Į biblioteką susirinko kaip į savus namus

Į biblioteką susirinko kaip į savus namus. Liepos 25-osios popietę Smalininkuose renginiu „Gyvoji istorija: bibliotekininkų pasakojimai“ prisiminta miesto bibliotekos istorija nuo pokario iki šių dienų. Biblioteka ir knyga buvo ir tebėra svarbūs mūsų visuomenei. Smalininkų bibliotekoje neseniai pradėjusi dirbti Virginija Jurevičienė sukvietė šioje bibliotekoje dirbusias bibliotekininkes. Patirties mainų ir prisiminimų vakaras tarp skirtingų bibliotekininkų kartų priminė jau nutolusį laiką, siejant jį su šiandienos aktualijomis.  „Verta išgirsti gyvą istoriją – ne tik sužinoti iš archyvų ar dokumentų, o iš tų, kurios čia dirbo, kūrė bibliotekos veidą ir širdį. Mūsų darbas dažnai tylus, bet pilnas istorijų. Todėl labai svarbu jas išgirsti ir perduoti toliau“, – kvietė Virginija. Susirinko devynios buvusios bibliotekininkės: Rūta Ivanauskienė, Birutė Norkienė, Salomėja Jankienė, Janina Koverienė, Vida Ivanauskienė, Aldona Milkaitienė, Jadvygą Jokūbaitienė, Ineta Kvietkienė ir Simona Antanavičė. Kiekviena iš jų ne tik prisiminė savo darbo pradžią, bet ir parodė, kaip skirtingo laiko bibliotekininkės kūrė biblioteką pagal to meto poreikius. R. Ivanauskienė prisiminė, kad jos vaidmuo toli gražu nebuvo tik knygų tvarkymas. „Dažnai smalininkiečiai ateidavo ne dėl knygų, o tiesiog pasikalbėti. Būdavau ir klausytoja, ir patarėja, ir net draugė. Pamenu, kartą atėjo nuolat sunkumus išgyvenanti moteris. Biblioteka tapo jos išsigelbėjimu, vieta, kur ji gali tiesiog pasikalbėti, būti išklausyta ir išgirsta“, – pasidalijo R. Ivanauskienė. S. Jankienė, dirbusi bibliotekoje dar tada, kai nebuvo nei pakankamai knygų, nei normalių lentynų, pasakojo apie tuomet buvusį gyvą skaitytojų susidomėjimą. „Tuomet skaitytojų meilė knygoms buvo didelė. Mes mokėmės iš žmonių, kūrėme skaitytojų bendruomenę“, – sakė buvusi bibliotekininkė. O B. Norkienei atmintin įstrigo Smalininkų vaikai, į biblioteką ateidavę su ypatingais norais. „Duokit ką nors, kad nebūtų labai baisu, bet ir ne per daug ramu, nes aš noriu truputį jaudulio“. Šie žodžiai bibliotekininkę vertė pagalvoti, kaip išpildyti jaunojo skaitytojo norą. J. Koverienė sakė, kad jos laiku ypač svarbu buvo skaitykla. „Žmonės tik per knygas keliaudavo į tolimas šalis, nes šiaip jau niekur išvažiuoti neleido. Tad kasdienybę paįvairino knygos“, – prisiminė buvusi bibliotekininkė. J. Jokūbaitienė, prisiminė šaltas žiemas bibliotekoje. Nors ir trūko šilumos, bet reikėjo dirbti. „Net šalčiausiomis dienomis žmonės ateidavo ir dalijosi savo istorijomis, o tai kūrė ypatingą atmosferą, kurią sunku pamiršti.“ V. Ivanauskienės darbo laiku jau atsirado ir įsitvirtino kompiuteriai. Taip kiekviena buvusi bibliotekininkė prisiminė savo darbo laikus, tačiau visuomet knyga buvo žmonėms svarbiausia. Nors ir koks laikotarpis bebuvo, tačiau Smalininkų bibliotekoje išliko stiprus skaitytojų kartų ryšys. „Kiekviena karta atneša savitų idėjų, požiūrių. Tik kai sujungiam tuos išteklius, galime atkurti nueitą kelią – visi kūrėme savo bibliotekos istoriją“, – sakė V. Jurevičienė. Ligita Gražulevičienė Buvusios bibliotekininkės mintimis sugrįžo į laikus, kai biblioteka buvo gerokai kuklesnė, bet vis tiek išliko traukos centru.Smalininkų bibliotekos nuotr.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama