Jono Basanavičiaus gimtinė turi ką pasiūlyti ir mažiems, ir dideliems

Turbūt nėra nė vieno rajono gyventojo, kuris nebūtų girdėjęs apie Ožkabaliuose esančią Jono Basanavičiaus gimtinę. Greičiausiai dauguma net ne vieną sykį esate ją aplankę. O kada paskutinį kartą tai darėte? Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys išties turi ką pasiūlyti.

Dėmesys jaunimui

Neseniai Jono Basanavičiaus gimtinėje surengta diskusija ir koncertas „Eina garsas“ savotiškai uždarė pirmosios sezono pusės renginių ciklą. Nors muziejaus darbuotojai po truputį jau pradeda galvoti apie rudenį vyksiantį kasmet didžiulio populiarumo sulaukiantį Sūduvos mėgėjų teatrų festivalį „Atžalynas“, tačiau bent jau artimiausiu metu Ožkabaliuose turėtų įsivyrauti ramybė. Čia laukiami lėtojo turizmo mėgėjai.

Jono Basanavičiaus gimtinėje veiklų turėtų pakakti visiems. Vaikai kviečiami užsukti į žaidimų kambarį ar sudalyvauti interaktyviame maršrute po Tautinio atgimimo ąžuolyną bei nuskaitę ant jame pasislėpusių gilinukų namelių esančius QR kodus su nuorodomis tolimesnei maršruto eigai ne tik aplankyti visas 14 giraičių, bet ir finišavę gauti prizų. Šiuo interaktyviu maršrutu ypač mėgsta keliauti tėvai su savo atžalomis. Įdomu tai, kad ieškoti gilinukų namelių galima bet kuriuo paros metu. Ir visai nebūtina pirkti bilieto į muziejų. Tiesa, tai padarius keliautojams įteikiamas popierinis žemėlapis su nuotaikingomis užuominomis, tad žygiuoti minėtu maršrutu tampa dar smagiau.

„Pagrindiniai mūsų lankytojai – su mokyklomis atvykstantys vaikai iki 5–6 klasės ir senjorai. Labai norime pritraukti dar daugiau jaunųjų turistų, todėl organizuodami renginius ar kurdami edukacijas stengiamės atsižvelgti į jų poreikius. Jaunimui galime pasiūlyti nemažai įdomių ir turiningų programų“, – sakė Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė.

Daugiausia regione

Užsukti į Basanavičynę kviečiami tiek pavieniai asmenys, tiek jų grupės. Visi viešintieji sodyboje raginami apžiūrėti muziejaus eksponatus bei nepraeiti pro kino paviljoną, kuriame galima pažiūrėti dokumentinį filmą apie Ožkabalių ąžuolyną.

Lankytojai turi galimybę užsukti ir į sodą, prisėsti bei pailsėti neseniai pastatytoje pavėsinėje. Nors šalimais stovi 3 aviliai, tačiau tie, kurie baiminasi bičių įgėlimų, neturėtų išsigąsti. Atidarius avilius juose galima išvysti nebent „informacinių bičių“. Viduje pilna korių, ant kurių puikuojasi pati įvairiausia informacija: nuo lietuviškų posakių iki pamokų, kaip pasigaminti žvakę.

Bene labiausiai Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojai didžiuojasi edukacijų gausa. Jų savo lankytojams muziejininkai gali pasiūlyti net 26! R. Vasiliauskienė džiaugėsi, kad pagal šį skaičių Ožkabaliuose įsikūrusiai įstaigai visame regione niekas negali prilygti.

„Rengti edukacijas pradėjome 2007 m. Iki šiol tarp lankytojų bene populiariausios vienos iš pirmųjų mūsų sukurtų programų „Vargo mokykla“ ir „Razavi blynai“. Itin mėgstama gilių kavos edukacija. Daugelis dvarų ar muziejų tik dabar atranda kulinarinio paveldo edukacijas, o mes jas siūlome jau labai seniai. Esame unikalūs, nes patys vietoje gaminame visus patiekalus. Į daugelį edukacijų žiūrime labai lanksčiai ir pagal klientų poreikius siūlome skirtingus jų variantus. Patys nemažai važiuojame į visoje šalyje vykstančius edukatorių mokymus, tačiau, tiesą pasakius, mažai ką sužinome naujo. Daugelį aptariamų niuansų mes seniai pas save taikome“, – teigė pašnekovė.

Galimybės virtualioje erdvėje

J. Basanavičiaus gimtinės darbuotojai savo klientams siūlo ir nemažai virtualių programų. Bet kurioje Lietuvos ar net pasaulio vietoje esanti žmonių grupė gali užsisakyti norimą edukaciją, ir sutartu laiku edukatoriai ją praves.

