Baltasis vakaras  – šviesos, muzikos ir bendrystės šventė

Baltasis vakaras  – šviesos, muzikos ir bendrystės šventė. Rugpjūčio 9-osios vakarą Jurbarko Dvaro parkas suspindėjo balta elegancija. Po kaitrios dienos miestiečiai ir svečiai susirinko po atviru dangumi pasidalinti šviesiomis emocijomis,  prisiliesti prie vasaros vakaro šilumos ir pajusti bendrystės džiaugsmą. Abejonių neliko – Jurbarko bendruomenė atsiliepė į jaunimo kvietimą ir jų idėją sutiko su nuoširdžiu palaikymu.  „Prieštakčio“ sumanymas Tai – pirmas Baltasis vakaras Jurbarke, kurį su meile ir atsidavimu surengė asociacija „Prieštaktis“, vienijantis keletą jaunų iniciatyvių žmonių.  Arnas Sluoksnaitis, Kotryna Kiudytė, Urtė Virvilaitė, Diana Venskytė ir Paulius Samulevičius – jau ne kartą kvietė miestiečius į muzikinius vakarus, o šįkart jų idėja įgavo naują, baltais rūbais apsigaubusį atspalvį. Tam, kad į renginį susirinkę 360 žmonių jaustųsi jaukiai ir patogiai, organizatoriams talkino didelis rėmėjų ir savanorių būrys: Dominykas Orlovas, Mindaugas Dėdinskas, Matas Tijunaitis, Vilius Dielnikas, Emilija Jomantaitė, Elena Kiudytė, Aironas Saldukas, Emilija Juonytė ir Jorūnė Želvytė.  „Be jų pagalbos tokios vakaro magijos nebūtume sukūrę“, – kalbėjo K. Kiudytė.  Baltas pasisveikinimas Renginys prasidėjo dalyvių pasisveikinimu mojuojant baltomis servetėlėmis. Tai buvo tarsi kvietimas visiems atverti širdis bendrystei. Dalyviai atsinešė savus užkandžius ir gėrimus, o stalus su kėdėmis jiems paruošė renginio šeimininkai. Tačiau svarbiausia buvo ne tai, kas ant stalo, o kas šalia – nes vakaro kaimynas prie stalo buvo atsitiktinis, kas leido pažinti naujus žmones ir pajausti tikrą bendruomeneniškumą. Šventinio šurmulio pauzes užpildė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studento Igno Icikevičiaus jausminga muzika, taip pat pasirodymus surengė Austėja Jakštytė, Justi ir Greti, Rūta bei Vilius. „Sveikatos erdvės“ šokėjos savo judesiais įpynė šilumos ir lengvumo į vakaro atmosferą. Rūpestis... geras oras Kalbėdami apie pasiruošimo rūpesčius, vienu didžiausių organizatoriai įvardijo viltį, kad baltojo vakaro metu nustos pliaupęs lietus. Laimė, ši viltis išsipildė – visą dieną švietusi saulė ne tik pradžiugino, bet ir palengvino renginio organizavimą. Į Dvaro parką atvežti beveik 400 stalų ir kėdžių buvo tikrai nelengva užduotis, tačiau jaunimas puikiai susitvarkė. „Pamačius, kad nepavyks gauti reikiamo kiekio stalų iš vietos bendruomenės – kultūros centro ar bibliotekos, teko viską išsinuomoti“, – pasiruošimo momentus prisiminė jau dvejus metus Klaipėdoje choreografiją studijuojantis Arnas Sluoksnaitis. Dėl itin didelio dalyvių skaičiaus teko pakoreguoti ir Baltosios vakarienės vietą. Tačiau jaunimas šių detalių neatskleidžia, nes renginys tikrai turės tęstinumą. Kitąmet organizatoriai žada daugiau įvairesnės muzikos ir dar įspūdingesnių šventės akcentų. šviesos inform. Renginys prasidėjo dalyvių pasisveikinimu mojuojant balta servetėle. Tai buvo tarsi kvietimas visiems atverti širdis bendrystei. Į Baltąją vakarienę Prancūzijoje nusipirkti bilietų negalima – reikia registruotis į laukiančiųjų sąrašą arba prašyti, kad šventėje jau dalyvavę  draugai jus pakviestų. Prancūziškosios Baltosios vakarienės dalyvio pikniko krepšyje negali būti plastikinių indų ar stalo įrankių. Taip siekiama, kad patys dalyviai šventę pasidarytų iškilmingą ir elegantišką. Svarbu, kad šventės vietą būtina palikti tokią pat tvarkingą kaip rado. Baltoji vakarienė pasaulyje žinoma ne tik dėl baltos spalvos, bet ir dėl slaptumo – dalyviai iki paskutinės akimirkos nežino šventės vietos. Šis renginys yra vienas fotogeniškiausių renginių, todėl į jį susiruošusieji turi būti nusiteikę fotografuoti ir būti fotografuojami – renginį užliejusi balta spalva ir gera nuotaika švytintys veidai tiesiog turi būti įamžinti. Tarptautinė renginio plėtra prasidėjo 2009 m., kai šventės sumanytojo sūnus persikėlė gyventi į Monrealį ir ten surengė pirmąją „Le Diner en Blanc“ užsienyje. Baltasis elegancijos virusas pasklido ir po Šiaurės Ameriką: 2011 metais šventė buvo suorganizuota Niujorke, o šiandien rengiama daugelyje pasaulio šalių. Pirmą kartą „Le Diner en Blanc“ savo bičiuliams surengė Francois Pasquier 1988 m. Pa–ryžiuje, Bulonės miške. Grįžęs iš Taičio paryžietis verslininkas Francois Pasquier taip sumanė suburti savo draugus po ilgo nesimatymo. Kad būtų smagiau, draugai galėjo pasikviesti ir bičiulių. Taip kilo pakvietimų į šį renginį tradicija. Baltoji vakarienė primena pasaką dar ir todėl, kad ji turi baigtis iki vidurnakčio – staltiesės nuklojamos, staliukai išnešami – lieka tik ateinančių metų laukimas ir fotografijos. Šio renginio taisyklės visame pasaulyje yra labai griežtos, bet šis griežtumas dėl baltos spalvos ir elegantiško aprangos kodo užtikrina ir elegantišką šventės atmosferą.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama