Vakaras Gropiškiuose: užmarštis neįveikia spausdinto žodžio galios
Gargždų banga
Turinį įkėlė
Gropiškiuose prasmingame vakare Mažosios Lietuvos istorijos puslapiai, šviesuolių įtaka ugdant kultūros vertybes prabilo menine išraiška. Bendras Priekulės meno ir kultūros centro bei Gropiškių bendruomenės sumanymas tapo Priekulės senojo pašto konferencijos ,,Siunčiame istoriją: 140 metų Priekulės pašto keliu” patirtine dalimi.
Prasminga patirtinė ekskursija
Liepos 24-osios vakare didelis būrys žiūrovų, susirinkusių prie kabančio tilto Gropiškiuose, kartu su Priekulės MKC Ernesto Vicherto teatro aktoriais patraukė į patirtinę ekskursiją „Balto avinėlio kūnas šventais ženklais pražįsta“. Pirmiausias epizodas ekskursantus susikaupimui nuteikė prie buvusio Johanno Frydricho Franco Šrėderio spaustuvės pastato, antras sukrėtimas – meninė improvizacija javų lauke, trečias – sėkmingai perėjus kabantį tiltą Kliošų parke esančiose evangelikų liuteronų kapinaitėse, prie spaustuvininko kapavietės išklausyta ypatinga garsų dedikacija J. F. Šrėderiui atminti. Ją dovanojo kūrėjas ir atlikėjas Donatas Bielkauskas.
„Tokie susitikimai primena, kokia didelė jėga slypi bendrystėje ir gyvuose prisiminimuose, kai drauge kuriame ryšį su savo krašto istorija ir vieni su kitais“, – įsitikinusi Priekulės MKC direktorė Rūta Steponavičienė.
20-metį mininčios Gropiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Grita Bakutė „Bangai“ sakė, kad toks neeilinis bendras kultūrinis projektas yra pirmasis, tad jaudulio būta nemažai: „Tačiau džiaugiamės, kad į šį vakarą susirinko tiek daug žmonių, o ypatingai iš Gropiškių. Tikime, kad tai, kas buvo sukurta, dar ilgai kvėpuos mūsų Gropiškiuose. Tyliai, bet tikrai“. Žinoma, kiekvienas žiūrovas svetingai buvo priimtas ir pavaišintas tradiciniu Mažosios Lietuvos karštu gėrimu – kafija.
Ernsto Vicherto teatro režisieriaus Donato Savicko nuomone, kūrybinis sumanymas – patirtinė ekskursija „Balto avinėlio kūnas šventais ženklais pražįsta“ – pavyko, nors pirmąkart vaidinimą, numatytą po konferencijos, reikėjo atidėti dėl lietaus siautulio.
Pirmoji Lietuvoje spaustuvininkų mokykla
Priekulės miesto 485-ųjų gyvavimo metinių proga senajame pašte vykusioje konferencijoje ,,Siunčiame istoriją: 140 metų Priekulės pašto keliu” kalbėjusi istorikė Sabina Vinciūnienė, akcentavo, kad Karaliaučiaus universitetą baigęs J. F. Šrėderis (1829 07 03−1906 05 26) buvo visapusiška Mažosios Lietuvos asmenybė. Jis buvo ne tik pedagogas, švietėjas, poligrafininkas, bet ir filantropas, labdaros įstaigų įkūrėjas bei globėjas Klaipėdos krašte. Jis 1856 m. Elniškės kumetyne įkūrė našlaičių prieglaudą. Norėdamas prasimanyti nuolatinių lėšų prieglaudos išlaikymui, 1865 m. įsteigė spaustuvę. Buvo nupirktos rankinės spausdinimo staklės ir keli centneriai šrifto iš K. L. Rautenburgo leidyklos Morungene. Spaustuvėje dirbo 2–3 darbininkai. 1868 m. spaustuvė ir našlaičių prieglauda persikėlė į pastatus Gropiškiuose. Galima teigti, kad Gropiškiuose veikė pirmoji Lietuvoje spaustuvininkų mokykla, nes spaustuvininko amato J. F. Šrėderis mokė savo globotinius ir apylinkių jaunimą. Spaustuvė leido vien tik lietuvišką literatūrą: lietuviškus kalendorius, religinio turinio knygas kaimui, skaitymo knygeles, antialkoholines proklamacijas, atsišaukimus, periodinius leidinius.
Už nuopelnus švietimui vyriausybė 1873 m. J. F. Šrėderiui 1873 m. pasiūlė užimti Klaipėdos apskrities karališkojo mokyklų inspektoriaus vietą ir kartu suteikė teisę nuolat gyventi Gropiškiuose ir išlaikyti savo įstaigą. 1875 m. spalio 1 d. spaustuvė parduota J. Traušiui. Taip baigė veiklą pirmoji dabartinės Lietuvos teritorijoje poligrafininkų mokykla. Joje amato išmoko apie 10 jaunuolių, kurie pagal išgales prisidėjo prie kultūrinių vertybių kūrimo.
J. F. Šrėderis mirė 1906 m. gegužės 26 d. Smeltėje. Jis buvo palaidotas greta žmonos ir augintinės Kliošių parko kapinaitėse, kitapus Minijos, kad tarsi galėtų matyti Gropiškių spaustuvę. 1930 m. visuomenės rūpesčiu čia buvo pastatytas kuklus juodo akmens paminklas su užrašu vokiečių ir lietuvių kalbomis.
„Kažkas vis dar spausdina – žodį ar atmintį“, – viltingai nuskambėjo ši mintis liepos 24-osios vakarą dedikacijoje prie spaustuvininko J.F. Šrėderio kapavietės.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Autorius: Daiva Kazragienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
