Vienas įdomiausių jugendo stiliaus pastatų Lietuvoje – ir su valdžios pėdsaku
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
1925-ųjų birželio 17-ąją pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje pažymėjo, jog jo kanceliarija „persikėlė į Liepų gatvę 3 Nr., į nuosavą Gubernatūros namą“.
Tą pačią dieną šią naujieną paskelbė ir laikraštis „Klaipėdos žinios“. „Kauno Centro vyriausybė įsigijo Klaipėdos Krašto Gubernatoriui tarnybinį namą Liepų gatvėje, buvusįjį komercijos patarėjo Aleksandro gyvenamąjį namą. Namo patuštinimas sudarė sunkenybių, nes Tarptautinis bankas turėjo padarytą nuomos sutartį keleriems metams. Sunkenybės buvo po ilgų derybų likviduotos tuo būdu, kad dabartinis iki šiol buvęs gubernatūros namas buvo parduotas Tarptautiniam bankui, ir per tat pasidarė galima tuojau perkraustyti gubernatūros įstaigą“, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Laikraštis skelbė, kad „namas Laisvės gatvėje“ buvo parduotas už 100 tūkst. litų, tačiau tokios gatvės tuo metu Klaipėdoje nebuvo. Tad visiškai neaišku, už kurį namą – naująją gubernatūrą ar jau buvusiąją – buvo sumokėta ši suma. „Klaipėdos žinios“ tekstą baigė teiginiu, jog gautą sumą Klaipėdos krašto valdžia „sunaudos namams statyti“.
Prieš savaitę savo dienoraštyje J. Polovinskas-Budrys buvo pažymėjęs vieną iš nepatogumų, kurį kėlė senosios gubernatūros patalpos, įkurdintos buvusioje prefektūroje Perkasų (dabar – Sukilėlių) gatvėje.
„Patėmytas nuolatinis sekimas Gubernatoriaus ir Gubernatūros, kuris tęsėsi jau apie 2 savaiti. Kontr sekimas yra labai apsunkintas, nes dabartinė Gubernatūra randasi turgavietėje, kur nuolat yra susikimšę daug sustojusių žmonių. Perspėtas apie sekimą polit. policijos skyrius tikrino ir patvirtino, kad sekimas yra – nežinia tik ar iš vokiečių, ar komunistų pusės, nes ir komunistai pastaruoju laiku ėmė smarkiau, veikti“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, namas Liepų gatvėje, į kurį 1925-aisias įsikėlė gubernatūra, yra vienas įdomiausių jugendo stiliaus pastatų Lietuvoje su to paties stiliaus interjeru. Tai – XX ir XX a. sandūros turtingo miestiečio gyvenamojo namo Klaipėdoje pavyzdys.
„Dviejų aukštų pastatą su į gatvės pusę išsikišusia laiptine ir nedideliu priestatu su vartais šioje vietoje XIX a. viduryje užsakė pramonininkas Johannas Macleanas. Vėliau įsigijęs sklypą su dideliu sodu kieme, jugendo stiliumi namą perstatė Leopoldas Alexanderis. XIX ir XX a. sandūroje perstatant pastatą ir priestatą, sodas irgi buvo perplanuotas. Leopoldas Alexanderis (1854-1922) buvo 1880 m. įkurtos kreditavimo firmos „Siebert & Alexander“ bendrasteigėjis, po kelerių metų tapęs vieninteliu firmos savininku. Klaipėdoje ji kilnojosi iš vienos vietos į kitą, kol galiausiai įsikūrė pastate Aleksandro (dab. Liepų) g., kurį Alexanderis įsigijo ir apie 1905 m. rekonstravęs pavertė savo gyvenamuoju namu. Alexanderiui mirus, namą perėmė verslininkas Abrahamas Katzinas. Jis dalį patalpų nuomojo, tad čia kurį laiką gyveno sąjungininkių vyriausiasis komisaras Klaipėdos krašte Gabrielis Jeanas Petisné; priestate veikė Internacionalinis bankas“, – knygoje „Klaipėda. Architektūros gidas“ rašo V. Safronovas.
„Planas ir fasadai asimetriški. <…> Viename pirmojo aukšto kambaryje (iš kiemo pusės) buvo banko kontora. Bankininko darbo vieta neaukštu barjeru atitverta nuo lankytojų, o grindys toje vietoje – paaukštintos. Ypač puošnūs interjerai: tamsiu medžiu ir iš jo išdrožinėtais ornamentais, kaukėmis papuoštas vestibiliulis-laiptinė, svetainės lubose tapyta kompozicija, vaizduojanti deivės Floros šventę. Iš išorės namo siluetą pagyvina bokštelis, dengtas banguoto kontūro stogu. Išorės laiptai viršuje uždengti ant kolonų užkeltu liaunai smailėjančiu stogeliu“, – apie šį namą knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašo architektūros istorikas Jonas Tatoris.
Pasak V. Safronovo, po Klaipėdos krašto anšliuso šis pastatas perėjo Vokietijos reichui, bet kas jame įsikūrė, iki galo neaišku. Pokariu čia veikė Politinio švietimo namai ir „Žinijos” draugijos Klaipėdos skyrius. 1994 m. namas degė ir stovėjo apleistas, kol jį naujam gyvenimui 2001-2002 m. prikėlė paskutinis valstybinis Lietuvos žemės ūkio bankas, kurį 2002 m. privatizavo Vokietijos bankas „Norddeutsche Landesbank Girozentrale” („Nord/LB”). „Luminor“ banku vėliau tapusi įstaiga savo Klaipėdos skyrių čia paliko ir po to, kai pastatą 2019-ųjų pabaigoje pardavė verslininko Martino Gusiatino šeimos valdomai bendrovei „Stemma group“ priklausančiai įmonei „10 liepų“.
O pirmasis būsimo prefektūros pastato savininkas 1858 m. buvo Švedijos konsulas Schiller. Nuo 1915 m. pastato savininkas įvardijamas pareigūnas kreiswiesenbaumeister Gerhard – tokius pareigūnus Prūsijoje turėjo dauguma apskričių, jie buvo atsakingi už melioracijos darbų projektavimą ir vykdymą.
Būtent ties prefektūra 1923 m. įvyko kulminacinis Klaipėdos sukilimu vadinamos operacijos momentas.
Nuo 1935 m. pastatas buvo tapęs Helene Rostowsky nuosavybe. Yra duomenų, kad kurį laiką prieš 1939 metus šiame name veikė Žydų liaudies bankas (Jüdische Volksbank). 1939 metų sausį jis buvo paskirtas Sportbundui ir Ordnungsdienstui – Klaipėdos krašto pronacistinio judėjimo organizacijoms. Vėliau, per karą, name veikė vietinė SS būstinė.
1947 m. datuojamame dokumente yra įrašas, kad adresu Perkasų g. 1 buvo įsikūrusi Спецгруппа, kurioje dirbo 148 žmonės. Ką veikė ši Specgrupė – duomenų nėra.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šiame pastate buvo įsikūręs bankas „Hermis“. Nuo 2005 m. birželio pastatą valdanti UAB „Antantė“ atnaujino jo išorę, tačiau jis ir toliau stovi tuščias.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