„Šią galimybę sukūrėme per pandemiją. Siūlome paties įvairiausio turinio, tinkančio tiek mažiems, tiek dideliems. Mes siekiame, kad lankytojai ne tik smagiai praleistų laiką, bet ir sužinotų kažką naujo“, – sakė R. Vasiliauskienė.

Pernai virtualiomis galimybėmis pasinaudojo maždaug 2,5 tūkst. muziejaus lankytojų. Nemažai jų tai padarė jau ir šiais metais. Pavyzdžiui, vien Vasario 16-ajai skirtame virtualiame renginyje šiemet sudalyvavo per 300 žmonių.

„Žmonės gali ne tik nuotoliniu būdu sudalyvauti mūsų edukacijose ar renginiuose, bet ir virtualiai pažinti mūsų muziejų. Tam skirta programa „Pro vaikystės langą“. Bandome atsižvelgti į visų lankytojų poreikius“, – pabrėžė Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja.

Skirtingi požiūriai

Didžioji dalis lankytojų, kurie užsuka į muziejų, neapsiriboja vien eksponatų apžiūra ar dalyvavimu edukacijose. Daugelį taip pat vilioja galimybė pasivaikščioti po greta esantį 40 ha plotą užimantį Tautos atgimimo ąžuolyną. Jame galima rasti Vasario 16-osios akto bei Kovo 11-osios akto signatarų, taip pat Represijų aukų, Tautos atminties, Tautos vienybės, Vilkaviškiečių ir kitas giraites. Iš viso jų čia yra 14. Dabar juokaujama, kad savo ąžuoliuką čia galima pasodinti vos dviem atvejais: tapus šalies prezidentu arba gavus Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją.

„Ąžuolyne yra nemažai vardinių medelių. Kai kurių iš jų sodintojai reguliariai atvyksta ir juos prižiūri. Kiti prašo atsiųsti augančių medelių nuotraukų. Kartais tenka atsodinti sodinukus, nes dalis jų neprigyja ar nudžiūsta. Iki šiol puikiai atsimenu, kaip gana garbaus amžiaus Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Martynas ir Marija Purvinai naują medelį į Ožkabalius atgabeno autobusu. O dar vienas premijos laureatas Vykintas Vaitkevičius net skyrė šiek tiek pinigų savo vardinio medelio priežiūrai. Aišku, yra ir tokių, kurie tik atsiunčia nurodymus, kaip deramai prižiūrėti jų sodinukus, ir už tai net nepadėkoja“, – skirtingus požiūrius apžvelgė pašnekovė.

Tvarkys ąžuolyną

Artimiausiais metais Tautinio atgimimo ąžuolyne turėtų įvykti tam tikrų pokyčių. Neseniai muziejus, Lietuvos signatarų klubas ir VDU Žemės ūkio akademija sudarė sutartį bei paruošė projektą, kurį įgyvendinant bus sukurtas specialus žemėlapis. Jame matysis visi ąžuolyne augantys medžiai, todėl bus galima lengviau priimti sprendimus, ką su jais daryti.

Ne paslaptis, kad ąžuolynui reikia išskirtinės priežiūros, o kaip tai daryti, mokslininkų, muziejaus darbuotojų ir kai kurių kitų specialistų nuomonės dažnai išsiskiria.

„Žadame paruošti programą, kaip tą ąžuolyną prižiūrėti. Pavyzdžiui, žinome, kad reikia pastatyti suoliukų, bet kokių? Kokio stiliaus? O kaip sužymėti vardinius medelius? Būtina perdaryti ir giraičių vartus, galbūt pastatyti stendų. Dabar sisteminame visą informaciją, o tai padarę ieškosime konkrečių sprendimų“, – pasakojo R. Vasiliauskienė.

Planų Jono Basanavičiaus gimtinės darbuotojai turi ir daugiau. Štai kitąmet bus švenčiamos 175-osios J. Basanavičiaus gimimo metinės. Šiai progai jau dabar yra numatyta nemažai renginių ir veiklų.

„Greičiausiai vien savo lėšomis neišsiversime. Labai norėtume sulaukti pagalbos iš verslininkų, kuriems galėtume atsidėkoti savais resursais. Džiaugiamės, kad kauniečių įmonė „Medžio stilius“ mums padėjo pastatyti taip reikalingą pavėsinę. Dabar viena iš didžiausių svajonių – įsirengti šildomą konferencijų salę, kurią galėtume puošti kilnojamomis ekspozicijomis. Šiam tikslui turime numatę patalpas“, – sakė pašnekovė.

Autorius: Andrius Grygelaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama