Atstumą mažino tūkstančiai dalyvių

Savaitgalį nugriaudėjo, išlijo ir saule nutvieskė jaunimo festivalis „Mažinam atstumą“. Jame nestigo laimingų dalyvių ir savanorių veidų bei visa jungiančios muzikos.

Bendruomenės lūžis

Jau šeštus metus organizuojamas festivalis šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Nors savaitę grasinęs lietus ir neaiškios orų prognozės vertė nerimauti, rezultatas pranoko lūkesčius. Į dvi dienas vykusius koncertus sugužėjo rekordinis skaičius – apie 20 tūkstančių alternatyviosios muzikos gerbėjų iš visos Lietuvos.

Pirmąją renginio dieną pasirodė grupės „Roughly human“, „Saulės dievas“, „Tas“, „Gamka“ ir vilkaviškietė didžėjė Valdagger. O šeštadienio muzikinė programa prasidėjo gaivia vasariška nuotaika su didžėjais CMRK ir Vase. Vakare koncertavo grupės „Galera“, „Kyla vėjas!“, „Kedrostuburas“, mūsų kraštietė atlikėja Kornelija Anelauskaitė bei pasaulinio lygio Lietuvos didžėjus Roe Deers.

„Mažinam atstumą“ scenoje, beje, jau trečiąjį kartą, pasirodė ir didelio populiarumo sulaukęs atlikėjas Tomas Narkevičius, žinomas kaip Free Finga. Organizatoriai spėjo, kad vien į šio atlikėjo koncertą atvyko apie 10 tūkstančių melomanų.

Vilkaviškio kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė sakė, kad festivalio prasmę mato ne tik organizatoriai, dalyviai ar jam įvykti padedantys savanoriai, bet ir patys muzikantai. Todėl be koncertavusių atlikėjų, grupių ir milžiniško visos komandos palaikymo festivalio sąmata būtų visai kitokia – didesnė, nei buvo dabar.

„Visiškai nekomercinis požiūris buvo ir prie festivalio techninės dalies dirbusios „FTeam“ komandos. Be viso to ir be Vilkaviškio rajono savivaldybė paramos mes nebūtume padarę nė pusės tiek, kiek matėte savaitgalį“, – padėkų negailėjo A. Laskevičienė.

Liaupsės skriejo ir patiems vilkaviškiečiams. Aksana papasakojo, kas nutiko vienos grupės nariams. Pasirodo, vilkaviškiečiai, kurių muzikantai paklausė, kaip rasti parduotuvę, pakvietė atlikėjus į svečius ir pavaišino. Tokių ir panašių istorijų savaitgalį nutiko ne viena.

„Įvyko miesto bendruomenės lūžis. Šiemet pirmą kartą nebuvo nė vieno policijos iškvietimo dėl garso. Daug atlikėjų sakė, kad jaučia ypatingą bendruomeniškumą. Buvo gera matyti laimingus žmones, patirti nuoširdų savanorių dėkingumą ir išgirsti nepažįstamų vyresnių žmonių tariamą ačiū“, – miestelėnų požiūriu ir tolerancija džiaugėsi A. Laskevičienė.

Kuria akivaizdžią vertę

Suprantama, kad pats festivalis prasidėjo ne nuo pirmųjų muzikos akordų penktadienį, o žymiai anksčiau, kai šių metų renginio idėja pradėjo bręsti Vilkaviškio kultūros centro komandos, A. Laskevičienės bei jos dukrų Ievos ir Vitos galvose. Šios dvi šaunios merginos stengiasi, kad festivalis gyvuotų, būtų populiarinamas ir patrauklus įvairiaus muzikinio skonio publikai.

„Viena iš „Mažinam atstumą“ idėjų – parodyti, kad egzistuoja įvairios grupės, savitas stilius.

Nesinori viską daryti pagal vieną kurpalių. Reikia sudėlioti atlikėjų pasirodymų sąrašą taip, kad veiksme būtų logika. Tuomet reikiamą energiją pajus ir dalyviai. Net nesapnavome, kad susirinks tiek žmonių, manau, kad mūsų miestas tiek svečių nebuvo matęs: pilnos kavinės, parduotuvės ir išnuomotos sodybos. Daug kas atrado Vilkaviškį“, – pasakojo A. Laskevičienė.

Renginio nepraleido ir jo svarbą mūsų kraštui akcentavo meras Algirdas Neiberka. Rajono vadovas neabejojo, kad festivalis nėra tik muzika – tai kvietimas artėti vienam prie kito, bendradarbiauti ir drąsiai atskleisti savo kūrybiškumą.

„Muzika mažina atstumus tarp kartų, miestų ir kultūrų. Dėkoju muzikantams, organizatoriams, savanoriams ir visiems dalyviams. Jūs visi kartu savo darbais, energija ir šypsenomis rodote, kad esame pajėgūs kurti gražesnį, atviresnį ir šiltesnį Vilkaviškio kraštą“, – festivalio atidaryme kalbėjo meras. Kartu su juo renginyje lankėsi ir vicemeras Joris Juškauskas.

Noriai rinkosi savanorystę

Kaip ir kasmet, renginyje buvo puoselėjama savanorystės idėja. Šiemet prie renginio įgyvendinimo prisidėjo kaip niekad daug savanorių iš Vilkaviškio krašto ir sostinės. Jaunimo reikalų koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė sakė, kad dalis savanoriauti pasiryžusių paauglių su ja susisiekė dar iki oficialiai paskelbtos atrankos. Dėl to 65-ių entuziastų komanda buvo suformuota vos per 3 dienas.

„Dalis savanorių dalyvavo jau ne pirmą kartą, todėl laukė, kada galės užsiregistruoti. Šiemet jaunuoliai buvo labai motyvuoti ir brandūs, puikiai pasidalijo atsakomybėmis. Buvo labai gera stebėti jų darbą ir švytinčias akis – tai bene gražiausia festivalio dalis“, – kalbėjo D. Gudeliauskienė.

Pagal kuruojamas sritis savanoriai pasidalijo į kelias grupes. Vaikinai labiau rinkosi technikų grupę – kabino hamakus, užtikrino, kad reikiamose zonose būtų pastatytos ir surinktos kėdės. Merginos piešė nurodomuosius ženklus, užrašus. Dalis jaunimo dirbo veiklų palapinėje, kurioje veikė stalo žaidimų zona, buvo rišamos apyrankės, vyko kiti užsiėmimai. Festivalio akimirkas fiksavo medijų kūrimo grupė. Dalis jaunuolių dirbo informaciniame punkte, dar kiti buvo atsakingi už aplinkosaugą ar bendravimą su atlikėjais.

„Buvo ir reindžerių. Taip mes vadinome už palapinių miestelio priežiūrą atsakingus jaunuolius. Taip pat veikė savanorių virtuvėlė, už ją buvo atsakinga Smiltė Šeštakauskaitė. Ji savo iniciatyva savanoriams iškepė du didelius nuostabaus skonio tortus“, – vardijo D. Gudeliauskienė.

Susitiko prie laužo

Festivalio išvakarėse jaukaus pokalbio prie laužo tradiciškai susitiko savanoriai ir Savivaldybės vadovai A. Neiberka bei J. Juškauskas.

Diskusijoje, kurią vedė atlikėjas Sakalas Čumačenko, jaunuoliai ir politikai kalbėjosi apie jaunų žmonių perspektyvas, ateitį, įgyvendinamus ir planuojamus pokyčius, apie tai, ko dar trūksta, ką galima tobulinti. Nuotaiką prie laužo padėjo sukurti gitaristas Ignas Skučas.

„Mūsų krašto jaunimo savanorystė stipriai auga. Jauni žmonės atranda save vis kitose veiklose. Smagu stebėti, kokie jauni žmonės yra energingi, aktyvūs ir besirūpinantys gimtuoju kraštu!“ – džiaugėsi meras.

Festivalis visai Lietuvai skelbia apie jauną Vilkaviškį, nekelia jokių abejonių, kad muzika trina skirtumus ir kad renginys kuria miestui akivaizdžią pridėtinę vertę. Ar dar reikia kažkam įrodinėti šio festivalio svarbą? Nebent tik tiems, kurie turi ausis ir akis, bet jos aprėpia pernelyg siaurai.

Autorius: Simona Simanavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama