Populisto istorija: ragino mažinti finansavimą kariuomenei, klastojo testamentą
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
Populistų Lietuvoje netrūko ir prieš šimtą metų – apie tai liudija Klaipėdos krašto gubernatoriaus Jono Polovinsko-Budrio dienoraštyje aprašytas 1925 m. birželio 10 d. Priekulėje vykęs susirinkimas, kurio metu turėjo būti iškelti kandidatai į apskrities Seimelį. Apie 150 žmonių sutraukusiame susirinkime sudalyvavo 39-erių parlamentaras, valstietis liaudininkas Nikodemas Radys, vėliau pagarsėjęs skandalingoje Čikagoje įvykusioje istorijoje.
„Radys kalbėjo: Nekurie žmonės jį apkaltino, kad jis veikia prieš Valstybę ir vyriausybę . Šito nėra. Demokratinėje šalyje galima kalbėti apie tai kas yra gera ir kas bloga. <…> Jis ėmė kalbėti apie aukštus mokesčius Lietuvai, kur neseniai jie sukelti iki 20 litą nuo asmens bet Vyriausybė tuos mokesčius netiksliai suvartoja. Kunigas Vailokaitis gauna iki 5.000.000 kredito, kad statyti fabrikus. Laukininkystė gi negauna nieko. Kunigų užlaikymas kainuoja 3.000.000. Apart to išmetama didelės sumos palaikymui katalikiškų sąjungų. Kitos sąjungos negauna nieko. Kariuomenė kainuoja 40.000.000. Kadangi Lietuva su savo dideliais kaimynais karo vesti negali, tai čia galima būtų 30.000.000 sutaupyti. Žemės išdalinimas irgi netikslus. Iš Romos diktuojama, o kunigai su visuomi sutinka. Kada Vatikanos atidavė Vilnių Varšuvai – kunigai neprotestavo. Jo, Radžio, partija darbuojasi už tokią Lietuvą, kur bus tokia pat tvarka kaip Amerikoje. Dabartiniu metu Lietuva eina gerai tik 20-30 asmenims“, – rašė gubernatorius.
Anot jo, N. Radys šį kartą kalbėjęs „šiek tiek atsargiai“, bet ir tos kalbos esą „lietuviškumui kenksmingos“. Kartu gubernatorius pripažino, jog „priemonių jį suvaldyti Klaipėdos krašte nėra“, o „traukti jį teisman tai yra sudaryti progą dar plačiau apskelbti jo kalbą“.
Tokios kalbos N. Radžiui turėjo būti duona kasdieninė. Žurnalistas Pranas Šarpnickis rašo, kad 1922 m. balandį daug skuodiškių buvo susirinkę pasiklausyti šio kairuoliškų pažiūrų seimūno.
„Komunistuojantis Radys pliurpė ir gražiai suokė apie 2 valandas, o baigdamas paprašė užduoti kuo daugiau klausimų, į kuriuos noriai atsakinėjo“, – rašo P. Šarpnickis.
Tarpukario Seimų biografiniame žodyne rašoma, jog būsimas parlamentaras 1907–1910 m. atliko karinę tarnybą carinės Rusijos imperijos kariuomenėje Tbilisyje, po jos išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo popieriaus fabrike, baldų parduotuvėje, įsteigė savo parduotuvę, prekiavo nekilnojamuoju turtu. Veikė JAV lietuvių organizacijose, dalyvavo kuriant Lietuvos atstatymo bendrovę.
Grįžęs į Lietuvą buvo išrinktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro komiteto nariu. Į II Seimą kandidato Telšių rinkimų apygardoje, tačiau nebuvo išrinktas. Į Seimą pateko mandato atsisakius Povilui Kuzminskiui.
Į III Seimą išrinktas jau buvo išrinktas toje pačioje Telšių rinkimų apygardoje.
1926–1927 m. buvo kairiosios krypties laikraščio „Žemaitis“, leisto Telšiuose, redaktorius. 1927 m. vėl išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas rinkti sąjungai lėšų. Grįžęs buvo suimtas, laikytas Mažeikių areštinėje ir ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą. Pabėgo iš jos, bet buvo sugautas ir laikytas Telšių kalėjime. 1928 m. paleistas už užstatą. Padavęs apeliaciją Vyriausiojo Tribunolo buvo išteisintas ir trečią kartą, jau visam laikui išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
Gyveno Newarke (Niu Džersio valstija), Čikagoje, Berverly Shores (Indianos valstija). 1935-aisiais Bostone leistas JAV lietuvių laikraštis „Keleivis“ rašė apie „nepaprastą“ Čikagos lietuvių sensaciją ir kad N. Radys buvo tarp šešių žinomų Čikagos lietuvių, atsidūrusių „$100,000 skandale“ bei nuteistų metams laiko kalėjimo už bandymą apgauti teismą ir dar jiems turėjo būti keliama byla „dėl sąmokslo pasiglemžti mirusio žmogaus $100,000 turtą“.
