Turguje – visiška netvarka
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
Pokario Klaipėdos gyvenimą, užfiksuotą Vykdomojo komiteto dokumentuose, dabar saugomuose Klaipėdos regiono valstybiniame archyve, „prikelianti“ „Atvira Klaipėda“ šįkart pasakoja apie 1952-ųjų prekybą.
Atleido turgaus direktorių
1952-ųjų birželio viduryje Vykdomasis komitetas, išklausęs Miesto finansų skyriaus vedėjo draugo Deineko ataskaitą apie turgaus veiklą 1951-aisiais ir pirmą einamųjų metų ketvirtį, konstatavo, jog turgaus komitetas visiškai niekam nevadovavo, o direktorius draugas Kamininas visiškai nevykdė rinkliavų plano, toleravo prekybą nesusimokėjus tokio mokesčio.
Dėl to per 1951-uosius į biudžetą nebuvo surinkta beveik 92 tūkstančiai rublių rinkliavos. Tačiau direktorius nepaisė ne kartą gautų perspėjimų ir veiklos ne tik, kad nepagerino, bet dar net ir pablogino – per pirmą 1952-ųjų ketvirtį rinkliavų planas buvo įvykdytas tik 59,7 proc. ir į biudžetą negauta 62 tūkstančių rublių.
Negana to, turgaus teritorijoje piliečiai nelegaliai statėsi paviljonus ir kioskelius, kuriuose užsiiminėjo smulkia prekyba, o kolūkinė prekyba čia nebuvo organizuojama.
Reaguodamas į tokią padėtį Vykdomasis komitetas nusprendė draugą Kamininą atleisti iš turgaus direktoriaus pareigų ir vietoje jo paskirti draugą Stupakovą, kuriam nurodė nedelsiant parengti sprendimo projektą dėl prekybos turguje tvarkos, o kai jis bus patvirtintas, prekybos vietoje iškabinti atitinkamus skelbimus. Taip pat naujajam direktoriui buvo nurodyta įvesti griežtą rinkliavos surinkėjų darbo kontrolę ir „apvalyti aparatą nuo asmenų, nekeliančių pasitikėjimo“ bei organizuoti kolūkinės produkcijos tiekimą į turgų.
O milicijos viršininkui buvo duotas nurodymas organizuoti nuolatinį pareigūnų budėjimą turguje ir teikti turgaus direktoriui „praktinę paramą suforminant aktus už prekybą nesumokėjus rinkliavos“ bei traukti tokius asmenis atsakomybėn.
Minėtąsias taisykles dviejų metų laikotarpiui Vykdomasis komitetas patvirtino birželio viduryje. Jose be kita buvo uždrausta prekyba naujais daiktais, jei jie buvo pagaminti ne amatininkų. Kiekvienoje prekybos vietoje turėjo būti informacinis užrašas bei lentelė su vadovo arba prekybininko pavarde. Nustatyta, kad prekyba rudens-žiemos periodu vykdoma nuo 9 iki 17 valandos, pavasarį ir vasarą – nuo 8 iki 16 valandos.
Valstybinėms ir kooperacinėms organizacijoms buvo leista pardavinėti produkciją tik patvirtintomis valstybinėmis kainomis (jų prekybos vietoje turėjo būti „preiskurantas“ ir atskiros lentelės su kainomis), o kolūkiams, kolūkiečiams ir pavieniams pardavėjams, amatininkams buvo galima pardavinėti produktus „už turguje susiformuojančias“ kainas.
Taisyklėse buvo nurodyta, kad turguje turėjo būti suformuotos atskiros zonos valstybinei ir kooperacinei prekybai pramoniniais produktais, valstybinei, kooperacinei ir kolūkinei prekybai žemės produktais, prekybai iš vežimų ir automobilių bei amatininkų prekybai. „Specialūs izoliuoti“ sklypai turėjo būti skirti prekybai gyvuliais ir „prekybai iš rankų“ namų apyvokos reikmenimis.
Nurodyta, kad prekybai mėsa, pieno produktais ir žuvimi skirti stalai turi būti padengti marmuro plytelėmis arba apkalti cinkuotu skardos metalu ir, jei įmanoma, įstiklinti.
Turgaus direkcija prekybininkams galėjo teikti mokamas paslaugas: mėsos išpjaustymą, nuomoti svarstykles ir kitą turgaus inventorių, saugoti ir nuomoti spec. aprangą. Visiems nuolatiniams maisto produktų prekeiviams buvo nurodyta turėti tokią aprangą ir sveikatos pažymėjimą. Mėsa ir pieno produktais leista prekiauti tik po jos patikrinimo kontrolinėse stotyse arba laboratorijose (tai buvo atliekama nemokamai).
Buvo numatyta, kad už šių taisyklių nepaisymą grės 100 rublių bauda arba iki 30 dienų priverčiamieji darbai, o pyktybiškais atvejais – ir baudžiamoji atsakomybė.
Kad alus būtų nuolat šaltas!
Balandį Vykdomasis komitetas jau rūpinosi ir viso miesto prekyba bei konstatavo, kad šiltajam metų laikui ji yra per prastai išplėtota – veikė tik septyni iš 30 suplanuotų smulkiosios prekybos taškų, iš viso nebuvo prekiaujama gazuotu vandeniu ir gaivinančiaisiais gėrimais. Kai kurios organizacijos iš viso nevykdė tokios prekybos, nes neturėjo vežimėlių ledams ir kitai produkcijai, o prekiavusieji nepaisė sanitarinių reikalavimų – prekeiviai mėtydavo popierius ant šaligatvių, savo kioskais ir vežimėliais užgriozdindavo praėjimus, pildavo vandenį ant šaligatvių ir dėl to atsirasdavo purvynai.
Tad Vykdomasis komitetas nurodė prekybinių organizacijų vadovams nedelsiant pradėti sezoninę prekybą, ypač atkreipiant dėmesį į miesto pakraščius, ir paisyti sanitarinių reikalavimų, o Prekybos valdybos viršininkas Arkadijus Lichtinšainas buvo įpareigotas per savaitę pradėti prekybą gazuotu vandeniu ir gaiviaisiais gėrimais. Taip pat buvo nurodyta alumi ir gaiviaisiais gėrimais prekiavusius taškus nuolat aprūpinti ledu.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
