas bedarbių. Sunku pasakyti: dėl supuolimo, ar bendrą pleną vykdant, burmistras pareiškęs Direktorijos Pirmininkui, kad miestas daugiau nebegali bedarbių laikyti. Lėšos jo išsemtos ir l/VII jis turi paleisti iš viešųjų darbų visus vyriškius, paliekant tik apie 30 mergų, turinčių vaikus“, – tada rašė J. Polovinskas-Budrys.
Birželio pabaigoje jis dėstė, kad kai kurie bedarbiai norėjo organizuoti demonstraciją ir priešais atvykusius karinius laivus.
„26/VI 9 val. ryt. jie pradėjo rinktis gimnastikos salėje ir susirinko apie 900 žmonių. Policijai buvo duotos instrukcijos. Pasirodžiusi policija įvarė jiems šiek tiek baimės ir jie, kiek pamitingavus uždarytoje salėje, išsiskirstę“, – rašė gubernatorius.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
