Iš atminties – į knygos puslapius: pirmasis leidinys apie Šyvio šokdinimą
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Šyvio šokdinimo tradicija, išlikusi tik Gražiškiuose, Suvalkijos pakraštyje, turi gilias istorines šaknis. Šiandien jos atmintis įamžinama naujai – knygoje, kuri atskleidžia apeigų prasmę, simboliką ir raidą.
Išsaugota per atsidavimą
Apie unikalią, tik Gražiškiuose išlikusią Šyvio šokdinimo tradiciją, kurios tęsėjai – paprasti miestelio gyventojai, surinkti medžiagą ir parengti leidinį iniciatyvos ėmėsi etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus.
Vis dėlto už tai, kad ši tradicija neliko pamiršta ir vėliau galėjo būti aprašyta, dera dėkoti dviem į amžinybę iškeliavusioms moterims – Teresei Venclovienei ir Alesei Jankauskienei. Jų atsidavimas, perduotos žinios ir prisiminimai padėjo išsaugoti unikalią tradiciją ateities kartoms.
Kaip knygos pristatyme pasakojo A. Milinkevičius, gražiškietė T. Venclovienė buvo nepaprastai naginga – ji siūdavo kostiumus persirengėliams, gamindavo kaukes ir rūpinosi apeigų vizualiuoju pavidalu. Tuo tarpu Alesė Jankauskienė ne tik išlaikė šią tradiciją gyvą sovietmečiu, bet ir sėkmingai perkėlė ją į nepriklausomos Lietuvos laikus. Ji kasmet organizuodavo Šyvio šokdinimą, kviesdavo dalyvauti vis naujus moksleivius, skatindama juos perimti šį kultūrinį paveldą. A. Jankauskienės moto buvo paprastas, bet iškalbingas: „Kiekvienas gražiškietis turi pabandyti šokdinti Šyvį.“ Knyga skiriama šių dviejų moterų atminimui.
Leidinys – viena iš įvairių projekto veiklų
Andrius prisiminė, jog Šyvio šokdinimo įprasminimo darbai prasidėjo prieš trejus metus. Jis kartu su tuomete Gražiškių bendruomenės pirmininke Sigute Žemaitiene inicijavo paraišką, kad Šyvio šokdinimo tradicija būtų įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai didžiausias postūmį šią tradiciją puoselėti ir tęsti.
Projektui gavus finansavimą, Gražiškiuose ėmė nuolat vykti įvairios veiklos: buvo organizuojamos aktorinės pamokos Šyvio šokdintojams, susitikimai su mokslininkais ir istorikais, kurie skaitė paskaitas apie šią tradiciją. Taip pat buvo sukurtas 15 minučių trukmės filmukas, įamžinantis tradicijos gyvybingumą, bei surengta profesionali fotosesija.
Viena iš numatytų projekto veiklų buvo leidinio sudarymas. Vis dėlto knygos leidyba – brangus procesas. Etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius atviras: jei ne Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės pirmininkės Linos Kružinauskienės pagalba ir finansinė parama, gauta per jos parengtą tarpregioninio bendradarbiavimo projektą, knygos išleidimas veikiausiai būtų likęs tik idėja.
Prisidėjo etnologai
A. Milinkevičius pabrėžia, kad leidinys apie Šyvio šokdinimo tradiciją – tai kolektyvinis darbas. Prie turinio svariai prisidėjo du žinomi Lietuvos etnologai: doc. dr. Arūnas Vaicekauskas – vienas geriausių šalyje persirengėlių tradicijų tyrinėtojų, ir prof. dr. Rimantas Balsys – vienas garsiausių mitologijos specialistų.
Etnologas dr. A. Vaicekauskas išsamiai aprašė, kaip buvo prikelta Šyvio šokdinimo tradicija, kaip ji plito, taip pat aptarė diskusijas dėl paties tradicijos pavadinimo ir kilmės. Jis detaliai nagrinėja Šyvio šokdintojų grupės struktūrą, atskirus personažus, jų kaukių simboliką – pavyzdžiui, meškos ar gandro, bei kitus tradicinius veikėjus, tokius kaip daktaras, žydas, ubagas ir kt. Skaitytojo dėmesį ypač patrauks skyrelis, skirtas Šyvio laidotuvių apeigoms – unikaliam šios tradicijos dėmeniui.
Atskirą leidinio dalį sudaro prof. dr. Rimanto Balsio medžiaga apie žirgo reikšmę lietuvių ir prūsų religijose bei mitologijose. Ji parengta remiantis IX–XVI a. rašytiniais šaltiniais. Pasak profesoriaus, senovėje žirgas buvo kur kas daugiau nei tik gyvūnas – tai buvo šventa auka dievams, svarbi įkapė ir neatsiejama mirusiojo palydos dalis. Žirgo aukojimo apeigos, kurias jis aprašo savo darbuose, atskleidžia gilų šio gyvūno simbolinį vaidmenį senosiose laidojimo tradicijose.
Skelbia akciją
Mokslo studija „Šyvio šokdinimo tradicija“ išleista 400 egzempliorių tiražu. Etninės kultūros specialistas A. Milinkevičius knygą mielai dalintų nemokamai, deja, dalis leidybos išlaidų vis dar nepadengta, todėl egzemplioriaus kaina – 15 eurų.
Vis dėlto svarbiausia – kad žinia apie šią unikalią tradiciją pasklistų kuo plačiau. Dėl to skelbiama akcija „Padovanok knygą – bibliotekai arba sau“. Įsigijus leidinį, jis bus nemokamai išsiųstas pirkėjo nurodytu adresu. Norintieji nusipirkti leidinį kviečiami kreiptis į leidinio sudarytoją A. Milinkevičių (tel. 0 606 62 625) arba į Gražiškių bendruomenę (tel. 0 616 05 327) – jie pasirūpins, kad knyga pasiektų jus ar pasirinktą biblioteką.
„Tai – puiki proga ne tik prisidėti prie lietuviško kultūros paveldo sklaidos, bet ir turėti vertingą knygą savo namų bibliotekoje ar padovanoti ją artimiesiems. Tikiuosi, kad tokiu būdu leidinys plačiai paplis Lietuvoje“, – teigė A. Milinkevičius.
Autorius: Toma Birštonė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
