MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.07.31 10:14

„Vilties tiltas“ buria ukrainiečius

Jurbarko šviesa
Jurbarko šviesa

Turinį įkėlė

„Vilties tiltas“ buria ukrainiečius
Your browser does not support the audio element.
„Vilties tiltas“ buria ukrainiečius. Liepos 14-ąją Jurbarko r. bendruomenes papildė ukrainiečių įsteigta asociacija „Vilties tiltas“, vienijanti nuo karo pabėgusius ir Jurbarke prieglobstį radusius žmones. Bendruomenės tikslas – suburti Jurbarko krašte gyvenančius ukrainiečius, kad žmonės galėtų palaikyti vieni kitus, dalintis svarbia informacija, padėti spręsti kasdienius rūpesčius. Pasak asociacijos prezidentės Gannos Romaniutos, ne ką mažiau svarbu būti ir aktyviais Jurbarko visuomenės nariais, prisidėti prie vietinių iniciatyvų ir veiklų. Iš Zaporožės miesto, kuriame gyveno daugiau nei 700 tūkst. gyventojų, nuo karo baisumų į Jurbarko kraštą su vaikais atvykusi ir Smalininkuose apsigyvenusi moteris džiaugiasi čia radusi naujus namus.  „Man čia gera gyventi. Nuostabi gamta, švarus oras, ramybė, šalia miškas, grybai, uogos. Mus supa puikūs žmonės. Mano vaikai čia jau trejus metus lanko mokyklą ir laisvai kalba lietuviškai. Nors pati mokykloje labiau mėgau matematiką, o kalbos sekėsi sunkiau, dabar labai stengiuosi kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą, kad galėčiau pasirūpinti ne tik savimi, bet ir čia gyvenančiais savo artimaisiais bei tautiečiais. Mūsų tautas jungia ne tik tas pats tikėjimas, bet ir panašios vertybės – pagarba šeimai, darbštumas, nuoširdumas bei meilė gimtajai žemei,“ – kalba G. Romaniuta. Pasak jos, dauguma ukrainiečių čia jau trejus metus. Vieni atvyko su šeimomis, kiti – vieni, bet vis daugiau jų Jurbarką vadina savo namais. „Norime ne tik išgyventi, bet ir gyventi – dirbti, užsidirbti patys, būti naudingi šiam kraštui, kuris mus priėmė“, – sako G. Romaniuta. Įkvėpimo stiprinti bendrystę Ganna parsivežė iš įvairių renginių, skirtų ukrainiečių ir lietuvių draugystei, vykstančių kituose Lietuvos miestuose. Vieno iš pastarųjų, birželio 27 d. Kupiškyje aplankyto renginio metu, buvo minimas trečiasis pirmųjų Lietuvos ir Ukrainos ponių – Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos – įkurto, kol kas vienintelio pasaulyje veikiančio Ukrainos centro gimtadienis. „Šio centro veikla ir bendruomeniškumo pavyzdžiai mane įkvėpė – noriu, kad ir Jurbarke ukrainiečiai jaustųsi tarsi namuose, galėtų kurti, dalintis idėjomis ir svarbiausia – būti aktyvūs vietos gyvenime“, – pasakoja G. Romaniuta. Kalbėdama apie pirmuosius žingsnius, paskatinusius įkurti oficialią ukrainiečių bendruomenę Jurbarke, Ganna mini projektą „Vaikų centras“ ir jo metu pradėtus organizuoti šeštadieninius susibūrimus. Iš pradžių jie vyko Jurbarko švietimo centro Atviroje jaunimo erdvėje, o jai užsidarius dėl remonto, svetingai duris atvėrė Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija. Vasarą likusiame tuščiame bendrabutyje ukrainiečiai rado erdvę, kurioje gali susitikti, bendrauti, užsiimti veikla, padedančia puoselėti savo tautiškumą – dainuoti, šokti, kurti rankdarbius bei leisti laiką pagal savas tradicijas. Užsiėmimus veda Valentina Jašnik, kuriai talkina kelios pedagoginį išsilavinimą turinčios tautietės. Šiai veiklai reikalingas priemones savo lėšomis padeda įsigyti Jurbarko komiteto Krailsheime (Vokietija) pirmininkas Frydrichas Liudvigas. Pasak G. Romaniutos, pagalbos ukrainiečiai Jurbarke sulaukė ne tik iš pavienių rėmėjų ar vietos gyventojų. Nuo pirmųjų karo dienų jiems ranką ištiesė ir Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko