Dėl viešbučio rekonstrukcijos – 600 žmonių iškraustymas
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
1952-aisis tuometinei Klaipėdos valdžiai teko rūpintis ir viešbučių reikalais. Apie tai liudija dabar Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai, pagal kuriuos parengtas dar vienas „Atviros Klaipėdos“ ciklo „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“ rašinys.
Istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ rašo, jog iš aštuonių tarpukariu Klaipėdoje veikusių viešbučių po 1945 m. nuolatinė veikla buvo atnaujinta tik dviejuose. „Pajūris“ (Nr. 2) buvo įrengtas jau 1945-ųjų pavasarį Žvejų gatvėje buvusiame viešbutyje „Balticher Hof“, o „Baltija“ (Nr. 1) – J. Janonio gatvėje buvusiame viešbutyje „Hotel zur Ostbahn“. Visgi, atrodo, kad kažkada pirmaisiais sovietinės eros Klaipėdoje metais buvo atidarytas ir viešbutis Nr. 3. Apie tai liudija 1952-ųjų balandžio viduryje Vykdomojo komiteto priimtas sprendimas dėl šios įstaigos pavertino Komunistų partijos apskrities komiteto bendrabučiu.
Miesto valdžia tokį savo sprendimą dėl Montės (dabar – Herkau Manto) g. 44 buvusio viešbučio motyvavo jo nuostolinga veikla, nes čia buvo tik 20 lovų. Komitetui buvo perduotas ir visas kietasis bei minkštasis viešbučio inventorius.
Po mėnesio, kai dėl tokio užmojo buvo sulaukta LTSR Ministrų tarybos pritarimo, Vykdomasis komitetas priėmė dar vieną sprendimą, kuriuo uždaromo viešbučio sąskaitoje turėtas lėšas paskyrė viešbučiui „Baltija“. Jam turėjo atitekti ir ieškotos buvusių viešbučio Nr. 3 klientų skolos. Visus jo darbuotojus buvo nurodyta atleisti nuo gegužės 21-osios.
O paskutinę gegužės dieną priimtame sprendime Vykdomasis komitetas pripažino, jog viešbutis „Pajūris“ tuo metu „jautė aštrų kapitalinio remonto poreikį“. Tad miesto valdžia leido tam panaudoti 42,3 tūkst. rublių iš amortizacinių atskaitymų. Remonto darbus Miesto gyvenamojo fondo valdybos Remonto ir statybos kontorai buvo nurodyta pradėti nuo birželio 5-osios.
Tais metais Vykdomasis komitetas nusprendė, jog atėjo laikas atkurti geriausiu tarpukario viešbučiu buvusią „Viktoriją“, iki tol tarnavusią kaip bendrabutis. Tiesa, jau su kitu – „Klaipėdos“ pavadinimu.
Spalio pradžioje miesto valdžia patvirtino techninį atstatymo ir rekonstrukcijos darbų projektą bei sąmatą, parengtus respublikinių architektūrinių dirbtuvių. Sprendime buvo nurodoma, kad pastato tūris sudaro 17 567,8 kub. m, naudingas viešbučio ir restorano su virtuve plotas – 4354,51 kv. m. Patvirtinta 3,5129 mln. rublių vertės darbų sąmata, kuriuos atlikus viešbutis turėjo talpinti 160 svečių.
Sprendime taip pat buvo nurodyta, kad dėl „senosios“ pastato dalies rekonstrukcijos reikės iškeldinti 600 žmonių, o atstatant korpusą Tarybų (dabar – Atgimimo) aikštės pusėje, reikės nugriauti vieną pastatą ir nutiesti gatvę.
Šį miesto valdžios sprendimą dar turėjo palaiminti apskrities Vykdomasis komitetas ir Ministrų taryba. Apskrities kolegų buvo paprašyta tarpininkauti, kad Vyriausybė paskirtų lėšų naujo gyvenamojo fondo statybai, kuriame būtų galima apgyvendinti iškeldinamuosius. Taip pat paprašyta padėti išsirūpinti lėšų suplanuotiems griovimo darbams bei gatvės ir komunikacijų įrengimui.
Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990“ rašo, jog viešbučio rekonstrukcijos projektą iš tuomečio Leningrado atvykusi architektė Vera Furman-Taurienė buvo pradėjusi rengti dar 1950 metais. Tą patį nurodo ir kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas knygoje „Viktorijos viešbučio paslaptys“. Anot jo, projektas buvo perduotas 1950 m. lapkričio 10 d.
„Viešbučio atstatymo ir renovacijos projekte buvo numatyti tik kosmetiniai apleisto viešbučio remonto darbai, paliekant visą senąjį viešbučio kompleksą nepaliestą. Projekte matome senąją dviejų aukštų salę su pusrūsyje buvusia virtuve, pietinį korpusą su jame įrengtu restoranu, liftu ir kambariais mansardiniame aukšte. Nubraižytas ir pagrindinis M. Melnikaitės g. (Palangos g.) korpusas, pastatytas 1938 m. Jame šalia centrinės laiptinės buvo įrengtas keleivinis liftas. Archyve likusios tik dvi mansardinio aukšto plano redakcijos ir nėra kitų aukštų planų, todėl beveik neįmanoma ką nors iš esmės pasakyti apie viešbučio vestibiulio ir registratūros bei restorano patalpų suplanavimą. Tačiau mansardinio aukšto planas rodo buvusio viešbučio struktūrą ir užstatymo plotą. Taip pat detaliai atskleidžia stoglangių paskirtį ir kambarių suplanavimą šiame aukšte. Senieji buvę kiemo rytinės dalies vieno aukšto priestatai projekte nenubraižyti, matyt, viešbučiui nepriskirti. Projekte matyti, kad jokių atstatymo ir rekonstrukcijos darbų beveik nebuvo, viešbučio komplekso pastatai buvo išlikę in corpore. Reikėjo tik labai nedidelio kosmetinio remonto, kad viešbutis vėl pradėtų veikti. Didžiausias darbas buvo centrinio šildymo atstatymas“, – rašo K. Demereckas.
Jis šioje knygoje yra paskelbęs ir Ministrų tarybos sprendimą, kuris rodo, jog tokiai rekonstrukcijai centrinė valdžia pritarė gerokai anksčiau nei kad buvo priimtas minėtasis Vykdomojo komiteto sprendimas – 1952-ųjų sausio 15 d.
Pasak K. Demerecko, 1953 m. viešbučio rekonstrukcijos projektas buvo patobulintas.
„Viešbučio salė jungiama su praplėsta naujo gyvenamojo namo pietvakarinio korpuso dalimi. Padidinta salės gale buvusi laiptinė, panaikintas liftas viešbučio pietvakariniame korpuse. Neskaitant kelių nežymių interjero pakeitimų, vėl liko senojo viešbučio pagrindas. Gaila, kad nėra kitų projekto lapų, tačiau iš plano matyti, kad viešbutis nepakeistas. Todėl neaišku, kas ir kada suprojektavo visiškai naują penkių aukštų stalininio stiliaus pastatą ant buvusios salės ir jos priestato pamatų. Tvirtinti, kad viešbučio pietinis korpusas pastatytas pagal 1950 m. Veros Furman-Taurienės parengtą projektą, nėra pagrindo. Projektas parengtas vėliau, gal 1956 m.“, – rašo kraštotyrininkas.
V. Safronovas rašo, kad pirmoji viešbučio dalis buvo pradėta eksploatuoti tik 1959 m. vasarį, o antroji – dar po dviejų metų.
Anot T. S. Butkaus, tai yra pirmas visuomeninis sovietmečio miesto centro objektas, kurį galima laikyti tipiniu to meto projektavimo ir statybos atveju.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