„Chicagos lietuviai pergyvena be galo įdomius įvykius. Šiomis dienomis tenai mirė „dumpuose“ gyvenęs Thomas Kelly ir paliko apie $100,000 turto. Lietuviams šitas faktas tuo įdomus, kad į tas Kelly esąs tikras lietuvis. Tikroji jo pavardė esanti Tamas Kalys (o gal Kairys). Jis gimęs Bostone, paskui atvažiavęs Chicagon. Jo motina po tėvais vadinosi Elizabeth Dwyer, gal amerikietė. Numiręs dabar Tamas Kalys yra įdomus dviem žvilgsniais: viena, kad turėdamas tiek daug pinigų jisai gyveno kaip elgeta, o antra – kur ir kokiu būdu jis tokį didelį turtą susikrovė? Kai kas spėja, kad Kalys pralobo iš plėšimų ir todėl slapstėsi „dumpuose“, kad policija jo nenužiūrėtų. Dabar policija jau susekė, kad sykį jis yra sėdėjęs Jolieto kalėjime už vagystes.
Bet tai ne viskas. Dabar kilo dar kita sensacija dėl to žmogaus turto. Gal ne sensacija, o stačiai jau skandalas, nes dėl tų pinigų atsidūrė kalėjiman šeši žymus Chicagos lietuviai, būtent:
1. Adv. Julius P. Vaičius, kuris angliškai rašo savo pavardę „Waitches“;
2. Kun. Povilas P. Zalinkus;
3. Graborius J. Bagdonas:
4. Nikodemas Radys, Bagdono padėjėjas:
5. Jonas Dailydė ir
6. Bella Butmanienė, beturčių nakvynnamio užlaikytoja, pas kurią pastaruoju laiku minėtasai nuskurėlis buvo apsigyvenęs ir mirė.
Visi šeši jie buvo nuteisti vieniems metams kalėjimo už teismo įžeidimą. O tas „įžeidimas“ buvo tame, kad kaip tik Tamas Kalys buvo palaidotas, advokatas Vaičius tuoj atnešė teisman patvirtinti neva paties velionies paliktą testamentą.
Teisėjas O’Connell peržiurėjo tą testamentą ir jis jam pasirodė įtartinas, nes iš palikto $100,000 turto testamentas skyrė 6 nuošimčius pačiam advokatui Vaičiui, $4,500 graboriui Bagdonui už palaidojimą, 4 nuošimčius Bagdono pagelbininkui Radžiui, o visus likusius pinigus – Butmanienei.
Adv. Vaičius reikalavo, kad teisėjas šitokį turto padalinimą tuojaus užtvirtintų, nes pinigai visiems esą reikalingi.
All right, sako teisėjas, bet kas šitą testamentą parašė?
Adv. Vaičius atsakė, kad testamentą parašęs pats velionis Kalys. Tą, sako, patvirtina ir dviejų liudininkų parašai ant to testamento. O tais liudininkais yra pasirašę kun. Zalinkus ir Jonas Dailydė.
Teisėjas pasišaukė tuodu liudininku. Jiedu prisipažino, kad tai jų parašai, bet pasakė, kad pasirašę tada, kada velionis Kalys buvo jau pašarvotas ir gulėjo grabe. Už tą pasirašymą jiems buvę žadėta po $100.
Jeigu šitaip, sako teisėjas advokatui Vaičiui, tai šis testamentas yra falšyvas, ir jus norit, kad mano teismas tokią apgavystę užtvirtintų? Už tokį teismo įžeidimą aš visus jus pasmerkiu metams kalėjimo!“ – rašė „Keleivis“.
Pasak jo, tuo viskas dar neužsibaigė, nes už sąmokslą pasiglemžti mirusio žmogaus turtą turėjo būti iškelta atskira byla, o teismas liepė ekshumuoti T. Kalio kūną ir ištirti, ar nebuvo jis nužudytas.
„Bella Butmanienė, pas kurią jis mirė, yra „hobo“ viešbučio savininkė ir šiaip smarki biznierka. Adv. Vaičius yra tautininkų šulas, didelis „patriotas“. Kunigas Zalinkus-Zalinkevičius parapijos neturi, bet vis tiek dedasi „pralotu“. Už paskutinį patepimą ir velionio „pakrapinimą“ jisai paskaitė $1,100. Mykolas Radys yra sandarietis, buvęs Lietuvos Seimo atstovas, o Dailydė, tai paprastas žmogelis“, – rašė „Keleivis“.
Istoriją aprašė ir JAV lietuvių laikraštis „Garsas“, leistas Vilks Bare. Pasak jo, nuodų ekshumuoto velionio James Thomas Kelly kūne nebuvo surasta, jis greičiausiai miręs natūralia senatvės liga, sulaukęs per 60 metų. Paaiškėjus šiai aplinkybei, anot laikraščio, minėtieji lietuviai bus teisiami tik už „sufabrikavimą falšyvo testamento ir už sąmokslą prisisavint Kelly turtą“.
Minėtajame biografiniame žodyne rašoma, N. Radžio mirties data ir palaidojimo vieta nežinoma. Bent jau 1960-ųjų gegužę jis dar buvo ne tik gyvas, bet ir būdamas 73-iejų atliko jaunikio vaidmenį.
„Mus aplankė Nikodemas Radys su savo žmona Vilhelmina, kurią jis vedė prieš savaitę. N. Radys Lietuvoje ilgai buvo seimų narys, po perversmo buvo persekiojamas ir todėl bene 1930 m. išvyko į Ameriką, kurioj jis jau anksčiau buvo gyvenęs. Dabar Radys gyvena Beverly Shores, Ind. Į Atlanto pakraštį jis atvyko „medaus mėnesio“ praleisti ir ta proga čia savo giminių aplankyti“, – rašė „Keleivis“.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