Sandora“ su kunigu Mindaugu Kairiu, kuris padėjo įregistruoti bendruomenę, remia ją ir rūpinasi kasdieniais reikalais. Tie kasdieniai iššūkiai keičiasi – pirmuosius apsigyvenimo, vaikų švietimo, lietuvių kalbos mokymosi rūpesčius pamažu keičia noras patiems užsidirbti pragyvenimui ir tapti aktyviais, vietos bendruomenei naudingais žmonėmis. „Ne tik kalbos barjeras, bet ir įstatymų nežinojimas dažnai trukdo mums patiems kurti verslą, teikti projektus ar gauti finansavimą savo idėjoms įgyvendinti. Tačiau susibūrę bendruomenėje galime vieni kitiems padėti, nes tik mes patys geriausiai žinome, ko mums reikia, kad čia ne tik jaustumės, bet ir būtume reikalingi. Šiandien mums svarbu ne tik materialinė parama, bet ir bendradarbiavimas, pagalba bei supratimas, kaip kasdieniai klausimai sprendžiami čia“, – tvirtina G. Romaniuta. Vienu iš tokios pagalbos pavyzdžių galima laikyti diakonijos „Jurbarko Sandora“ kartu su partneriais organizuotą tarptautinį renginį „BUDUY RAZOM – Driving Social Innovation to Support Ukrainian Refugees“. Pasak kun. M. Kairio, buvo aptartos socialinės paslaugos, jų aktualijos Jurbarko rajone bei karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos iššūkiai ir galimybės vietos bendruomenėje. Renginyje dalyvavo svečiai iš Vokietijos – Hannes Meinhardt ir Kateryna Horbatiuk, taip pat Jurbarko r.savivaldybės administracijos Socialinės paramos bei Švietimo, kultūros ir sporto skyrių atstovai, Smalininkų seniūnijos, Jurbarko sporto centro, rajono policijos komisariato, VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ specialistai ir, žinoma, Jurbarko rajone gyvenantys ukrainiečiai. Gyvendami už daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų nuo gimtųjų namų, ukrainiečiai nepamiršta ir savųjų, likusių karo niokojamame krašte. Savanorė Tetiana Maiornikova kartu su kitomis Jurbarke gyvenančiomis ukrainietėmis pina maskuojamuosius tinklus, renka humanitarinę pagalbą kariams ir gyventojams, kuriems ji itin reikalinga. Ir dabar ukrainiečių bendruomenės „Vilties tiltas“ prezidentė kreipiasi į visuomenę, prašydama padėti surinkti būtiniausias priemones – vaistinėles, tvarsčius ir kitą pirmosios pagalbos inventorių. Ši parama bus išsiųsta į frontą bei karo nuniokotus regionus, kur tokios priemonės gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Pagalbos sulaukiama iš visų geros valios Lietuvos žmonių, o norintys prisidėti kviečiami ją pristatyti K. Donelaičio g. 41, Jurbarke. Patvirtindama savo žodžius apie norą įsilieti į mūsų bendruomenę, Ganna kviečia rugpjūčio 24-ąją – Ukrainos Nepriklausomybės dieną, 12 val. į Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčią. Po ekumeninių pamaldų čia vyks koncertas, kuriame skambės melodijos, atliekamos tradiciniu Ukrainos instrumentu – bandūra. Tai, pasak G. Romaniutos, bus dar viena nuoširdi padėka Jurbarko krašto žmonėms už gerumą, palaikymą ir draugišką petį jos tautai sunkiu metu. ŠVIESOS inform. Pirmieji šeštadieniniai ukrainiečių vaikų susitikimai vyko Jurbarko švietimo centro Atviroje jaunimo erdvėje.

Autorius: Jurbarko šviesa

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-09-08

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“
2025-09-08

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai
2025-09-08

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė
2025-09-08

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą
2025-09-08

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu
Dalintis straipsniu
„Vilties tiltas“ buria ukrainiečius